Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim., pilietybė Lietuvos, vidurinio išsilavinimo, vedęs, atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

1) 1996-08-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) LR BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, nuo bausmės dalies atleistas;

2) 1997-04-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 3 d., laisvės atėmimu 4 metams;

3) 1998-03-13 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 225 str. 2 d., 42 str., 43 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn.;

4) 1998-03-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pritaikius amnestiją 200-11-13 paleistas lygtinai prieš 1 metus 5 mėnesius, 9 dienas;

5) 2001-11-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 201 str., 43 str. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn.;

6) 2003-08-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, pritaikius įstatymą dėl amnestijos, 2004-01-20 paleistas lygtinai prieš 19 dienų.;

7) 2005-01-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;

8) 2005-08-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., 63 str. 9 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėn.;

9) 2005-12-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 63 str. 9 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn.;

10) 2014-06-05 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. 3 metams 6 mėn. atliekant bausmę pataisos namuose, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs,

11) 2017-06-07 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 242 straipsnį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirta bausmė LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014-06-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., 2014 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojime „Viršuliškės“, esančioje Viršuliškių g. 40, Vilniuje, veikdamas bendrai su V. G., kuris yra miręs, bei J. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekamiems asmenims, o būtent:

jie elgdamiesi įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos‘“ kontrolieriams sulaikius juos važiuojančius autobusu be bilietų, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, lipo iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ autobusiuko jėga per langą, ir su V. G. naudojo fizinį smurtą kontrolierių atžvilgiu, t. y. grumtynių metu įkando nukentėjusiajai kontrolierei D. B. į kairio peties sritį bei padarė poodines kraujosruvas žastuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kitam nukentėjusiajam kontrolieriui A. S. sužalojo dešinės akies rageną ir padarė dešinio dilbio odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip siekė pasišalinti, ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenimis. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu I. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi bei parodė, kad įvykio dieną autobusu važiavo trise su V. G. bei J. Z.. Įlipus į autobusą jis padavė vairuotojui 100 Lt, bet jis neturėjo grąžos, todėl nenupirko važiavimo bilieto. Įlipo kontrolieriai, pradėjo jį tempti, jie pradėjo priešintis, susigrūmė su jais, gali būti, kad įkando nukentėjusiajai D. B.. Civiliniai ieškiniai Sodrai ir Ligonių kasoms atlyginti, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, pripažįsta dėl turtinės žalos. Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies, per pusę – 500 eurų.

Taigi kaltinamasis I. B. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. B. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

2014-11-04 ekspertas apžiūrėjęs A. S. medicininius dokumentus konstatavo, kad A. S., gim., nustatyta dešinės akies ragenos ir dešinio dilbio odos nubrozdinimai. Abu sužalojimai tiek atskirai, tiek kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti paveikus kietais bukais riboto paviršiaus ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos (1 t., b.l. 75).

Liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-02, apie 21.37 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad stotelėje „Viršuliškės“ prie prekybos centroVilniuje, trys narkomanai užpuolė kontrolierius bei iš vieno jų atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“ ir nubėgo link namo, esančio Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko keleivių kontrolės darbuotojai, kurie paaiškino, kad rašant administracinės teisės pažeidimo protokolus, vienas jų pradėjo stumdytis vengdamas sulaikymo. Pastarasis įkando vienai kontrolierei į petį, kitam sužalojo ranką, o iš trečiojo kontrolieriaus atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“. Visi trys piliečiai pabėgo. Vieną iš piliečių J. Z., gim. m., kontrolieriams pavyko sulaikyti. Pas kurį rudos spalvos vyriškoje rankinėje rado minėtą pavogta telefoną „Samsung“, juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 100 litų kupiūra Nr. AE 2033410, juodos spalvos mobiliojo ryšio telefono aparatas „Porshe“, planšetinis kompiuteris „Tunex“, rudos spalvos piniginė su raktais, viename iš skirsnių, kuris užsegamas užtrauktuku, buvo rasti keturi folijos lankstinukai kaip įtariama su narkotine medžiaga. LZ., buvo pristatytas į 5 policijos komisariatą (1 t., b.l. 116).

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais - jis turi būti padaromas pavartojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį pavartoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį pavartoti. LR BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. LR BK 286 str. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra svarbu nustatyti, ar kaltininkas suvokia, kad jis, pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam I. B. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 286 str., kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenimis.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam I. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį kaltinamojo asmenybę, kad kaltinamasis anksčiau teistas 11 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš sankcijos ribose numatytų bausmės rūšių – laisvės atėmimą, ją atliekant pataisos namuose.

LR BK 64 ¹ numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, I. B. skirtina bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Dėl civilinio ieškinio

Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis).

Šioje byloje nukentėjusioji D. K. (B.) yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 98,85 eurų turtinės žalos bei 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 6-8).

Šioje byloje nukentėjusysis A. S. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios D. K. (B.) ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamojo teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, pateiktais dokumentais, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiesiems, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusieji dėl sužalojimų, neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau teismas mano, kad nukentėjusiosios D. K. (Balinskienės) prašoma priteisti neturtinės žalos suma (2000 eurų) yra pernelyg didelė, todėl jai priteistina 250 eurų dydžio neturtinė žala. Nukentėjusiajam A. S. priteistina 200 eurų neturtinė žalos suma.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti netikslinga – kadangi I. B. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Megztinis, kepurė su snapeliu, akiniai nuo saulės rankinė per petį, kurioje vienas raktas, piniginė su keturiais raktais, piniginė su 100 litų kupiūra, 2 vnt. užrašų knygučių, nagų lakas, telefonas „Porshe“, planšetė „Tunex“ pakete Nr. 305972, saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (1 t., b.l. 105) po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini kaltinamajam I. B..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)298 str. str., 301-305 str. str., 307 str. teismas,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 straipsnyje ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., I. B. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdalių) ir skirti jam galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., bendrinant bausmės dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos - 3 (trejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti I. B. galutinę subendrintą bausmę - 3 (trejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., I. B. visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendį (kuris subendrintas su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 05 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti, kadangi kaltinamasis I. B. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiosios D. K. (B.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo I. B. nukentėjusiosios D. K. (B.) naudai 98,85 (devyniasdešimt aštuonis eurus 85 ct.) eurų turtinei žalai atlyginti bei 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisiant iš kaltinamojo I. B., nukentėjusiojo A. S. naudai 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: megztinis, kepurė su snapeliu, akiniai nuo saulės rankinė per petį, kurioje vienas raktas, piniginė su keturiais raktais, piniginė su 100 litų kupiūra, 2vnt. užrašų knygučių, nagų lakas, telefonas „Porshe“, planšetė „Tunex“ pakete Nr. 305972, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini kaltinamajam I. B..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.