- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-437/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Rūta Mickevičienė, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nukentėjusysis
- A., A. G.
- Nuteistasis
- L. S.
- Advokatai
- Jolanta Savickaitė
- Kategorijos
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. (L. S. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiu iš L. S. nukentėjusiajai A. G. priteista 2309,95 Lt (du tūkstančiai trys šimtai devyni litai ir devyniasdešimt penki ct) turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
L. S. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tarp 2006-09-17 15 val. ir 2006-09-18 03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sugyventinei J. B. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Naujo Strūnaičio kaime Strūnaičio seniūnijoje Švenčionių rajone, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų tyčia nužudė savo sugyventinę J. B. . L. S. , suduodamas nukentėjusiajai kumščiais 35 smūgius į įvairias kūno vietas, padarė jai daugybines kraujosruvas veide, krūtinėje, nugaroje, pilve, klubo srityje ir galūnėse, krūtinės kairės pusės daugybinius (II-X) šonkaulių lūžius, kairės pusės pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio plyšimą, visa tai sukėlė ūmų vidinį nukraujavimą į kairę krūtinplėvės ertmę, ūmią vidaus organų mažakraujystę, ūmų kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių veiklos nepakankamumą ir dėl to J. B. nuo krūtinės sumušimo vietoje mirė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo švelninti Vilniaus apygardos teismo jam paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, kad rašydamas šį skundą jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nužudymo. Nusikaltimą jis įvykdė apimtas pykčio, labai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nesuprato, ką daro. Apelianto teigimu, jokio tikslo ir motyvų nužudyti J. B. jis neturėjo, o dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Taip pat L. S. nurodo, kad yra senas ir ligotas žmogus, ir dėl to prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė ir nukentėjusioji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja prašo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nepažeidė baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių skyrimo taisyklių ir pagrįstai paskyrė nuteistajam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui teismo nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką. Jos paskirtis yra nubausti asmenį už jo padarytą nusikalstamą veiką, sulaikyti jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje parinktos bausmės dydis pakankamai išsamiai motyvuotas ir pagrįstas bylos duomenimis. Paskirtoji 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra parinkta atsižvelgus į BK 54 straipsnio reikalavimus ir kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek teismo, tiek apelianto išdėstytus bausmės skyrimo argumentus, neranda pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.
Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį, taip pat į L. S. asmenybę, jo amžių. Taip pat iš nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį bei santykį.
Nuteistasis mano, kad bausmę galėtų sušvelninti tai, jog jis pripažįsta savo kaltę. Išties BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas jam skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ši taisyklė L. S. atveju netaikytina. Norint nuteistajam švelninti bausmę vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, būtina byloje nustatyti šiame straipsnyje numatytų nuteistajam palankių aplinkybių visumą. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad šių aplinkybių visuma šioje byloje nenustatyta. Netgi atvirkščiai, pastebėtina, kad nors nuteistasis L. S. apeliaciniame skunde ir pripažįsta padaręs šį nusikaltimą bei gailisi, tačiau ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltę pripažino tik iš dalies (t. 1, b. l. 133-134), apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltę pripažino visiškai (t. 1, b. l. 141-145), visgi vėliau pakeitė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 151-152), teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltę ėmė neigti (t. 2, b. l. 103-108). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prisipažinimas bei gailėjimasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jau pripažinus jį kaltu negali būti vertinamas kaip savanoriškas bei nuoširdus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad veiką nuteistasis L. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos medžiaga rodo, kad nuteistojo apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, nes liudytojų parodymais nustatyta, jog nuteistasis, būdamas blaivus, būdavo ramus žmogus (t. 1, b. l. 101-102), o smurtaudavo išgėręs, to neneigia ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nusikaltimo padarymo metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie nuteistojo polinkį į girtavimą taip pat rodo ta aplinkybė, kad jis įrašytas į narkologo įskaitą. (t. 1, b. l. 174). Sunkinančios aplinkybės nustatymas yra aplinkybė, draudžianti taikyti BK 61 straipsnio 4 dalyje esančią bausmės skyrimo taisyklę.
Kolegija taip pat pastebi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju nėra ir BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Vadovaudamasis šiuo BK straipsniu teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę, jeigu nusikaltimą padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šį nusikaltimą, prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šių aplinkybių visuma šioje byloje taip pat nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie J.B. mirtį nuteistasis pats pranešė kaimynui (t. 1, b. l. 105-106), tačiau jis nenurodė, kad nukentėjusioji mirė dėl jo smurtinių veiksmų, taip pat savo noru nenuvyko į teisėsaugos institucijas ir neinformavo apie įvykį, bei neparodė aiškaus noro, kad apie tai būtų informuota policija. Nusikaltimu padaryta turtinė žala nukentėjusiajai nėra net iš dalies atlyginta ar pašalinta, nėra nustatyta bent dviejų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Neteisingas ir nuteistojo skundo teiginys, kad nusikaltimą jis padarė visiškai nesuprasdamas, ką daro. Šiuos nuteistojo argumentus paneigia teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu L. S. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 186-187).
Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. S. bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo pradmenis, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti svarbias bylos aplinkybes ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę,
Pastebėtina, kad, atsižvelgęs į suduotų smūgių skaičių, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pirmosios instancijos teismas turėjo visus pagrindus nuteistajam skirti ir didesnę nei sankcijoje už nužudymą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgęs į nuteistojo senyvą amžių, į tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, į nukentėjusiosios elgesį iki nusikaltimo, taip pat į tai, kad nustatyta tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistajam paskyrė bausmę, lygią straipsnio sankcijoje už nužudymą numatytos bausmės vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.