Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-02-03 · Administracinė byla Nr. I3-374-320/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
I3-374-320/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00369-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Pareiškėjas
J. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-374-320/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00369-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 22.6; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Kornelijai Skrickei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. Ž.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) Pareigūnų tarnybinių ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 50-P1-277 (toliau – ir Sprendimas) (netiksliai nurodyta Sprendimo data „2021 m. rugsėjo 17 d.“ laikytina rašymo apsirikimu). bei Panevėžio AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 50-V2-21 „Dėl materialinės žalos atlyginimo ir piniginės kompensacijos sumos išskaitymo iš J. Ž. darbo užmokesčio“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad 2021 m. liepos 6 d. specialiuoju automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbo kartu su patrule D. R., Obelių seniūnijoje. Apie 4.15 val. nuvyko patikrinti buvusios Obelių geležinkelio stoties prieigų, kuri randasi Geležinkelio stoties g. 8A, Obeliai, Rokiškio r. Patikrinę objektą, toliau važiavo Geležinkelio stoties gatve, kuri yra lauko keliuko tipo, tačiau yra registruota miesto gatve, tikrinti Obelių savarankiško gyvenimo namų kurie yra adresu Stoties g. 68, Obeliai, Rokiškio r. Bevažiuojant Geležinkelio stoties gatve, maždaug ties namu Nr. 6 pajuto, kad ant kažko kieto užvažiavo. Sustojo ir pakėlė automobilį kėlikliu. Pamatė, kad po automobiliu yra du dideli akmenys, kurie gulėjo tarp provėžų, maždaug 30 cm. aukščio žolėje, dėl ko važiuojant jų buvo neįmanoma pastebėti. Įvykio pasėkoje sugadintas automobilio duslintuvas. Apie įvykį informavo vadovus ir Panevėžio AVPK budėtoją. Dėl eismo įvykio Panevėžio AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. V. 2021 m. rugpjūčio 4 d. surašė tarnybinį pranešimą 50-PR2-7780 „Dėl materialinės atsakomybės taikymo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriuo pasiūlė pareiškėjo atžvilgiu taikyti materialinę atsakomybę ir pareiškėjui savo noru atlyginti Panevėžio AVPK 354 eurų žalą dėl apgadinto automobilio. Nesutikęs su Tarnybiniu pranešimu, pateikė skundą Panevėžio AVPK Pareigūnų tarnybinių ginčų komisijai (toliau- ir Komisija), kuri 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu skundą atmetė, nemotyvavusi savo sprendimo. To pasekoje Panevėžio AVPK viršininkas Įsakymu nutarė iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaityti 354 eurų materialinę žalą. Mano, kad Sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti, nes 2021 m. liepos 5 d. darbo užduotyje be kitų užduočių nurodyta tikrinti nepilnamečių ir rizikos asmenų susibūrimo vietas, vykdyti vairuotojų blaivumo kontrolę mažo intensyvumo keliais, tikrinti apleistus pastatus. Geležinkelio stoties gatvė yra mažo intensyvumo, kuria važiuodamas gali išvengti pagrindinių miesto gatvių, tai yra tikėtina, kad šia gatve gali bandyti važiuoti neblaivūs asmenys, be to šalia yra apleisti pastatai, o esančiuose savarankiško gyvenimo namuose gyvena asocialūs asmenys, todėl pagrįstai eismo įvykio metu ja važiavo. Tuo keliu anksčiau važiavo daug kartų ir jokių akmenų ten nebuvo. Kažkas tyčia padėjo akmenis ant kelio į žolę, kurių nesimatė ir nebuvo galima numanyti, kad kelyje gali būti kliūtis, dėl kurios gali būti padaroma žala turtui. Įvykio metu atliko pavestas tarnybines užduotis tikrinti nurodytus objektus, todėl nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo neteisėtos veikos