- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 1-399-891/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00201-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
A. K., būdamas UAB „Šiltas miestas“, įmonės kodas 300567459, registruota Sodų g. 14, Skaidiškių k., Vilniaus r., direktoriumi ir būdamas atsakingas už dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, nesilaikydamas minėto įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ nuostatų, laikotarpiu nuo 2010-02-27 iki 2012-01-23 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nenustatė jos saugojimo tvarkos bei neišsaugojo dalies UAB „Šiltas miestas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti direktoriaus V. K. vadovavimo laikotarpiu nuo 2006-05-11 iki 2012-01-23 UAB „Šiltas miestas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo UAB „Plagula“ pagrindiniu akcininku ir direktoriumi, kurios registravimo vieta buvo Ševčenkos g. 19, Vilniuje. UAB „Plagula“ turėjo patalpas Ševčenkos g. 19, rūsyje, kurios buvo įrengtos saugoti dokumentams. Jis, kaip vienintelis akcininkas, turėjo visas galimybes valdyti šitą turtą ir saugoti ten griežtos atsakomybės dokumentus. Nuo 2006 m. jis tapo UAB „Šiltas miestas“ direktoriumi ir juo buvo iki 2012 m. vasario mėnesio. Jų įmonės vyr. buhaltere iki 2011 m. pabaigos buvo paskirta L. Z., jinai perėmė iš buhalterės Juškėnienės buhalteriją ir tvarkė visą dokumentaciją. Kai L. Z. išėjo iš darbo, buhalterinės apskaitos dokumentai liko pas juos biure Savanorių pr. 178, Vilniuje. Visi dokumentai buvo ir jie buvo saugomi būstinėje. Krizės metu nebebuvo darbo ir jie neturėjo galimybės mokėti už savo būstinės patalpas, esančias Savanorių pr. 178, Vilniuje, ir iš tos patalpos buvo priversti išsikraustyti. Visi dokumentai ir griežtos atsakomybės dokumentai, buhalteriniai dokumentai buvo saugomi Savanorių pr. 178, Vilniuje. Įmonėje darbų vadovas I. I. ir A. U. padėjo šitą archyvą pervežti į Ševčenkos g. 19, Vilniuje, nors jis jau ir nebebuvo šitos patalpos savininkas, kadangi 2010 m. gale ar 2011 m. pradžioje jis pardavė UAB „Plagula“ akcijas V. V., kuris tapo šios bendrovės vieninteliu akcininku. V. V. buvo jo senas pažįstas, todėl jie žodžiu susitarė, kad kol jam tos patalpos neprireiks, jo dokumentai galėtų ten būti. Patalpa buvo įrengta, langai su grotelėmis, įėjimas buvo su geležinėmis durimis. Patalpa įrengta užtikrintai, ten galima buvo saugoti dokumentus. 2011 m. jis ten dar buvo, viskas šitoje patalpoje buvo tvarkoje, gulėjo dėžės, kurias jie pervežė iš Savanorių pr. 178 į Ševčenkos g. 19. Ten buvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai (8 ar 9 didelės dėžės su papkėmis, kur buvo visi įrašai, kuriuos prokuroras nurodė, pagal įstatymą saugomi dokumentai, prisegti prie atitinkamų papkių), jam priklausantys daiktai, vertingos knygos, nuo kažkada jo buvusio restorano likusi atitinkama elektroninė aparatūra, komutacinė telefono stotelė, restorano prožektoriai, iš viso daugiau nei 5 000 Lt vertės turto. 2011 m. pabaigoje raktas nuo šitų patalpų buvo tik pas ji ir tik 2011 m. rudenį, tiksliai neprisimena kada, V. V. jis padarė vieną komplektą raktų ir atidavė UAB „Plagula“ darbuotojui. Tas darbuotojas tik pažiūrėjo, kad patalpoje kažkas yra ir viskas. 