- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- A5.-383-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00301-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. L.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, laikinai eidamas direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir būdamas juridinio asmens interesus atstovaujančiu subjektu, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, apie darbuotojų V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nors minėtiems darbuotojams 2020 m. lapkričio 6 d. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su administracinio nusižengimo padarymu. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu jis buvo įmonės direktoriumi. 2020 m. lapkričio 6 d. buvo penktadienis, jis padarė įsakymus ir paskyrė darbuotojus nuo pirmadienio dirbti. Darbuotojai lapkričio 6 d. įmonėje nedirbo. Įmonėje už darbuotojų įdarbinimą atsakinga buhalterė, ji siunčia pranešimus Sodrai. Darbuotojai lapkričio 9 d. nepradėjo dirbti, nes prastovos prasidėjo. Jie neatliko jokių darbinių funkcijų įmonėje. Jis pildo darbo apskaitos žiniaraščius. Įsivėlė žmogiška klaida, jis pataisė klaidą vėlesniais įsakymais. Įsakymais pakeitė ir nurodė, kad darbuotojai nuo lapkričio 9 d. eitų į darbą. Darbo sutartys taip pat pakeistos buvo, kovo 7 d. nedirbo darbuotojai, jis nedarė 4 mėnesius pažeidimo. Darbo sutartys sudarytos spalio 23 d. Darbo sutartyje irgi suklydo, nurodydamas darbo pradžią lapkričio 6 d. Jie planavo atidaryti burgerinę, todėl reikėjo naujų darbuotojų. Jis pasirašo darbo apskaitos žiniaraščius, juos pildo buhalterė. Paaiškėjus klaidai, jis paprašė buhalterės klaidas pataisyti.
2021 m. kovo 8 d. J. L. paaiškinime nurodyta, kad darbuotojai M. L. ir V. B. faktiškai pradėjo faktiškai dirbti 2020 m. lapkričio 6 d. Darbo sutartis sudaryta 2020 m. spalio 23 d. Dėl darbuotojų turėjo pateikti buhalterė, jis nepamena, kada buvo pateikta. Negali prisiminti dienos, kada jie turėjo pradėti dirbti. 2020 m. lapkričio 7 d. pradėjo dirbti (b.l. 12).
Administracinio nusižengimo protokole J. L. nurodė, kad nesutinka su administraciniu nusižengimu, nurodė, kad neteisingai surašytas (protokolas), ne visi duomenys (b.l. 3).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį J. L. buvo surašytas dėl to, kad jis apie darbuotojų V. B. ir M. L. įdarbinimą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi teismas neturi pagrindo.
Šiuo atveju šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. spalio 23 d. darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus J. L., ir darbuotojai V. B. bei M. L. sudarė darbo sutartis Nr. 20/10/23-01 ir Nr. 20/10/23-02 (b.l. 13-16). Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. nesutiko su administraciniu nusižengimu ir teigė, kad įvyko klaida, jog 2020 m. lapkričio 6 d. buvo penktadienis, jis padarė įsakymus ir paskyrė darbuotojus dirbti nuo pirmadienio, t.y. nuo 2020 m. lapkričio 9 d. Darbuotojai M. L. ir V. B. 2020 m. lapkričio 6 d. nedirbo. Įmonėje už darbuotojų įdarbinimą atsakinga buhalterė, ji siunčia pranešimus Sodrai. Įsivėlė klaida. Darbuotojai 2020 m. lapkričio 9 d. nepradėjo dirbti, nes prasidėjo prastovos.
Teismas nesutinka su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. L. teiginiais ir vertina juos kritiškai, kadangi juos paneigia byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų visuma.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2020 m. birželio 25 d. įsakymu direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas eiti J. L.. Pareigų laikotarpis 2020 m. birželio 26 d. – 2021 m. rugpjūčio 16 d. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad su V. B. darbo sutartis Nr. 20/10/23-02 sudaryta 2020 m. spalio 23 d., darbuotojos darbo pradžia numatyta 2020 m. lapkričio 6 d. Darbuotoja priimama dirbti vadybininkės pareigose 20 h per savaitę, nustatyta MMA plius priemoka už darbo rezultatus (b.l. 15-16). Su M. L. darbo sutartis Nr. 20/10/23-01 sudaryta 2020 m. spalio 23 d., darbuotojo darbo pradžia numatyta nuo 2020 m. lapkričio 6 d., darbuotojas priimamas dirbti vadybininko pareigose, 40 h per savaitę. Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už laikotarpius nuo 2020-10 mėn. iki 2021-02 mėn. patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 6 d. V. B. dirbo 4 h, M. L. dirbo 8 h. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir J. L. parašu (b.l. 17-18). 2021 m. kovo 8 d. J. L. pirminiame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad darbuotojai M. L. ir V. B. faktiškai pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio 6 d. (b.l. 12). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. B. ir M. L. pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio 6 d. (b.l. 9-10). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, elektroniniu parašu pasirašytą 2020 m. lapkričio 7 d. pranešimą Nr. 20/11/07-01 apie V. B. ir M. L., valstybinio socialinio draudimo pradžią – 2020 m. lapkričio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 2020 m. lapkričio 7 d., 11.45 val. (b.l. 11). Liudytojai M. L. ir V. B. teisme patvirtino, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, tačiau yra prastovose.
