- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- I-2949-764/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01072-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Jolanta Voroneckienė
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, Muitinės departamento atstovei Zitai Bareišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo ir mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 91–96), prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2012-03-09 sprendimo Nr.5MA-34-497 dalį dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-05-11 sprendimo Nr. 1A-156 dalį dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška ir pripažinti S. M. mokestinę nepriemoką beviltiška.
Pareiškėjo teigimu, jo mokestinė nepriemoka turėtų būti pripažinta beviltiška atsižvelgiant į sunkią finansinę padėtį. Toks mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas nurodytas ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 113 str. Pareiškėjas yra bedarbis, jo gaunama bedarbio pašalpa vidutiniškai sudaro 500 Lt, tačiau ji mokama tik 6 mėnesius, o darbo susirasti nepavyksta. Pareiškėjo sutuoktinė R. M. dirba pagal patentą, jos pajamos yra itin mažos, o kartais dirbama nuostolingai. Pareiškėjas kas mėnesį moka 100–400 Lt už baudžiamojoje byloje priteistą mokėti žalą biudžetui. Turimas nekilnojamas turtas, sodo namelis, yra bendroji jungtinė nuosavybė, visiškai nelikvidus, o jo vertė pagal turto arešto aktą yra 14000 Lt. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra remiamas iš valstybės, pagal MAĮ bedarbio statusas yra pakankamas pagrindas pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, nepriklausomai nuo to, ar reikalinga valstybės parama, ar ji jau gaunama. Iš pateiktų dokumentų galima nustatyti pareiškėjo sutuoktinės gaunamas pajamas, kitokių dokumentų vykdant tokio pobūdžio veiklą nėra ir negali būti, todėl Muitinė privalėjo jais vadovautis. Ginčijami sprendimai priimti objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, nesikreipus į pareiškėją dėl papildomos informacijos suteikimo. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad sprendimų dalys dėl mokestinės nepriemokos nepripažinimo beviltiška yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl turėtų būti panaikintos.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė adv. Jolanta Voroneckienė skundą išdėstytais motyvais palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas yra bedarbis, sunki jo materialinė padėtis, galimybių sumokėti priskaičiuotą įsiskolinimą nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą S. M. skundą (b. l. 134–136) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymėjo, kad, pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-05-17 įsakymu Nr. 1B-569 patvirtintų Mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų muitinėje pripažinimo beviltiškomis, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos taisyklių (toliau - Taisyklės) 9.3.2 p. nuostatas, asmuo, pateikdamas prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, turi kartu su prašymu pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Muitinė įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad jis yra bedarbis, darbo biržoje įregistruotas nuo 2011-12-01, tačiau įrodymų, kad jam teikiama valstybės parama nėra, todėl Muitinė neturėjo informacijos apie jo realiai gaunamas pajamas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad vien bedarbio statusas yra pagrindas tenkinti jo prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. atleidimas nuo delspinigių siejamas su sunkia fizinio asmens ekonomine padėtimi, vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei savaime nėra pagrindas atleisti jį nuo delspinigių. Tam turi būti įvertintos visos mokesčių mokėtojo ekonominę padėtį apibūdinančios aplinkybės. Pareiškėjas neįrodė savo sunkios ekonominės padėties, todėl teisinio pagrindo jo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška nėra.
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 143–145) prašo bylą nutraukti.