2012 m. pradžioje jis eilinį kartą aplankė šitą patalpą ir rado įėjime ant geležinių durų „Medicinos“ banko prikabintą raštelį, kad patalpa iš varžytinių parduodama ir nurodytas banko darbuotojo telefonas. Įėjęs į patalpą pastebėjo, kad ten likę tik seni ofiso baldai, kuriuos jie kartu su dokumentacija išvežė į šitas patalpas iš savo būstinės Savanorių pr. 178. Jis paskambino į banką ir paklausė kur dingo dokumentai. Banko darbuotojas pasakė, kad jisai skambino UAB „Plagula“ direktorei – L. Z., kurią paskyrė pagrindinis akcininkas V. V.. L. Z. jam pasakė, kad kad ten nieko nėra jai reikalingo, ten nėra jokių vertingų dalykų, kurie jai reikalingi ir jinai žodžiu leido išvežti viską, kas ten buvo. Banko darbuotojas paaiškino, jog viskas buvo pakrauta į sunkvežimį ir išvežta į sąvartyną, išmesta. Anot kaltinamojo, jis iš karto po to kreipėsi į policiją, nes jo nuomone buvo padarytas nusikaltimas, kadangi jo neatsiklausę, išmetė jo asmeninius daiktus ir UAB „Šiltas miestas“ dokumentaciją. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, visi jo skundai buvo atmesti. Policijos pareigūnas, kuris nagrinėjo jo pareiškimą, neapklausė nei jo, nei kitų liudytojų, vadovavosi tik L. Z. paaiškinimais, apie tai, kad ji ten nieko nemačiusi, nors, anot kaltinamojo, ji net nežinojo adreso kur yra ta patalpa ir kaip ten patekti.
Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis sutinku su baudžiamoje byloje esančia specialisto išvada, kad šiuo metu neesant finansinių dokumentų, negalima nustatyti įmonės finansinės būklės, jos kapitalo dydžio ir panašiai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir jais galima vadovautis.
Liudytojas Ž. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kalinamąjį pažįsta. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Šiltas miestas“, kurio paskutinis vadovas buvo V. K.. Jam – liudytojui, pagal bankroto įstatymą, vadovas privalėjo per 15 dienų perduoti įmonės turtą, finansus, dokumentus, bet tai nebuvo padaryta motyvuojant, kad turto nėra, o dokumentai, kaip vėliau buvo paaiškinta, buvo palikti kažkokioje patalpoje, kuri berods priklausė „Medicinos“ bankui ir paslaptingai dingo. Dėl to jam buvo perduoti tik pagrindiniai įmonės dokumentai: pažymėjimas, antspaudas, kelios sutartys. Įmonės dokumentų buvo paprašyta parašius pranešimus tiek darbuotojams, tiek žinomiems įmonės kreditoriams, tiek finansų kredito įstaigoms, taip pat vadovui. Dėl to iš karto, po bankroto procedūros pradžios, žinomais adresais buvo išsiųsti laiškai. Pirmoji bankroto procedūra, buvo pradėta 2010 m. Pirmasis bankroto procesas buvo prasidėjęs, jis turėjo įsiteisėjusią nutartį, tačiau vėliau buvo paduotas prašymas terminui atstatymui ir buvo skundžiama viskas. Tada ir pradėjo įstatymo numatytas bankroto procedūras, tačiau teko jas nutraukti. Tai buvo 2010 m. Paskui dar kartą buvo inicijuotas bankrotas, vėl nutartis neįsiteisėjo ir iš trečio karto pavyko iškelti bankroto bylą. Tada vėl iš naujo prašė pateikti dokumentus. Kai pirmą kartą jis prašė pateikti dokumentus, jis buvo ignoruojamas, kaltinamasis nebendradarbiavo, buvo keistas pozicijos keitimas, nes periodiškai buvo kviečiamas į teismus, kur darbuotojai bandė prisiteisti sau neišmokėtą atlyginimą. Darbuotojams buvo aiškinama, kad administratorius ir jis (liudytojas) atsakingas už tai, kad pinigai nėra