požymių, be to, nėra ir jo administracinio nusižengimo ar tarnybinio pažeidimo sudėties. Pareiškėkas teigė, kad jis laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau- ir Kelių eismo taisyklių) 9 punkto reikalavimų, tai yra ėmėsi visų atsargumo priemonių, pajutęs kliūtį, kurios nesimatė, nedelsiant sustabdė transporto priemonę, siekdamas didesnės žalos išvengimo kėlikliu ją pakėlė. Vykdydamas pareigas elgėsi atidžiai, atsakingai, rūpestingai, vykdė vadovo nurodytas užduotis, todėl yra nepagrįstai teigiama, kad žalos atsiradimo priežastis yra pareiškėjo neatsargus specialiojo automobilio vairavimas tarnybos metu. Teiginys, kad nebuvo pagrindo važiuoti Geležinkelio stoties gatve, yra nepagrįstas, nes registruotų įvykių nebuvimas nesudaro pagrindo netikrinti nurodytoje teritorijoje esančių „karštų taškų“, vykdyti eismo kontrolės. 2021 m. liepos 12 d., tai yra praėjus šešioms dienoms po įvykio savo iniciatyva, nuvyko į įvykio vietą, kur toje pačioje vietoje rado trečiųjų asmenų padėtus jau tris akmenis, nors po įvykio juos pašalino. Žalos dalis kurią turi atlyginti yra nepagrįstai didelė, nes kiekvieną mėnesį moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 eurų, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 34-37) nurodė ir jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjui 2021 m. liepos 5 d. nuo 22 val. iki 5 val. buvo nurodyta patikrinti „karštus taškus“ - parką Rokiškio m., Taikos g., paplūdimį Ežero g., Kavoliškio g., Melioratorių g. esančią autobusų stotelę. Tarp nurodytų „karštų taškų“, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra nurodyta tikrinti apleistus pastatus, savarankiško gyvenimo namus. Pripažįsta, kad suformuotoje užduotyje nurodyta patikrinti vairuotojus, užtikrinti vairuotojų blaivumo kontrolę, bet kelias, kuriuo važiavo pareiškėjas nėra pritaikytas ir naudojamas lengvųjų automobilių transportui, apaugęs žolėmis. Be to, Panevėžio AVPK Pareigūnų tarnybinių ginčų komisijos posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad šalia kelio esantys pastatai, savarankiško gyvenimo namai, gali būti patikrinti privažiavus prie pastatų kitu, eksploatuojamu keliu. Nesutinka, kad 2021 m. liepos 6 d. tarnybinis automobilis apgadintas dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, nes niekas nėra kreipęsis, ar pranešęs apie galimą teisės pažeidimą dėl kelyje tyčia paliktų ir eismą trukdančių ar asmenų turtą galinčių apgadinti akmenų. Mano, kad tarnybiniame pranešime, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir duomenimis, nustatytos visos J. Ž. materialinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas, būdamas Panevėžio AVPK darbuotoju, tarnybos metu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus turto saugumui - neatsargiai važiavo apaugusiu žolėmis, prastos būklės lauko keliuku, nesant jokio tarnybinio būtinumo, dėl ko buvo apgadintas tarnybinis automobilis. Dėl apgadinto automobilio Panevėžio AVPK iš viso buvo padaryta 6589,13 Eur žala. Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad tarnybinės rizikos ribos viršytos nedaug, todėl nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 354 Eur dydžio žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. Ž. dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu (b. l. 47). J. Ž. tarnybos metu ir vykdydamas tarnybines funkcijas, vairuodamas specialųjį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 6 d. 4.06 val. Rokiškio r., Obeliai, Geležinkelio stoties g., važiuodamas žole apaugusiu keliuku, nepastebėjo ant keliuko sudėtų akmenų, užvažiavo ant jų ir apgadino automobilį. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. UAB „Kredora“ pateikta 2021-08-03 PVM sąskaita – faktūra Nr.211561 patvirtina, kad automobilio remonto kaina buvo 6589,13 Eur (b.l.59-60).

Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja J. J. 2021 m. liepos 13 d. surašė tarnybinį pranešimą 50-PR2-7033 „Dėl specialiojo automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo“ (b. l. 43-45), kuriame nurodė, kad tikrinant informaciją dėl įvykusio eismo įvykio pranešimų, į kuriuos reikėjo reaguoti, nuo 3.12 val. iki ekipažo darbo laiko pabaigos nebuvo gauta. Taip pat nebuvo gauta informacijos, kad toje vietoje, kuriame įvyko eismo įvykis, gali būti vykdoma kokia nors nusikalstama veika. J. Ž. keliuku važiuoti nebuvo būtinybės. 2021 m. liepos 6 d. J. Ž. specialųjį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo teisėtai tarnybos metu, atlikdamas tarnybines funkcijas, apie įvykį jis informavo nustatyta tvarka. Tyrėja nurodytame tarnybiniame pranešime konstatavo, jog teisės aktų, reglamentuojančių policijos tarnybinio transporto naudojimą, reikalavimų J. Ž. nepažeidė, jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių, specialusis automobilis apgadintas dėl policijos pareigūno J. Ž. kaltės, Panevėžio AVPK padarytos materialinės žalos atsiradimo priežastis – J. Ž. neatsargus vairavimas, neatsakingas požiūris į automobilio naudojimą.

Panevėžio AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. V. 2021 m. rugpjūčio 4 d. surašė tarnybinį pranešimą 50-PR2-7780 „Dėl materialinės atsakomybės taikymo“ (b. l. 7-10), kuriame nurodė, kad dėl apgadinto specialiojo automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio AVPK padaryta 6589,13 Eur žala. Žalos atsiradimo priežastis - J. Ž. neatsargus specialiojo automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimas tarnybos metu 2021 m. liepos 6 d. 4.06 val. Rokiškio r., Obeliai, Geležinkelio stoties g. Nustatęs, jog yra visos sąlygos taikyti J. Ž. atžvilgiu materialinę atsakomybę, pasiūlė pareiškėjo atžvilgiu taikyti materialinę atsakomybę ir savo noru atlyginti Panevėžio AVPK 354 eurų žalą dėl apgadinto automobilio. Pareiškėjas Tarnybinį pranešimą apskundė AVPK Pareigūnų tarnybinių ginčų komisijai (b. l. 13-14). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinių ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 50-P1-277 (b. l. 15-16, 71-72) pareiškėjo skundą atmetė, nurodydama, kad dėl sugadinto specialiojo automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra visos sąlygos taikyti pareiškėjo atžvilgiu materialinę atsakomybę. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 50-V2-21 „Dėl materialinės žalos atlyginimo ir piniginės kompensacijos sumos išskaitymo iš J. Ž. darbo užmokesčio“ (b. l. 5), kuriame nurodė, kad nusprendžia išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio 354 Eur už padarytą materialinę žalą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinių ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 50-P1-277 ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 50-V2-21 „Dėl materialinės žalos atlyginimo ir piniginės kompensacijos sumos išskaitymo iš J. Ž. darbo užmokesčio“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Komisiją su skundu kreipėsi dar iki Įsakymo priėmimo, nesutikdamas su Panevėžio AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. V. 2021 m. rugpjūčio 4 d. surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame tik pateiktas siūlymas J. Ž. taikyti konkretaus dydžio materialinę atsakomybę, jame jokie imperatyvūs patvarkymai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyti. Jais tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, t. y. jie laikytini tik tarpiniais procedūriniais dokumentais, priimant Įsakymą. Taigi, Tarnybiniu pranešimu ir dėl jo priimtu Komisijos Sprendimu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, tiek Tarnybinis pranešimas, tiek Komisijos Sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė, todėl bylos dalis dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjo keliamo ginčo aspektu pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Įsakymas, kuriuo suformuluoti imperatyvūs patvarkymai konketų materialinės žalos dydį išskaityti iš pareiškėjo darbo užmokesčio, todėl byloje sprendžiama dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 50-V2-21 „Dėl materialinės žalos atlyginimo ir piniginės kompensacijos sumos išskaitymo iš J. Ž. darbo užmokesčio“. teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 3 dalis numato, kad už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Statuto 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.<...