Atsakovės teigimu, Muitinės sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, įvertinus visus su prašymu dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška susijusius dokumentus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Muitinė atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam teikiama valstybės parama, nėra duomenų apie jo realiai gaunamas paramas, iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti pareiškėjo sutuoktinės pajamų, pareiškėjas turi nekilnojamo turto. Pagal Taisyklių nuostatas, įrodymus dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška turi pateikti pats pareiškėjas. S. M. nepateikė duomenų, leidžiančių nustatyti jo ekonominę padėtį, todėl Muitinė pagrįstai jo mokestinės nepriemokos nepripažino beviltiška. Tai savo sprendime patvirtino ir Muitinės departamentas. Ginčas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo/nepripažinimo beviltiška nepatenka į mokestinių ginčų sąvoką, todėl nėra pagrindo taikyti MAĮ 110 str. nuostatas ir stabdyti nepriemokos išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-09 sprendimo Nr. 5MA-34-497/10000202857, kuriuo S. M. prašymas dėl atleidimo nuo Kauno teritorinės muitinės 2010-10-12 sprendimu Nr. OPM190505S priskaičiuotų 23676 Lt akcizo delspinigių, 5921 Lt PVM delspinigių, 18398 Lt muito, 263656 Lt akcizo, 65939 Lt PVM ir skirtos 104398 Lt baudos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, atmestas kaip nepagrįstas, ir Muitinės departamento 2012-05-11 sprendimo Nr. 1A-156, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-09 sprendimas Nr. 5MA-34-497 (b. l. 97-98) - teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 48-50).
Sprendžiant šį administracinį ginčą, yra svarbu nustatyti ar nagrinėjamu atveju buvo teisiniai pagrindai pareiškėjo turėtą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška ir atleisti nuo jos mokėjimo.
Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 17 p. mokestinę nepriemoką apibrėžia kaip mokesčio nepriemoką ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusias sumas. MAĮ 113 str. 1 d. 1-3 p. numato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei kaip pasisakė pareiškėjo atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu, esminis skundo motyvas yra sunki pareiškėjo ekonominė padėtis. Šį motyvą pareiškėjas ir jo atstovė grindė tuo, kad pareiškėjas yra bedarbis, ką tvirtina byloje esanti Darbo ieškančio asmens kortelė (b. l. 5), taip pat, kad pareiškėjo sutuoktinė verslo liudijimo pagrindu užsiima individualia veikla, kurios pajamos mažos, ką įrodo sąskaitos (b. l. 6-9) ir byloje esantis Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas (b. l. 16-22). Iš byloje esančių Nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus ir kasos pajamų orderių, matyti, kad R. M. pervedinėjo grynuosius pinigus antstoliams (b. l. 9-15). Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2010-11-05 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dalies 481988 Lt mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal Kauno teritorinės muitinės 2010-10-12 sprendimą Nr. OPM190505S S. M. turtas areštuojamas 2010-11-05 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu Nr. 5MA-34-1774: žemės sklypas, 0,06 ha (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. Savivaldybėje, sodo pastatas, plytų mūro bendro ploto 82,92 kv.m., ūkinis pastatas, plytų mūro užstatytas plotas 10,kv.m. (b. l. 29-31). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė dar kartą patvirtino faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas yra bedarbis, tačiau šiuo metu bedarbio pašalpos negauna.
Kaip pabrėžė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A556-254/2011, tam, kad galėtų būti pasiremta Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų būti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
Nagrinėjamu atveju iš ankščiau ištirtų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas nėra pensinio amžiaus, duomenų apie neįgalumą nepateikta, nėra įrodymų apie jam reikalingą gydymą, medicininę profilaktiką ir reabilitaciją. Pareiškėjas, nagrinėjant bylą teisme bedarbio ar kokios kitos socialinės pašalpos negavo. Pažymėtina, kad jis neatitinka nei vienos iš sąlygų, todėl konstatuotina, kad S. M. neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos jo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, kai toks išieškojimas netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu.
Byloje nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų nuostatų pagrindu, konstatuotina, kad atsakovai pagrįstai netenkinto pareiškėjo prašymo dėl jo mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo skundą ir panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-09 sprendimo Nr.5MA-34-497 ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-05-11 sprendimo Nr. 1A-156 dalis, kuriomis atmestas pareiškėjo S. M. prašymas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Netenkinus šių pareiškėjo reikalavimų, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas pripažinti S. M. mokestinę nepriemoką beviltiška.
Pareiškėjas taip pat prašo, remiantis MAĮ 110 str. 3 d., stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus pareiškėjo mokestinės nepriemokos atžvilgiu.
Pagal MAĮ 110 str. 3 d., mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Kaip nurodė Vilniaus teritorinė muitinė, pagrindo stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, nėra. Teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti mokesčių administratorių stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teisėja
nusprendė:
pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.