- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-1351-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16234-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „DOMUS SERVICE“, A. A., akcinė bendrovė „SEB bankas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimą dėl fizinio asmens T. A. bankroto bylos užbaigimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „DOMUS SERVICE“, A. A., akcinė bendrovė „SEB bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjui T. A. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Skovalda“. 2016 m. gegužės 30 d. teismo nutartimi patvirtintas T. A. mokumo atkūrimo planas.
2. Bankrutuojančio asmens T. A. bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą užbaigti fizinio asmens T. A. bankroto bylą Nr. e2FB-1450-151/2016 ir nurašyti T. A. nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus 77 818,70 Eur sumai.
3. 2020 m. birželio 23 d. buvo gauti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma 2020 m. vasario 19 d. plano įgyvendinimo akto netvirtinti ir vadovaujantis FABĮ 10 str. 6, 8 p., FABĮ 30 str. 2 d. T. A. bankroto bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė: 1) bankrutuojančio asmens T. A. bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymą dėl T. A. bankroto bylos užbaigimo tenkinti; 2) baigti T. A. bankroto bylą; 3) nurašyti T. A. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, kuriuos sudaro: UAB „Būsto paskolų draudimas“ 48 678,89 Eur, AB „SEB bankas“ 27 846,71 Eur, UAB „Domus service“ 2 013,10 Eur reikalavimai.
5. Teismas konstatavo, kad yra įvykdyta FABĮ 30 straipsnyje nurodyta sąlyga, nes bankroto administratorė pateikė 2019 m. birželio 10 d. Plano įgyvendinimo aktą ir 2019 m. birželio 26 d. Plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą, kurį atsisakė pasirašyti suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taip pat, bankroto administratorė prašo patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei užbaigti bankroto bylą, taip nurašant nepatenkintus kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma yra 78 538,70 Eur. Mokumo atkūrimo planas teismo patvirtintas 2016 m. gegužės 30 d., mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas surašytas 2019 m. birželio 10 d., t. y. suėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui nuo plano patvirtinimo.
6. Pirmosios instancijos teismas vertindamas bankroto administratorės prašymą užbaigti bankroto bylą ir suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą bankroto bylą nutraukti, pripažino, kad šiuos priešpriešinius prašymus būtina vertinti FABĮ nustatytos teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros bei kitų įstatymo nuostatų, apibrėžiančių Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, požiūriu.
7. Teismas nurodė, jog atsižvilgdami į suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. birželio 26 d. atsisakyme pasirašyti Plano įgyvendinimo aktą bei vėlesniuose paaiškinimuose teismui nurodytas priežastis, pareiškėjas bei bankroto administratorė laikotarpiu iki paskutinio teismo posėdžio 2020 m. birželio 23 d. teikė papildomus duomenis, kurie turėjo įrodyti jų prašymo užbaigti bankroto bylą pagrįstumą.
8. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina bankrutuojančio asmens ir bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes, jog pagal 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas patvirtino T. A. mokumo atkūrimo planą bankrutuojantis asmuo įsipareigojo kreditoriniams reikalavimams dengti skirti ne mažesnę nei 200 Eur sumą per mėnesį, apie 7 200 Eur per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį, tačiau per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį kreditorinių reikalavimų tenkinimui depozitinėje sąskaitoje sukaupė 9 200 Eur., t. y. 2 000 Eur viršijo kreditorinių reikalavimų tenkinimui numatytą sumą.
