Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) atstovei Gražinai Čeponienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui A. A. dėl vaiko tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad A. A. yra vaiko K. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau jo tėvystė neįforminta, vaiko išlaikymui atsakovas lėšų neskiria. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Baigiamojoje kalboje ieškovė nurodė, kad mažina reikalavimą dėl išlaikymo dydžio iki 180 Eur per mėnesį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas visiškai sutiko su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo ir su ieškovės sumažintu reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovas nurodė, kad gauna per mėnesį apie 800 Eur darbo užmokestį, turi dar 2 nepilnamečius vaikus, vienam iš jų yra priteista mokėti po 180 Eur išlaikymo.

Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tėvas galėtų skirti po 250 eurų vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvystės

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

(duomenys neskelbtini) gimė K. I.. Jo motina yra V. I.. Tėvystė neįregistruota. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr.150 (pateiktas prie bylos 2024-04-19).

Šalys teismo posėdyje paaiškino, kad turėjo tarpusavyje intymius santykius. 2024-01-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr.ES 5/2024(01) patvirtina, kad A. A. yra K. I. tėvas. Tai sudaro pagrindą šioje dalyje ieškinį patenkinti.

Dėl vaiko išlaikymo

CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Baigiamojoje kalboje ieškovė nurodė, kad mažina reikalavimą dėl išlaikymo dydžio iki 180 Eur per mėnesį. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 140 straipsnio 2 dalis)

Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi kas mėnesį mokėti po 180 Eur išlaikymo kitam nepilnamečiam vaikui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas yra 14211,95 Eur. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), 2023 metų vasario – gruodžio mėnesiais, t.y. per 11 mėnesių, atsakovas gavo 7071 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, t.y. vidutiniškai 643 Eur per mėnesį. Iš darbo užmokesčio išskaičiuojamos sumos vaiko išlaikymui. Tai patvirtina vaikų gimimo liudijimas ir gimimo įrašas, 2024-04-17 VĮ „Registrų centras“ pažyma, 2024-03-05 antstolės Aistės Mikulėnienės patvarkymas, 2024-04-08 (duomenys neskelbtini) pažymos. Todėl yra pagrindas šioje dalyje ieškinį tenkinti, neviršijant jo reikalavimų.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Žyminio mokesčio dydis šioje byloje sudarė: už vieną neturtinį reikalavimą - 109 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 68 Eur, iš viso 177 Eur. Ieškovė nuo 100 procentų žyminio mokesčio buvo atleista. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1187,19 Eur. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis sudaro 15,86 Eur.

Atsakovo procesinis elgesys civilinėje byloje buvo tinkamas. Atsakovo pajamos yra nedidelės, o nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas nepasinaudojo teise gauti valstybės garantuojama teisine pagalba, nors galėjo ja pasinaudoti ir būti atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų. Proceso išlaidų priteisimo atveju labai sumažėtų atsakovo galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Todėl yra pagrindas atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pašto išlaidų ir žyminio mokesčio) valstybei šioje byloje atleisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. I. (K. I.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur (šimtas aštuoniasdešimt eurų) nuo 2023-11-15 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiam vaikui A. A. priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. I. (V. I.).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje.

Šį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.