mokami įmonei, nes jis (liudytojas) vadovas. Susitikimuose su juo, V. K. aiškino, kad jis (liudytojas) yra ne administratorius ir tokia byla neegzistuoja. Anot liudytojo, pradėjus pirmąją bankroto procedūrą jis gavo V. K. telefono numerį ir telefonu susisiekė su juo, o registruoti laiškai jam buvo neįteikiami. Telefonu V. K. jam atsakė, jog dar niekas neaišku kaip pakryps bylos nagrinėjimas, ar apskritai ta byla bus iškelta, dėl to kol kas dokumentų jisai nesiruošia pateikti. Ir byla iš tikrųjų buvo nutraukta. Piniginiai reikalavimai šioje bankroto byloje yra keli šimtai tūkstančių. Imonei šiuo metu yra paskelbta likvidacija po bankroto. Bankroto procese yra įvairių procedūrų, kurias privalo atlikti administratorius, tai jie stengesi patenkinti kiek įmanoma jų reikalavimus, taip pat yra pasirašę sutartį su advokatų kontoromis ir bylinėjosi praktiškai dėl debitorių. Šiai dienai galima konstatuoti, kad įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto, Registrų centre ta būsena vadinama bankrutavusi. Anot Ž. B., jis nežino ar visi kreditoriniai reikalavimai yra pareikšti, nes neturi duomenų apie visus kreditorinius reikalavimus. Liudytojo teigimu, V. K. jam yra sakęs, kad įmonės dokumentai buvo saugomi negyvenamoje patalpoje, kuri ar tai buvo įkeista bankui, ar vėliau banko nuosavybe tapo, tai buvo patalpa, nuo kurios jis turėjo raktus, ten paliko dokumentus, o vieną kartą atvykus dokumentų neberado. Šią versiją liudytojas išgirdo po trečio bankroto bylos iškėlimo, praėjus įstatyme nurodytam 15 dienų terminui pateikti dokumentus, berods gale to termino – 2012 m. Su banku jis nebandė susisiekti, nes neturėjo jokių įrodymų ir nežinojo kokį prašymą jiems galėtų pateikti.
Liudytojas I. I. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, tai jo senas direktorius V. K.. Jis senai dirbo firmoje UAB „Šiltas miestas“ vadybininku – nuo 2007 iki 2012 m. vasario mėnesio. Jo santykiai su kaltinamuoju normalūs, kaltinamasis jo buvęs vadovas, su juo neatsiskaitė, darbo užmokesčio neišmokėjo. Kodėl yra pakviestas į teismą žino – dėl įmonės dokumentacijos. Paskutinį kartą buhalterinės apskaitos dokumentus jis matė Savanorių pr. 176, Vilniuje. Tai buvo apie 2010 m. liepos mėnesį. Tada jis atvažiavo ir jam V. K. pasakė, kad darbų nėra, objektų nėra, už ofisą mokėti brangu, reikia atiduoti ofisą, nuvežti baldus ir dokumentaciją kitu adresu. Direktorius turėjo sandėliuką Ševčenkos g. 19, Vilniuje. Jie tada nuvažiavo ir jis matė tą sandėliuką, ten buvo stalai, radijo aparatūra, knygos, sandėliuke buvo netvarka ir tamsu. Dokumnetų jis pats į tą sandėliuką nevežė. Po poros mėnesių, jie pradėjo daryti objektą Žirmūnų gatvėje ir jam rangovas neatidavė visų brėžinių, dokumentų. Kadangi pas juos neseniai buvo panašus toks objektas, tai jis paskambino direktoriui V. K., ir paprašė jam perduoti dokumentus, brėžinius. Po valandos jis nuvažiavo į sandėliuką, ten susitiko su V. K., bet ten centrinis įėjimas buvo uždarytas ir jie negalėjo užeiti. V. K. sakė, kad turi raktą nuo sandėliuko, bet į vidų jie negalėjo užeiti. Kai kitą kartą jis užėjo į sandėliuką, ten matė kažkokias dėžes. Kai papkės buvo ofise, ant jų buvo užrašyta „Šiltas miestas“ buhalterija ir panašiai, o kai matė sandėliuke, ten buvo dėžės, papkės, ten buvo tamsu. Kokie ten dokumentai