9. Teismas pažymėjo, kad Mokumo atkūrimo plane buvo numatyta suma gautina pardavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 50 275,00 Eur, tačiau nekilnojamas turtas buvo realizuotas už 73 000 Eur, t. y. 22 725 Eur didesne suma. Taip pat teismas pripažino, kad bankrutuojantis asmuo elgėsi aktyviai ir sąžiningai tuo metu, kai neturėdamas stabilių pajamų Kipre ir siekdamas kuo didesne apimti atsiskaityti su kreditoriais, ieškojo geriau apmoko darbo bei įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, užėmė vadovaujančias pareigas. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat pripažino pagrįstomis bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, kad bankrutuojantis asmuo T. A. įgyvendino plane numatytas priemones mokumui atkurti ir 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą įvykdė.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu padengė kreditorių reikalavimus didesne dalimi nei tai buvo numatyta teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane t. y. vykdant mokumo atkūrimo planą padengta UAB „Būsto paskolų draudimas“ 75 724,42 Eur suma iš 124 403,31 Eur, AB „SEB bankas“ 1324,48 Eur suma iš 29 171,19 Eur, UAB „Domus service“ 128,52 Eur suma iš 2 141,62 Eur. Bendra nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 78 538,70 Eur, kuri, nesant FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytų išimčių, nurašoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti kreditoriaus prašymą ir T. A. bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai neišanalizavo faktinių aplinkybių byloje, kreditoriaus teikiamos informacijos prašymuose ir rašytiniuose paaiškinimuose ir skundžiama nutartimi bankrutuojančio T. A. bankroto bylą baigė.
11.2. Teismas neišsiaiškino kiek banko sąskaitų turėjo T. A., nes nebuvo pateiktos AB „Citadele“ bankas ir UAB „Revolut Bank“ pažymos apie šiuose bankuose turimas banko sąskaitas ir jų likučius. Prieš baigiant bankroto bylą, nebuvo išsiaiškinta kiek banko sąskaitų turėjo bankrutuojantis asmuo ir kaip jis disponavo gautomis lėšomis ir savo turtu.
11.3. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, jog pateiktame AB „Citadele“ banko sąskaitos išraše esanti informacija prieštaringa pateiktoms T. A. pažymoms apie darbo užmokestį. Pažymose nurodytas atlyginimas ir dienpinigiai ženkliai skiriasi nuo sumų faktiškai pagal AB „Citadele“ bankas sąskaitoje esančius duomenis. Tokia informacija verčia abejoti įmonės, kurios vadovas yra bankrutuojantis asmuo, vykdoma darbo užmokesčio apskaita, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ja vadovavosi.
11.4. Teismas įvertino duomenis suvestinėse, buhalteriniuose dokumentuose, kuriuose akivaizdūs prieštaravimai, tačiau nevertino faktiškai gautų pajamų bankrutuojančio asmens sąskaitoje, kurioje laikomos piniginės lėšos - finansinis turtas ir faktiškai patirtų išlaidų komandiruotėse.
11.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad bankrutuojantis asmuo savo asmeninėje sąskaitoje kredito įstaigoje, vykstant bankroto procesui, esančių lėšų negalėjo naudoti įmonės darbuotojų komandiruočių išlaidų apmokėjimui, nes bankrutuojantis asmuo iškėlus bankroto bylą disponuoja lėšomis esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje plane nustatyta tvarka.
11.6. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo išsiaiškintas ir kreditoriaus keltas klausimas ar bankrutuojantis asmuo vykdė FABĮ 16 str., 4 p., įtvirtintą pareigą, t. y. visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėjo į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas atsakydamas į aukščiau keltą kreditoriaus klausimą skundžiamojoje nutartyje vadovavosi bankrutuojančio asmens 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžių metu teiktais paaiškinimais, kad bankroto proceso metu keičiant gyvenamąją vietą ir darbovietę bei persikraustant iš Kipro į Lietuvą, jis patyrė ženklių išlaidų, tačiau savanoriškai atsisakė kreiptis į teismą dėl būtiniesiems poreikiams būtinų lėšų padidinimo arba kreditoriams mokamų sumų sumažinimo, visus mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus įvykdė ir juos viršijo beveik 25 000 Eur suma su šeimos ir giminių pagalba, todėl jis FABĮ 16 str., 4 p., įtvirtintos pareigos nepažeidė. Tokie bankrutuojančio asmens paaiškinimai nepagrįsti, juolab nepateikus pažymos iš AB „Citadele“ banko ir UAB „Revolut Bank“ apie turėtas sąskaitas neįrodė, kad FABĮ 16 str. 4 p. įtvirtinta pareiga buvo tinkamai įvykdyta.
11.7. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir visapusiškai neanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių – skundžiamosios nutarties pabaigoje nustatydamas, kad per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį kreditorinių reikalavimų tenkinimui depozitinėje sąskaitoje sukaupė 9 200 Eur, t. y. 2 000 Eur viršijo kreditorinių reikalavimų tenkinimui numatytą sumą. Ši neteisinga išvada, padaryta pirmosios instancijos teismo, neįsigilinus į faktinę aplinkybę, kad 9 200 Eur suma buvo įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą bei išlaidas mokumo atkūrimo planą.