>“. Pagal šią teisės normą, pareigūnai gali atsakyti ne vien tik už Statuto reikalavimų pažeidimą, bet ir pažeidę kitas teisės normas, kurios reglamentuoja civilinius, baudžiamuosius ir kitus teisinius santykius. Pagal Statuto 7 straipsnio 3 dalį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Turtinės žalos atlyginimo klausimus, kaip bendrosios teisės normos, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249, 6.270, 6.280 ir kiti straipsniai. Šiuo atveju Statuto 43 straipsnis yra specialioji teisės norma, kuri nustato atitinkamas išimtis iš minėtų bendrųjų teisės normų, tačiau šios išimtys nepaneigia bendrųjų teisės normų nuostatų, o tik nustato tam tikras garantijas pareigūnams, kai pastarieji padaro turtinę žalą vidaus tarnybos institucijai, vykdydami savo tarnybos funkcijas, pvz., yra nustatyta ribota turtinė atsakomybė, kai žala padaroma dėl neatsargumo ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Valstybės tarnautojų materialinei atsakomybei taikyti svarbu ir teisinis (norminiai teisės aktai, kuriais remiantis taikoma atsakomybė), ir faktinis (teisės pažeidimas, kuriuo padaroma žala) šios atsakomybės pagrindai, ir materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

LVAT yra pažymėjęs, kad darbdavys, įrodinėdamas valstybės tarnautojo kaltę, turi konkrečiai nurodyti faktus, kuriais pasireiškia valstybės tarnautojo kaltė. Materialinei atsakomybei valstybės tarnyboje taikyti yra būtina, kad pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję tarnybos santykiais ir žalos atsiradimas būtų susijęs su tarnybos veikla (LVAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–576/2010).

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad viena iš materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, be kita ko, yra ir neteisėtos veikos įvykdymas, kuri pasireiškia norminių teisės aktų nustatytų taisyklių pažeidimu. Nagrinėjamu atsakovas kaip neteisėtą pareiškėjo veiką įvardijo tai, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes neatsargiai vairavo specialųjį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu šis automobilis buvo apgadintas. Jokių kitų norminių teisės aktų nustatytų taisyklių pareiškėjas nepažeidė ir tuo nebuvo kaltinamas, be to drausminė atsakomybė dėl galimai kitų norminių teisės aktų nustatytų taisyklių pažeidimo pareiškėjui taip pat nebuvo taikoma. Pats pareiškėjas nesutinka su materialinės atsakomybės taikymu jo atžvilgiu iš esmės dėl to, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 6 d. eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas specialusis automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko važiuojant neasfaltuotu ir apaugusiu žolėmis lauko keliu. Atsakovės atstovė teismo posėdyje duotais paaiškinimais patvirtino, kad prie Obelių savarankiško gyvenimo namų, kurie buvo važiavimo tikslas ir kurie yra adresu Stoties g. 68, Obeliai, Rokiškio r., buvo galima privažiuoti kitu eismui tinkamu ir pakankamai geros būklės keliu. Todėl teismas sprendžia, kad pasirinkdamas važiuoti lauko keliuku, pareiškėjas elgėsi neatsargiai. Be to, kaip patvirtino šalys, šis keliukas apaugęs aukšta žole, todėl, teismo vertinimu, pasirinkęs važiuoti būtent šiuo keliu, pareiškėjas turėjo būti itin apdairus ir atsargus, o esant ribotam važiuojamosios dalies matomumui, sustoti ir įsitikinti, kad tolesnis važiavimas yra saugus. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.

Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog yra Statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai J. Ž. materialinei atsakomybei kilti.

Pagal Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalį, žalos dydis gali būti sumažinamas atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į pareiškėjo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Įvertinęs aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą (ankstyvas rytas, blogas matomumas, nuovargis), pareiškėjo netyčinius, neatsargius veiksmus, į automobilio apgadinimo laipsnį, į tai, kad žmonės nenukentėjo, pareiškėjas automobilį naudojo tarnybiniais tikslais ir apie įvykį iš karto pranešė nustatyta tvarka, taip pat į tai, kad pareiškėjas išlaiko nepilanametį vaiką, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas mažinti ginčijamu Sprendimu ir Įsakymu pareiškėjui nustatytą atlyginti 354 Eur žalą iki 177 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinių ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 50-P1-277.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 50-V2-21 „Dėl materialinės žalos atlyginimo ir piniginės kompensacijos sumos išskaitymo iš J. Ž. darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktus, kuriais nustatyta materialinės (išskaičiuotinos) žalos suma, ją sumažinant iki 177 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė