- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2-3102-1037/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00539-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rasa Valiukienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. S. dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1069-1037/2019 patvirtintos taikos sutarties 2.1. punkte nustatytą atsakovo S. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. S. tvarką ir nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus V. S. tėvas S. S. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų V. S. ir bendrauti su juo nedalyvaujant vaiko motinai A. K. kas antrą savaitę visam savaitgaliui, pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. 00 min. ir grąžinant jį vaiko motinai į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 12 val. 00 min. Nurodė, kad su atsakovu turi vieną nepilnametį vaiką – V. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena skyrium, nepilnametis sūnus gyvena su ieškove A. K.. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1069-1037/2019, patvirtinta šalių taikos sutartis ir nustatyta skyrium gyvenančio atsakovo S. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, nors vaikas šiuo metu lanko darželį, bet kitais metais pradės lankyti paruošiamąją grupę mokykloje, dar kitais metais pradės lankyti ir mokyklą, todėl norėdama išvengti ateityje galimai kilsiančių problemų, prašo pakeisti bendravimo tvarką. Patvirtino, kad šiuo metu, kol vaikas lanko vaikų darželį, vaiko interesai nėra pažeidžiami ir nėra problemų dėl taikos sutartimi patvirtintų šalių nepilnamečio vaiko pasiėmimo iš darželio ir grąžinimo ieškovei į namus patvirtintų valandų.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo atstovė advokatė Rasa Valiukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tačiau byloje tokių duomenų nėra, to nenurodė ir ieškovė. Šiuo metu sąlygų yra laikomasi, atsakovas tvarkingai bendrauja su vaiku, o kai vaikas pradės lankyti mokyklą, esant iš esmės pasikeitusiai situacijai ir nesant sutarimo tarp šalių, bus galima siekti pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Šiuo konkrečiu atveju, teismas neturėtų spręsti tik numanomų, ateityje galimai kilsiančių ar nekilsiančių sunkumų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K. ir S. S. turi 2014 m. gruodžio 13 d. gimusį sūnų V. S.. Šalys gyvena atskirai, nepilnametis V. S. gyvena kartu su ieškove A. K.. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1069-1037/2017, patvirtinta ieškovo S. S. ir atsakovės A. K. 2017 m. gegužės 9 d. sudaryta taikos sutartis ir patvirtinta tėvo S. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. S. tvarka, kurios 2.1. punkte nustatyta, jog S. S. bendraus ir dalyvaus sūnaus V. S. auklėjime, nedalyvaujant atsakovei A. K., kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš lopšelio-darželio penktadienį 16 val., ir grąžindamas jį atsakovei jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki sekmadienio 19 val., apie ketinimą susitikti su sūnumi atsakovę įspėdamas prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu, savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 15 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių kilę nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvo išspręsti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, tačiau dėl jos tolimesnio vykdymo kilo nesutarimai, kadangi ieškovė mano, kad ateityje, kai šalių nepilnametis sūnus pradės lankyti paruošiamąją mokyklą ir, kai pradės lankyti pradinę mokyklą, nustatyta bendravimo tvarka neigiamai veiks nepilnamečio vaiko vystymąsį, bus pažeistas nepilnamečio vaiko dienotvarkės režimas, nes vaiką grąžinus sekmadienio vakarą 19 val., nebus galimybės tinkamai paruoši vaiką paruošiamajai ir pradinei klasėms. Tai reiškia, kad ieškovė siekia pakeisti nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką dėl tam tikrų ateityje pasikeisiančių aplinkybių, tai grįsdama vaiko interesų gynimu ir apsauga.
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Todėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tik dabar galiojančiai tvarkai neatitinkant vaiko interesų yra pagrindas ją keisti. Bendravimo tvarkos pakeitimas negali būti orientuotas į neapibrėžtą ateities perspektyvą tai grindžiant vaiko interesais. Dėl to pagrindas keisti bendravimo tvarką būtų tuo atveju, jei toks bendravimas kenktų vaiko interesams arba neatitiktų jo interesų esmės šiuo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir, teismo vertinimu, šioje byloje nesant pagrįstų duomenų, kad galiojanti bendravimo tvarka šiai dienai iš esmės kenkia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, jos keisti (mažinant apimtį), nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendžia, kad dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos turi būti sprendžiama pagal šiuo metu objektyviai egzistuojančias aplinkybes Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1. punkte nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Iš ieškovės siūlomos bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo matyti, jog ieškovės siūlomais pakeitimais iš esmės siekiama nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, kuri būtų patogiausia būtent jai, be kita ko, šia tvarka siekiama nustatyti bendravimo tvarką dėl ateityje galimai susiklostysiančių aplinkybių. Byloje išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, šiai dienai bendravimo tvarka turėtų likti tokia, kokia nustatyta taikos sutartyje, nes nustatyta bendravimo tvarka nekenkia vaiko interesams.
Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios, į tai, kad šalių sūnus V. S. dar tik lanko darželį (yra 4 metų amžiaus), įvertinus šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės ieškinys atmestinas, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos, paliktina nepakeista.
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė tiek atsakovas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais šimtu procentų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės A. K. ieškinį dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.