11.8. Teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai pripažino, kad bankrutuojantis asmuo T. A. įgyvendino plane numatytas priemones mokumui atkurti ir 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą įvykdė, nes bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas bankroto proceso metu ir nepateikė visos su bankroto procesu susijusios informacijos (FABĮ 16 str.) bei neįrodė lėšų viršijusių mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas ir dienpinigių tikslinio panaudojimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.9. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad fizinis asmuo stengiasi gauti pajamų, nenustatė, kad jo pajamos vykdant planą buvo gerokai didesnės nei numatyta plane suma ir buvo panaudotos išskirtinai tik bankrutuojančio asmens poreikių tenkinimui taip pažeidžiant FABĮ paskirtį bei teisingą jo ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
11.10. Teismas nenustatė FABĮ 16 str. ir FABĮ 17 str. numatytų bankrutuojančio asmens teisių ir pareigų pažeidimo, nes pasikeitus finansinei padėčiai neinformavo administratoriaus ir netikslino plano.
11.11. Pirmosios instancijos teismas priėmęs skundžiamą nutartį pilnai ir objektyviai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tame tarpe ir kreditoriaus išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios įrodo netinkamą plano įgyvendinimą ir FABĮ, dėl ko nagrinėjamas bankroto nutraukimo klausimas buvo išspręstas neteisingai pažeidžiant kreditorių teises bei teisėtus interesus
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas T. A. prašo suinteresuoto asmens UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį - palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, pareiškėjas pateikęs dokumentus pagrindė visas išlaidas tinkamai, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai įvertino visus pateiktus ir pagrindžiančius išlaidas dokumentus. Akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ siekia suklaidinti teismą ir pateikia tikrovę neatitinkančius faktus, nepaisant to, jog pareiškėjas pagrindė savo išlaidas pateikdamas teismui atitinkamus dokumentus.
12.2. Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiais, jog pateiktame AB „Citadele“ banko sąskaitos išraše esanti informacija prieštaringa pateiktoms pareiškėjo pažymoms apie darbo užmokestį. Teigiama, jog pažymose nurodytas atlyginimas ir dienpinigiai ženkliai skiriasi nuo sumų faktiškai pagal AB „Citadele“ bankas sąskaitoje esančius duomenis, tačiau kaip jau buvo akcentuota, 2020 m. vasario 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pareiškėjo komandiruotės vyksta 3-4-6 dienas ir savaitgaliais, skirtingose šalyse (pavyzdžiui: Norvegijoje, Švedijoje, Belgijoje, Turkijoje, Vokietijoje). Dienpinigiai komandiruočių metu pareiškėjui mokami pagal kitų valstybių pragyvenimo lygį. Būtent dėl šios priežasties susidaro įspūdis, jog pareiškėjas gauna pakankamai didelius priedus prie algos, tačiau pabrėžtina, jog tai nėra priedai, o komandiruotpinigiai.
12.3. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigia, jog pareiškėjas neįrodė, jog bankroto proceso metu elgėsi rūpestingai ir sąžiningai kreditorių atžvilgiu, nes visos didesnės lėšos buvo naudojamos vienasmeniškai savo poreikių tenkinimui. Pareiškėjas nesutinka tokiu teiginiu, laiko jį visiškai nepagrįstu ir mano, jog taip siekiama suklaidinti teismą.
12.4. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ per visą bankroto laikotarpį, mokumo atkūrimo plano neskundė, t. y. sutiko su teismo patvirtintu mokumo atkūrimo planu.