konkrečiai buvo, jis nematė, nes nelindo į dėžes, nežiūrėjo. Sandėliuke jis iš viso du kartus buvo, pirmą kartą 2010 m. liepos mėnesį. Jie važiavo pažiūrėti, kas yra sandėliuke, ar nereikia sutvarkyti. Antrą kartą buvo sandėliuke, kai dokumentai buvo reikalingi jam, matė ten dėžes, jis ėmė sau kažkokius dokumentus. Tai buvo 2010 m. rudenį. Kas pervežė dokumentus į sandėliuką, jis nežino. Ar elektra sandėliuke buvo, jis nežino, ten buvo tamsu. Sandėliuke buvo „bardakas“, keli stalai stovėjo, knyga gulėjo, lenta, radijo aparatūra. Pirmą kartą tų dėžių nebuvo.
Liudytojas A. U. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta – jie bendraklasiai, nuo 1992 m. jis dirbo pas kaltinamąjį firmoje UAB „Gija“ ir UAB „Palink“. UAB „Šiltas miestas“ nedirbo. Su kaltinamuoju palaiko santykius. Kai vyko firmos uždarymas, reikėjo susandėliuoti baldus ir dokumentaciją išvežti. Paskambino jam kaltinamasis , paprašė, jie paėmė viską, kas ten buvo ir pervežė į sandėlį Ševčenkos g. Tai buvo kažkur prieš 2 metus, kažkur 2010 m. vasarą. Vežė iš baldų buvusio kombinato Savanorių pr. į Ševčenkos g. 19, Vilniuje. Jis daiktus krovė ir matė, ką veža. Vežė jie baldus, dideles dėžes su papkėmis. Kas buvo papkėse, jis nežino. Vėliau, po daiktų nuvežimo, jis buvo sandėlyje, kai buvo krepšinio čempionatas 2011 m., ten dar dėžės buvo. Daugiau ten nebuvo, raktų neturėjo. Raktus turėjo iki daiktų pervežimo, o kai daiktus pervežė, jis raktus atidavė. Į sandėliuką patekti sudėtinga, ten geležimi apmuštos durys, po to metalinės grotos, vidinė spyna, o ant grotų dar viena spyna, t. y. reikia atidaryti dvi spynas, kad patekti į sandėlį. Kad įeiti, reikia praeiti pro budintį, tada nusileisti į rūsį ir ten tos vienintelės durys. Šviesa rūsyje buvo.
Liudytojas V. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra UAB „Medicinos“ banko darbuotojas. Kaltinamojo jis nepažįsta. Banko dukterinė įmonė perėmė patalpas prieš kokius gerus pusantrų metų, gali būti 2011 metų vasarą ar rudenį, ir jis, kaip darbuotojas, buvo įpareigotas gauti patalpų raktus ir apžiūrėti tas patalpas. Gavęs raktus, nuvažiavo, atsirakino patalpas, pamatė bendrą situaciją, kad patalpos labai netvarkingos, daug rakandų, šiukšlių visokių. Ten buvę stalai ir kėdės, dar yra ir šiuo metu. Įdėmiai jų neapžiūrinėjo. Grįžęs į banką, pasakė apie tai valdžiai ir valdžia nusprendė tas patalpas išvalyti. Be abejo, prieš tai susisiekė su buvusiais patalpų savininkais, tačiau su jais susitikę nebuvo. L. Z. buvo perspėta telefonu, kad ruošiamasi valyti patalpas, kad jeigu turi kažkokių sau svarbių daiktų, juos pasiimtų. Ji tiesiog paminėjo, kad galima viską mesti į sąvartyną, todėl jie suorganizavo patalpų išvalymą. Visų daiktų išvežimą organizavo banko bendrų reikalų skyrius. Lyg ir buvo daryta keletas nuotraukų, tik nežino ar jos išsaugotos. Patalpose buvo lempos, buvo šviesu, viskas buvo matyti. Jokios aparatūros jis ten nematė, tačiau ten buvo stelažai ir knygos. Negali atsakyti ar matė dėžes, jis nuodugnaus tyrimo nedarė tik įkišo galvą, apžiūrėjo, ten neįmanoma praeiti buvo, viskas užversta, įkišęs ranką su fotoaparatu padarė nuotraukas, kad valdžiai parodyti kas per patalpos ir grįžo į savo bazę. Patalpos ten yra dvi, o jis nufotografavo tik vieną patalpą, pagrindinę, kur durys atsidaro ir toliau nėjo.
Liudytojas V. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. K. pažįsta senai. Jis 2011 m. nupirko UAB „Plagula“ akcijas iš kelių akcininkų, taip pat ir iš V. K.. Kai jis nupirko akcijas, kurį laiką direktoriumi buvo V. K., po jo direktore buvo paskirta L. Z., o kai nupirko A. J. akcijas, tai pastarasis tapo direktoriumi, o L. Z. – vyr. finansininke. UAB „Plagula“ turtas buvo sandėlys, kuris buvo įkeistas bankui už kreditą iš „Medicinos“ banko. Tas kreditas nebuvo grąžintas. Po to jis – liudytojas, taikos sutartimi susitarė su banku, sumokėjo. V. K. sakė jam, kad tame sandėlyje, guli kažkokia dokumentacija. Jis pats niekada ten nebuvo, net nežino kur jis yra, tik žodiškai tai girdėjo. Po to, kai sandėlį atidavė bankui, daugiau jokių aplinkybių nežino. V. K. jam sakė, kad ten laiko savo archyvą, kažkokie daiktai ten jo, bet kas ten konkrečiai buvo, jam nerūpėjo. Dėl laikymo sutarties jie nesudarė. Kai jis nupirko UAB „Plagula“ akcijas, jis net nežinojo, kad yra rūsys. Kad sandėlyje Ševčenkos g. laikomi kažkokie dokumentai, V. K. jam pasakė tada, kai jis pradėjo klausti iš kur čia atsirado sandėliukas. Apie sandėliuką sužinojo tik tada, kai bankas pradėjo spausti dėl pinigų. Buvo toks žodinis susitarimas tokiame lygyje, kad V. K. planavo įsigyti tą sandėliuką sau. Jis sakė, kad išpirks, ten guli jo daiktai, dokumentai, kad jis sumokės, bet jis nemokėjo. Kad jis ten laikys UAB „Šiltas miestas“ dokumentus, susitarimo nebuvo, jis pasakė, kad ten archyvas, guli dokumentai ir kad jis ruošiasi įsigyti sandėliuką, ten dirbti.
