Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir 124 str. 2 d. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nuobauda E. V. buvo paskirta už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 20 d., apie 14.11 val., kelio Klaipėda – Liepoja 14,80 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 prom. girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be to, kur leistinas maksimalus greitis 70 km per valandą, važiavo 92 km per valandą greičiu, tokiu būdu viršijo leistiną greitį 20 km per valandą.

2013 m. balandžio 8 d. E. V. pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui prašymą sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, nurodydamas, jog per nuobaudos vykdymo laikotarpį jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė mokymą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, mokosi Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje.

ATPK 329 str. numato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs pareigūnas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, – ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi įstatymo leidėjas yra nustatęs sąrašą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant minėto instituto taikymo klausimą, ir nagrinėjamu atveju tai yra: 1) teisės atėmimo laikotarpiu nepadarytas teisės pažeidimas; 2) yra praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko.

E. V. pažymi, kad per nuobaudos vykdymo laikotarpį jokių administracinių teisės pažeidimų jis nepadarė, išklausė mokymą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, mokosi Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, mokymosi įstaiga pateikė teigiamą charakteristiką. Be to, E. V. atkreipia dėmesį į tai, kad administraciniu teisės pažeidimu, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, neblaivumo lygis nežymiai viršijo leistiną normą (nustatytas 0,43 prom. neblaivumas). Todėl, E. V. nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai: a) nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį kaltą asmenį; b) auklėti teisės pažeidėją, kad jis gerbtų nustatytas bendro gyvenimo taisykles; c) auklėti teisės pažeidėją ir kitus asmenis, kad jie nedarytų tesės pažeidimų, bus pasiekti sutrumpinus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

E. V. skunde pažymima, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-801/2007; 2006-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1886/2006, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-8213/2009, 2009-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3613/2009), įvertinęs ATK 329 str. nustatytas aplinkybes, teismas turi teisę priimti sprendimą sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 329 str., be kita ko, nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 str. numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 str. numatytus tikslus. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies.

Nagrinėjamu atveju E. V., praėjus pusei specialiosios teisės atėmimo termino, kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad A. V. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis ir anksčiau, t. y. 2008 m. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2006 m. jam buvo paskirta nuobauda už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės, be to, jis 3 kartus baustas administracine tvarka už kitus KET pažeidimus. Aplinkybės, kad E. V. mokosi, teismas nelaikė objektyvia priežastimi, kuri pagrįstų būtinybę susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad sumažinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada yra pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju E. V. sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo.

Nors E. V. prašymas atitinka formalias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, tačiau byloje esantys duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.).

Apygardos teismas pažymi, kad E. V. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, be to, ne gyvenvietėje viršijo nustatytą greitį 20 km per valandą, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu E. V. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. – 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams; pagal ATPK 124 str. 1 d. – 40 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta nuobauda – 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui E. V. paskyrė minimalias ATPK 126 str. 1 d. ir 124 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, 2012 m. rugsėjo 4 d. priimdamas procesinį sprendimą, pažeidėjui E. V. buvo labiau palankus, nei nepalankus.

Byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad E. V. anksčiau ne kartą yra buvęs baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų du kartus – už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 16–20). Nors, kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, šie administraciniai baustumai jau yra išnykę, t. y. E. V. laikytinas nebaustas už minėtus pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismui tai leidžia įvertinti pažeidėjo asmenybę ir kartu konstatuoti, kad transporto priemonės vairavimas, už kurį šiuo metu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, nebuvo atsitiktinumas apelianto gyvenime. Taigi akivaizdu, jog E. V. išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, anksčiau paskirtos nuobaudos, iš jų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už vairavimą esant neblaiviam, nuo naujų teisės pažeidimų darymo E. V. nesulaikė, todėl teismas daro išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti KET, todėl turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nemato kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pamatuotą išvadą, kad yra pagrindas pažeidėjui sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos, šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju E. V. nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 24 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.