12.5. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ elgiasi nesąžiningai ir kryptingai siekia vilkinti bankroto procesą. Dėl šios priežasties, pareiškėjas mano, jog atskirojo skundo samprotavimai apie tariamą pareiškėjo nesąžiningumą, nerūpestingumą yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
12.6. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo pateikęs informacijos pareiškėjui ir bankroto administratoriui dėl reikalavimo perleidimo kreditoriui AB „SEB bankas“. UAB „Būsto paskolų draudimas“ žinodamas, jog kreditorius AB „SEB bankas“ nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą pagal reikalavimo perleidimo sutartį, neinformavo bankroto proceso šalių, ko pasėkoje gaudavo didesnes nei turėtų gauti įmokas kreditorinio reikalavimo dengimui. Tik pasibaigus mokumo atkūrimo plano vykdymo terminui ir AB „SEB bankas“ pradėjus domėtis dėl negaunamų įmokų, informavo bankroto administratorę ir pervedė AB „SEB bankui“ skirtumą, būtent dėl šios priežasties buvo sudarytas antrasis mokumo atkūrimo pabaigos aktas.
12.7. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, pastabas bei prašymus teikia, nepalikdamas pareiškėjui pakankamai laiko, jog pastarasis tinkamai pasiruoštų posėdžiui, surinktų visus įmanomus įrodymus. Tokiais veiksmais, UAB „Būsto paskolų draudimas“ elgiasi nesąžiningai, todėl pabrėžia, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės bei siekiantys suklaidinti teismą. Pareiškėjas mano, jog atskirojo skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ prašo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą atmesti, 2020 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankrutuojantis asmuo padengė didesnę dalį kreditorių finansinių reikalavimų negu buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Taip pat bankrutuojantis asmuo teikė papildomus dokumentus, paaiškinimus, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir teismo prašymus. Bankrutuojantis asmuo dalyvavo teismo posėdžiuose ir išdėstė savo poziciją, priešingai nei kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo bei nutarta baigti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjui T. A. iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2016 m. gegužės 30 d. teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas – 3 metai. Bankrutuojančio asmens T. A. bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą užbaigti fizinio asmens T. A. bankroto bylą Nr. e2FB-1450-151/2016 ir nurašyti T. A. nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus 77 818,70 Eur sumai. Nurodė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo T. A. pagal teismo patvirtintą kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atliko mokėjimus kreditoriams. Administratorė, vadovaudamasi FABĮ 30 str., 1 d. nuostatomis, parengė plano įgyvendinimo aktą, Plano įgyvendinimo aktą pasirašė bankrutuojantis fizinis asmuo T. A., bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ įgaliotas asmuo V. M., kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgaliotas asmuo atsisakė pasirašyti. Bankroto administratorė parengė akto nepasirašymo protokolą, iš kurio matyti UAB „Būsto paskolų draudimas“ Plano įgyvendinimo akto nepasirašymo priežastys t. y. Plano įgyvendinimo akte nėra pateikta visa informacija apie T. A. plano įgyvendinimą iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti ar pavyko bankrutuojančiam asmeniui atkurti savo mokumą ir ar bankrutuojantis asmuo tinkamai vykdė plane numatytas pareigas, iš Plano įgyvendinimo akte pateiktos informacijos matyti, kad planas dalyje nebuvo tinkamai vykdomas, nes kreditoriams bendroje sumoje buvo pervesta tik 7 097,42 Eur nors kreditoriams turėjo būti pervesta 7 200 Eur suma. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 29 d. nutartimi bankrutuojančio asmens T. A. bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymą dėl T. A. bankroto bylos užbaigimo tenkino – baigė T. A. bankroto bylą ir nurašė T. A. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, kuriuos sudaro: UAB „Būsto paskolų draudimas“ 48 678,89 Eur, AB „SEB bankas“ 27 846,71 Eur, UAB „Domus service“ 2 013,10 Eur reikalavimai.
18. Apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai neišanalizavo faktinių aplinkybių byloje, kreditoriaus teikiamos informacijos prašymuose ir rašytiniuose paaiškinimuose. Teigia, kad prieš baigiant bankroto bylą, nebuvo išsiaiškinta kiek banko sąskaitų turėjo bankrutuojantis asmuo ir kaip jis disponavo gautomis lėšomis ir savo turtu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
20. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgaliotas asmuo atsisakė pasirašyti 2019 m. birželio 10 d. bankrutuojančio T. A. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei teismo prašė bankroto bylą nutraukti. Esminis argumentas, kuriuo remdamasi kreditorė nesutinka, jog būtų baigta fizinio asmens bankroto byla, yra tai, kad bankroto proceso metu nuo kreditorių buvo slepiama dalis fizinio asmens gautų pajamų. Kreditorė nurodė, kad teismas įvertino duomenis suvestinėse, buhalteriniuose dokumentuose, kuriuose akivaizdūs prieštaravimai, tačiau nevertino faktiškai gautų pajamų bankrutuojančio asmens sąskaitoje, kurioje laikomos piniginės lėšos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog fizinis asmuo stengiasi gauti pajamų, nenustatė, kad jo pajamos vykdant planą buvo gerokai didesnės nei numatyta plane suma ir buvo panaudotos išskirtinai tik bankrutuojančio asmens poreikių tenkinimui taip pažeidžiant FABĮ paskirtį bei teisingą jo ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
22. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais tuo aspektu, kad bankroto byloje egzistuojantis viešojo intereso apsaugos poreikis kartu lemia ir aktyvesnį teismo vaidmenį procese. Vis dėlto, vien aktyvus teismo vaidmuo savaime nereiškia, kad kreditorius yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Kadangi civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas, ši prezumpcija taikytina ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl šioje byloje pirmiausia kreditoriai turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti bankroto bylą (CPK 178 straipsnis).
23. Iš pareiškėjo mokumo atkūrimo plano (t. 2, b. l. 16) matyti, kad pagal šio plano 3 dalį T. A. numatomas gauti pajamas sudarė 1 300 Eur darbo užmokestis, kuris sumokamas grynaisiais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kartu su 2018 m. lapkričio 14 d. pateikta ataskaita dėl bankroto bylos eigos nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., bankroto administratorė pateikė 2015.10.13 – 2016.11.30 perskaičiavimų lentelę; 2016.11.30 – 2017.05.30 perskaičiavimų lentelę; 2017.05.30 – 2017.11.30 perskaičiavimų lentelę; 2017.11.30 – 2018.05.30 perskaičiavimų lentelę; 2015.10.13 – 2016.11.30 naujos depozitinės sąskaitos išrašą; 2016.11.30 – 2017.05.30 naujos depozitinės sąskaitos išrašą; 2017.05.30 – 2017.11.30 naujos depozitinės sąskaitos išrašą; 2017.11.30 – 2018.05.30 naujos depozitinės sąskaitos išrašą. Bankroto administratorė į bylą taip pat pateikė kartu su 2020 m. sausio 24 d. lydraščiu bankrutuojančiam asmeniui priklausančios AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašą, sąskaitos likučio informaciją, o taip pat nurodė, kad bankrutuojantis asmuo paaiškino, jog UAB „Revolut Bank“ banko pažymos pateikti negali, nes tokių pažymų bankas neteikia. Taip pat 2020 m. sausio 10 d. pateikė VSDFV pažymas už laikotarpį nuo 2018.01.01 iki 2019.12.12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bankroto administratorės pateiktos plano vykdymo eigos ataskaitos turinio bei byloje pateiktų įrodymų nenustatyta, jog atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais bankrutuojantis asmuo būtų netinkamai vykdęs mokumo atkūrimo plano sąlygas, susijusias su plane numatytų pajamų gavimu bei jų būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamų išlaidų dydžiu.
24. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad bankrutuojantis asmuo savo asmeninėje sąskaitoje kredito įstaigoje, vykstant bankroto procesui, esančių lėšų negalėjo naudoti įmonės darbuotojų komandiruočių išlaidų apmokėjimui, nes bankrutuojantis asmuo iškėlus bankroto bylą disponuoja lėšomis esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje plane nustatyta tvarka, atmestini. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, jog pateiktame AB „Citadele“ banko sąskaitos išraše esanti informacija prieštaringa pateiktoms T. A. pažymoms apie darbo užmokestį – pažymose nurodytas atlyginimas ir dienpinigiai ženkliai skiriasi nuo sumų faktiškai pagal AB „Citadele“ bankas sąskaitoje esančius duomenis.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio mokami dienpinigiai gali būti laikomi pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. Teismas nurodė, kad nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551–592).