Liudytoja L. Z. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. K. pažįsta, tačiau jau seniai jokių santykių su juo nepalaiko. Ji UAB „Šiltas miestas“ dirbo vyr. buhaltere, tvarkė buhalterinę apskaitą. UAB „Šiltas miestas“ dirbo ar tai iki 2009 ar 2010 m., tiksliai neatsimena. Šiuo metu ji dirba UAB „Plagula“. UAB „Plagula“ dirbo nuo 2006 m. iki 2009 m., o po to nuo 2011 m. liepos mėnesio iki šiol. Iš pradžių dirbo buhaltere, o nuo 2011 m. ji gal porą mėnesių buvo įgaliotas asmuo, paskui direktorė, kai V. V. sudarė sutartį, paskui nuo 2012 m. kovo mėnesio jau vyr. buhaltere, nes pasikeitė akcininkai. Dabar vėl dirba buhaltere. UAB „Plagula“ kartu dirbo su V. K., kai jis dar buvo šios įmonės akcininku. UAB „Šiltas miestas“ buhalterinius dokumentus ji tvarkė kompiuteriu kontoroje Kedrų g. 6, Vilniuje, ten buvo UAB „Šiltas miestas“ ofisas. Ten ir būdavo visi buhalteriniai dokumentai. Gal 2010 m. pradžioje ji išėjo iš UAB „Šiltas miestas“ į UAB „Plagula“, neatsimena tiksliai. Apskaitą tvarkė iki 2009 m. pabaigos. Visus dokumentus paliko Kedrų gatvėje, ji jų niekada ir neišsinešinėjo. Kai dirbo UAB „Plagula“ žinojo, kad yra patalpos Ševčenkos gatvėje, rūsys. Ten buvo archyvas, seni UAB „Plagula“ dokumentai. Ji pati ten yra buvusi, kadangi V. K. paėmė kreditą, užstatė Ševčenkos g. esančias patalpas. Kadangi negrąžino paskolos, bankas ėmėsi veiksmų. Paskolą ėmė UAB „Plagula“, bet V. K. kreipėsi į banką, tvarkė kaip direktorius. Ji į patalpas buvo nuvažiavusi kai prasidėjo teismai, kadangi niekas negrąžino pinigų, bankas turėjo skelbti varžytines, visa tai prasidėjo gal 2010 m. Pirmos varžytinės neįvyko, kadangi nebuvo klientų, paskui bankas pagal įstatymą turėjo skelbti antras varžytines. Paskui su V. V. vairuotoju V. Š., jie ėjo apžiūrėti patalpų, kadangi jai skambino ir ji turėjau paaiškinti kas čia per patalpos. Raktą turėjo vairuotojas. Jie ėjo apžiūrėti patalpų gal 2011 m. liepą-rugpjūtį apytiksliai. Ten ji pamatė lentynose UAB „Plagula“ senų popierių. Ten buvo senas UAB „Plagula“ archyvas, nes UAB „Plagula“ užregistruota nuo 1996 m. UAB „Plagula“ tie dokumentai nereikalingi. Paskui, kai viskas įvyko, V. K. kreipėsi į policiją, paskui policija kreipėsi į „Medicinos“ banką ir ji turėjau „Medicinos“ bankui atsakyti, kad visi tie dokumentai buvo pasenę, jokios naudos iš jų nebuvo. Banko darbuotojai klausė ar galima tas patalpas atlaisvinti ir ji patvirtino, kad galima. Kai V. V. buvo akcininkas, o ji buvo direktorė, pastarasis nieko jai nesakė, kad ten saugomi V. K. dokumentai. Ji nieko nežinojo. Kai buvo užėjusi į patalpas, ji nepastebėjo, jog ten būtų laikomi UAB „Šiltas miestas“ buhalterinės apskaitios dokumentai. Patalpos ten yra pusrūsys, medinės lentynos ir ant lentynų visokiausių popierių pridėta, popieriniai segtuvai. Segtuvai buvo ne dėžėse. Šiukšlių buvo, knygų ji nematė, stalų ar buvo – neatsimena, netvarkingos patalpos buvo. Tose patalpose buvo kaip ir sanmazgas, jie visur apvaikščiojo, nes ji turėjau paaiškinti kai jai skambindavo dėl patalpų. Patalpoje kambarių buvo du, gal trys. Įėjimas į šitas patalpas: į pirmą aukštą nusileisti laiptais į rūsį, pusrūsį, paskui turėjo turbūt dar nusileisti, paskui į dešinę. Kiek buvo durų neatsimena, ji jų nerakino, duris rakino Vytautas. Ar buvo grotos ant įėjimo – neatsimena. Baldų, knygų, pramoninių prožektorių – nematė. Patalpose grindys užlietos nebuvo. Jie tvarkingai įėjo, durys buvo laisvai atidaromos. Su banko darbuotojais priėmime-perdavime nedalyvavo.
