Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, iš esmės paaiškina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškina, kad ieškovas dirba užsienyje, ginčo bute šiuo metu gyvena šalių pilnametė dukra. Automobiliu O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu naudojasi atsakovė.

Parengiamojo posėdžio metu atsakovė V. R. nurodė, kad ieškovas dirba užsienyje, o atsakovė – gyvena ir dirba Lietuvoje. Dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo savo pozicijos nepareiškė, nurodydama, kad santuoką galima nutraukti civilinės metrikacijos skyriuje išbraukus įrašą apie santuokos sudarymą. Atsakovė pažymi, kad nesupranta dėl kokių priežasčių nutraukiant santuoką tarp šalių turi būti padalintas turtas. Atsakovė paaiškina, kad į advokatą nesikreipė, nes neturi lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nesikreipė, paaiškindama, kad nemato prasmės kreiptis į advokatus. Nurodo, kad naudojasi automobiliu O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas R. R. ir atsakovė V. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Įvertinęs ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, atsakovė gyvena ir dirba Lietuvoje. Šalys ilgą laiką gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti ar to siektų. Atsižvelgiant į visas bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 - 3.61 straipsniai). Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – ,,R.“, atsakovei - ,,R.“.

Dėl turto padalijimo

Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 42 600 Eur ir automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 450 Eur. Daugiau turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgyta.

Dalinant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, taigi yra galimybė pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalinamas lygiomis dalimis (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti šioje byloje, ieškovas siekia, kad santuokos metu įgytas butas būtų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, o jis išmokėtų atsakovei piniginę kompensaciją. Atsakovė dėl turto padalinimo būdo savo pozicijos byloje neišreiškė, prieštaravimų nepateikė.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo, butas yra dalus objektas, taigi ginčo butas dalintinas natūra lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį ir toks buto dalinimo būdas užtikrina socialinį teisingumą ir nepažeidžia nei vienos iš šalies interesų.

Sprendžiant dėl automobilio padalijimo tarp šalių klausimą, nustatyta, kad ieškovas automobilį natūra prašo priteisti atsakovei, atsakovė nepareiškė prieštaravimų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė šiuo metu naudojasi automobiliu O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo automobilis natūra priteistinas atsakovei, o kadangi turtas dalinamas lygiomis dalimis, ieškovui iš atsakovės priteistina 1/2 automobilio vertės, t.y. 725 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra įrodymai, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį.

2018 m. vasario 2 d. teismo nutartimi ieškovui atidėtas žyminio mokesčio dalies (839 Eur) sumokėjimas, paduodant ieškinį.

Konstatuotina, kad, patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, bei į tai, kad ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovės valstybei priteistina 469,50 Eur, bei iš ieškovo valstybei priteistina 369,50 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas įrodymų apie išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „R.“, „R.“.

Ieškovui R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 725 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės valstybei 469,50 Eur žyminio mokesčio (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo valstybei 369,50 Eur žyminio mokesčio (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.