Liudytojas V. R. teisme patvirtino, kad visuose pirminiuose dokumentuose įmonės vadovas nurodė ir pateikė duomenis, kad būtent nuo lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti darbuotojai – V. B. ir M. L.. Jis administracinio nusižengimo protokolo rašymo dieną – tai yra 2021 m. kovo 8 d. J. L. išaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas bus teikiamas teismui. J. L. pasakė, kad blogai jaučiasi ir išėjo, o kitą dieną, tai yra 2021-03-09, jau pateikė Institucijai kitus žiniaraščius, kurie buvo pataisyti ir nesutapo su pirminiais dokumentais. Be to, asmuo pakeitė parodymus. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė teismui nurodė analogiškas aplinkybes, kad 2021 m. kovo 8 d. rašant administracinio nusižengimo protokolą J. L., šis pripažino, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai M. L. ir V. B. pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau teigė, kad buhalterė atsakinga, o ne jis. Jai rašant administracinio nusižengimo protokolą, J. L. pasakė, kad blogai jaučiasi, todėl ji vadovaudamasi žmogiškumo faktoriumi jį paleido namo ir pasakė, jog jis ateitų kitą dieną. Kitą dieną, tai yra 2021 m. kovo 9 d., J. L. atvyko jau su kitomis sutartimis, kurios buvo pataisytos. J. L. 2021 m. kovo 9 d. 16.00 val. atsiuntė naują žiniaraštį, naujas sutartis atnešė kovo 9 d. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo V. R. parodymais ir Institucijos atstovės paaiškinimais teisme, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytojas V. R. neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Byloje nenustatyta, kad liudytojas turėtų kokį nors motyvą apkalbėti J. L..
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. teisme teigė, kad įsivėlė klaida ir pateikė pataisytus dokumentus, kuriais pataisytas darbuotojų darbo pradžios laikas (2021 m. kovo 9 d. Valstybinei darbo inspekcijai pateikti 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymai dėl V. B. ir M. L. darbo sutarčių pakeitimo, pataisytas 2020 m. lapkričio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l. 42-45, 54)), tačiau atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus – pirminius nelegalaus darbo tyrimo akto metu surašymo metu gautus dokumentus, pataisytų dokumentų taisymo aplinkybes bei jų pateikimo Institucijai laikotarpį, liudytojo V. R. ir Institucijos atstovės paaiškinimus, nenuoseklius J. L. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, todėl priimdamas procesinį sprendimą, jais nesivadovauja.
Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvo įmonėje turėjo dirbti, bet neišėjo į darbą, nes prasidėjo prastovos. Jis pasirašė darbo sutartį ir turėjo pradėti dirbti nuo pirmadienio. Penktadienį nėjo į darbą ir neatliko jokių funkcijų. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. L. yra jos žentas. Ji pasirašė darbo sutartį penktadienį. Ji turėjo pradėti dirbti pirmadienį, tačiau nepradėjo dirbti įmonėje, nes prasidėjo karantinas. Įvertinęs tai, kad įmonės vadovą J. L. bei įdarbintus darbuotojus V. B. bei M. L. sieja giminystės ryšiai, teismas turi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu, todėl jais nesivadovauja ir jų parodymus vertina kritiškai.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. L. bei liudytojų parodymus, pritaria Institucijos atstovės argumentams, kad įmonės vadovas nustatyta tvarka ir laiku privalo pateikti VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią, nes už įmonės veiklą atsakingas būtent įmonės vadovas. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog akivaizdu, kad visuose pirminiuose dokumentuose – darbo sutartyse, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pranešimuose SODRAI bei Užimtumo tarnybai, negalėjo įsivelti darbuotojų V. B. ir M. L. darbo pradžios fiksavimo klaidos, o buvo nurodyta teisinga informacija apie darbuotojų M. L. ir V. B. darbo pradžią 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau pranešimas apie įdarbinimą išsiųstas tik kitą dieną po šių darbuotojų darbo įmonėje pradžios. J. L. patikslintus dokumentus Darbo inspekcijai pateikė tik po to, kai jam buvo nurodyta, jog dėl nustatyto nelegalaus darbo fakto bus rašomas administracinio nusižengimo protokolas ir jis pradėtas rašyti, tačiau nuo nusižengimo padarymo jau buvo praėję daugiau nei keturi mėnesiai.
Teismas nustatė, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. J. L., būdamas darbuotojų M. L. ir V. B. darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ šie darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė DK 42 straipsnį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Taigi nekyla abejonių, jog J. L., laikinai eidamas direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 300103505, ir būdamas juridinio asmens interesus atstovaujančiu subjektu, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, apie darbuotojų V. B. ir M. L. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nors minėtiems darbuotojams 2020 m. lapkričio 6 d. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokia J. L. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
J. L. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažino padaręs administracinį nusižengimą ir savo elgesio kritiškai nevertino. Byloje nėra duomenų, jog J. L. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad J. L. dirba, turi aukštąjį išsilavinimą, yra vedęs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato pakankamai griežtą nuobaudą už šį nusižengimą, todėl darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus J. L. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti J. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21129233009, įmokos kodą 1001.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.