Iš 2012-09-11 UAB „Šiltas miestas“ dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog specialistė V. L. padarė išvadą, kad UAB „Šiltas miestas“ direktorius V. K. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, turinčios užtikrinti jų saugumą, ir neišsaugoijo UAB „Šiltas miestas“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Anot specialistės, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti direktoriaus V. K. vadovavimo laikotarpiu nuo 2006-05-11 iki 2012-01-23 UAB „Šiltas miestas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 6, b. l. 131-135).
Iš byloje esančios pažymos iš SODRA duomenų bazės matyti, jog L. Z. UAB „Šiltas miestas“ dirbo nuo 2007-06-04 iki 2010-02-26 (t. 6, b. l. 20-21).
Iš juridinių asmenų registro pateiktų duomenų matyti, jog V. K. buvo UAB „Šiltas miestas“ vadovu nuo 2006-05-11 iki 2010-04-01 ir nuo 2010-06-23 iki 2012-01-23 (t. 2, b. l. 79, 80).
Iš Vilniaus apygardos teismo pateiktų dokumentų matyti, jog yra dingę UAB „Šiltas miestas“ dokumentai: 2006-2011 m. kasos ir banko dokumentai, rangos ir kitos sutartys, darbo sutartys su darbuotojais, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo saugos dokumentai, segtuvai su korespondencija, kiti dokumentai – iš viso 35 segtuvai (t. 6, b. l. 64)
Iš Vilniaus apygardos teismo 2012-07-23 nutarties matyti, jog dėl UAB „Šiltas miestas“ dokumentų vagystės iš sandėlio, esančio Ševčenkos g. 19, Vilniuje, pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nėra jokių pagrįstų duomenų, kad būtų padaryta nusikalstama veika (t. 6, b. l. 99).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai). V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaltinimas, jog jis UAB „Šiltas miestas“ buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai nuo 2006-05-11 iki 2012-01-23. Tiek iš byloje esančių kaltinamojo V. K. ir liudytojos L. Z. parodymų, tiek iš SODROS duomenų matyti, kad kaltinamajam V. K. inkriminuojamu 2006–2012 m. laikotarpiu buhalterinę apskaitą nuo 2006 iki 2010-02-26 tvarkė L. J. ir L. Z.. Laikotarpiu nuo 2010-02-27 iki 2012-01-23 jokio asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskritai nebuvo paskirta. Atsižvelgiant į tai, V. K. yra aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas tik šiuo laikotarpiu, kuomet UAB „Šiltas miestas“ nebuvo jokio už buhalterinės apskaitos tvarkymą paskirto asmens. Atsižvelgiant į tai, A. K. inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas laikotarpiu nuo 2006-05-11 iki 2010-02-26 iš kaltinimo šalintinas.