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančio asmens gaunamas darbo užmokestis buvo 1 300 Eur, o dienpinigiai per mėnesį vidutiniškai sudarė 1 103,18 Eur. Pažymėtina, jog dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 dalis minimaliosios mėnesinės algos. Išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios viršija šią sumą, turi būti pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad bankrutuojantis asmuo 2020 m. kovo 6 d. pateikė teismui jam išmokėto darbo užmokesčio, gautų lėšų komandiruotėms ir įmokų suvestinę, o taip pat 2020 m. birželio 8 d. pateikė teismui šiai suvestinei sudaryti naudotus pirminius buhalterinius dokumentus. Taip pat skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad bankrutuojantis asmuo 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad visos viršijančios būtinuosius poreikius išlaidos yra pagrįstos pirminiais buhalteriniais dokumentais ir susijusios su jo, kaip įmonės vadovo veikla apmokant įmonės darbuotojų komandiruočių išlaidas bei dienpinigius. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorė pateikė AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašą bei AB „Citadele“ banko sąskaitos likučio informaciją. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad bankrutuojantis asmuo įrodė, kad gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos. Bankrutuojančio asmens byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog gaunamų dienpinigių faktas nebuvo slepiamas. Be to, iš bankrutuojančio asmens 2020 m. kovo 6 d. pateiktos teismui jam išmokėto darbo užmokesčio, gautų lėšų komandiruotėms ir įmokų suvestinės matyti, jog didžioji dalis komandiruočių buvo į šalis, kuriose pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis ir patiriamos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti daug didesnės nei Lietuvoje.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės atskirajame skunde nurodomus argumentus, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai pripažino, kad bankrutuojantis asmuo T. A. įgyvendino plane numatytas priemones mokumui atkurti ir 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą įvykdė, nes bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas bankroto proceso metu ir nepateikė visos su bankroto procesu susijusios informacijos (FABĮ 16 str.) bei neįrodė lėšų viršijusių mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas ir dienpinigių tikslinio panaudojimo.
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169-219/2017).
29. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad bankroto proceso metu apeliantė būtų teikusi prieštaravimus dėl mokumo atkūrimo plano, jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo apeliantė nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina bankrutuojančio asmens ir bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, jog pagal 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo patvirtintą T. A. mokumo atkūrimo planą bankrutuojantis asmuo įsipareigojo kreditoriniams reikalavimams dengti skirti ne mažesnę nei 200 Eur sumą per mėnesį, apie 7 200 Eur per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį, tačiau per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį kreditorinių reikalavimų tenkinimui depozitinėje sąskaitoje sukaupė 9 200 Eur., t. y. 2 000 Eur viršijo kreditorinių reikalavimų tenkinimui numatytą sumą.
31. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Mokumo atkūrimo plane buvo numatyta suma gautina pardavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 50 275,00 Eur, tačiau nekilnojamas turtas buvo realizuotas už 73 000 Eur, t. y. 22 725 Eur didesne suma. Bankrutuojantis asmuo elgėsi aktyviai ir sąžiningai tuo metu, kai neturėdamas stabilių pajamų Kipre ir siekdamas kuo didesne apimti atsiskaityti su kreditoriais, ieškojo geriau apmoko darbo bei įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, užėmė vadovaujančias pareigas. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bankrutuojantis asmuo T. A. įgyvendino plane numatytas priemones mokumui atkurti ir 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą įvykdė.
32. Be to, pažymėtina, jog Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Be to, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą; teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius; teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano; kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus; motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 24 straipsnio 2, 3, 5–8, 10 punktai).
33. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
34. Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui. Tačiau duomenų apie jų pasiūlymus dėl plano tikslinimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl bankrutuojančio asmens pareigos tikslinti planą atmestini kaip nepagrįsti.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudojosi jam FABĮ suteiktomis teisėmis ar nevykdė jam nustatytų pareigų. Teismas taip pat nenustatė jokių kreditorės prašyme dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nurodytų ir FABĮ 10 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų, todėl nėra pagrindo fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pripažintina, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, todėl nėra pagrindo nutraukti pareiškėjo bankroto bylą.
37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta ir jie nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.
39. Pareiškėjas T. A. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 363 Eur sumai, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB Nr. (duomenys neskelbtini).
40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto ir atsiskaitymo už jas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytą maksimalų dydį, priteisia pareiškėjui T. A. iš apeliantės UAB „Būsto paskolų draudimas“ 363 Eur už atsiliepimo į suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.