Kaltinamajam V. K. pareikštas kaltinimas pagal vieną iš alternatyvių BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių – V. K. kaltinamas tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai, kad šiuo metu negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai – apžiūros protokolas su specialisto išvada. Iš šio apžiūros protokolo matyti, jog UAB „Šiltas miestas“ buhalterinė apskaita 2006-2012 metais buvo tvarkoma netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. 1996-02-22 Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakyme Nr. 13, galiojusiame iki 2011-01-01, buvo nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. 100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 1 punkte numatyta, jog rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai. Pagal rodyklės 10.5 papunktį, metinės finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) saugomos 10 metų; pagal 10.15 papunktį ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų; pagal 10.19 papunktį apskaitos registrai saugomi 10 metų; pagal 10.20 papunktį darbo užmokesčio apskaitos dokumentai: asmens sąskaitų kortelės saugomos 50 metų, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai saugomi 10 metų (jei nėra asmens sąskaitų kortelių - 50 metų), kiti darbo užmokesčio apskaitos dokumentai saugomi 10 metų; pagal 10.21 papunktį darbo laiko apskaitos žiniaraščiai saugomi 10 metų; pagal 10.22 papunktį darbo (pamainų) grafikai saugomi 3 metus; pagal 10.24 papunktį inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita) saugomi 10 met; pagal 10.25 papunktį turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita) saugomi 10 metų; pagal 10.27 papunktį čekių šaknelės saugomos 10 metų. Būtent šių teisės aktų reikalavimų nesilaikė V. K.. Aplinkybės, jog dėl neišsaugotų UAB „Šiltas miestas“ apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti to laikotarpio bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, neginčijo ir su specialisto išvada šioje dalyje sutiko pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Šiltas miestas“ neišsaugojo didelės dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Kaip matyti iš V. K. 2012-02-01 pasirašyto pareiškimo bankrutuojančios įmonės „Šiltas miestas“ administratoriui Ž. B., V. K. nurodo, jog 2011-12-13 jis aptiko, kad iš Ševčenkos g. 19, Vilniuje, esančio sandėlio dingo UAB „Šiltas miestas“ dokumentai: 2006-2011 m. kasos ir banko dokumentai, rangos ir kitos sutartys, darbo sutartys su darbuotojais, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo saugos dokumentai, segtuvai su korespondencija, kiti dokumentai – iš viso 35 segtuvai (t. 6, b. l. 64). Šios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis V. K., todėl šioje byloje nėra ginčo, jog buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti. Tačiau jis nesutiko, jog dokumentacija yra neišsaugota dėl jo kaltės, kadangi ji buvo pervežta į sandėlį ir iš ten dingo, t. y. buvo pavogti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jokių duomenų, kad UAB „Šiltas miestas“ dokumentai buvo prarasti dėl kokių nors asmenų nusikaltamos veikos, byloje nėra (t. 6, b. l. 99). Teismas, taip pat, atkreipia dėmesį į tai, jog nustatyti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, įstatymas įpareigoja ūkio subjekto vadovą, tačiau tokia tvarka UAB „Šiltas miestas“ nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog nesant UAB „Šiltas miestas“ direktoriaus įsakymo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo, už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų saugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas – V. K..
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, UAB „Šiltas miestas“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis laikė kitai įmionei – UAB „Plagula“, priklausančiame sandėliuke, esančiame Ševčenkos g. 19, Vilniuje. Pardavęs šios įmonės akcijas, jis tik žodžiu informavo naująjį įmonės akcininką V. V., jog sandėliuke yra laikomi jo dokumentai ir daiktai. Jokios sutarties dėl dokumentų saugojimo jis sudaręs nebuvo, netgi nebuvo jokio asmens tiksliai informavęs apie tai kokie ir kokios įmonės dokumentai ten yra laikomi. Nei vienas liudytojas teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, jog tame sandėliuke matė būten UAB „Šiltas miesatas“ dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. butų įstatymo nustatyta tvarka perdavęs buhalterinės apskaitos dokumentus kam nors saugoti. Atsižvelgiant į tai, tokius kaltinamojo veiksmus, siekiant išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, teismas laiko nepakankamus ir netinkamus, pažeidžiančius aukščiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. K., privalėdamas nustatytą laiką saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, juos saugojo aplaidžiai (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentai įstatymų nustatytą laiką nebuvo išsaugoti ir dėl šio pažeidimo už laikotarpį nuo 2006-05-11 iki 2012-01-23 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Šiltas miestas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. veiksmuose nuo 2010-02-27 iki 2012-01-23 neišsaugant UAB „Šiltas miestas“ buhalterinės apskaitos dokumentų yra visi būtinieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį teisingai.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas), kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam V. K. įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu artimą vidurkiui.
Kaltinamajame akte nurodytų dokumentų kopijos sudaro baudžiamosios bylos medžiagą ir savarankiškais daiktiniais įrodymais BPK 94 straipsnio prasme nelaikytini, todėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 35 MGL dydžio (4 550 Lt) bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.