Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl atlyginimo 100 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš, jo nuomone, neteisėtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus veiksmų priimant 2019 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-19-NT-6033-3154 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi jo atstovavimas civilinėje byloje būtų neperspektyvus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Iš to plaukia, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui būtina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokias konkrečios teisės normas atsakovas pažeidė, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.), kurio 18 straipsnyje numatyta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius ir jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras (18 str. 1 d.). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Kauno skyriui užpildė 2018 m. gruodžio 12 d., kuris Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas 2018 m. gruodžio 17 d. (b. l. 17). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos, kuri buvo padaryta pažeidus jo absoliučią teisę į teisingą teismą, atlyginimo; teisinė pagalba reikalinga surašant ieškinį bei atstovaujant teisme. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo tik turto ir pajamų deklaraciją (b. l. 22–24). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 31 d. raštu paprašė pareiškėjo patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodant bylos numerį ir esant galimybei pateikti teismų sprendimus (b. l. 25). 2019 m. sausio 18 d. VGTPT Kauno skyriuje gautas pareiškėjo prašymo papildymas, kuriame prašė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes neturi teisinio išsilavinimo ir negali parengti dokumentų civiliniam ieškiniui paduoti, visus dokumentus turi, tačiau originalų išsiųsti negali, o už kopijas iš jo reikalaujama sumokėti, visus dokumentus pateiks advokatui (b. l. 26). 2019 m. sausio 31 d. VGTPT Kauno skyrius pareiškėjui išsiuntė raštą, kuriuo pakartotinai paprašė patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodant, ar administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018 yra pateikęs apeliacinį skundą, jeigu taip, pateikti tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 27). 2019 m. vasario 11 d. VGTPT Kauno skyriuje gautas pareiškėjo prašymo patikslinimas, prie kurio pareiškėjas pridėjo tarnybos prašomus dokumentus, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. A-4600-1062/2018 „Dėl informacijos“ (b. l. 29). 2019 m. vasario 21 d. VGTPT Kauno skyrius atsisakė teikti pareiškėjui P. D. antrinę teisinę pagalbą byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 9).

Taigi VGTPT Kauno skyrius pareiškėjo prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą gavo 2018 m. gruodžio 17 d., o 2018 m. gruodžio 31 d. (t. y. septintą darbo dieną (praėjus 6 darbo dienoms) po prašymo gavimo) raštu papildomai informacijai ir dokumentams pateikti nustatė pareiškėjui 30 dienų terminą nuo rašto išsiuntimo dienos. Pareiškėjas prašymo papildymą VGTPT Kauno skyriui pateikė 2019 m. sausio 18 d. Kadangi pareiškėjas nepateikė papildomų dokumentų ir VGTPT Kauno skyrius neturėjo galimybės įvertinti prašymo pagrįstumo, pareiškėjui 2019 m. sausio 23 d. raštu (per devynias darbo dienas) buvo nustatytas naujas 30 dienų terminas. Prašymo pagrįstumui įvertinti reikalingus dokumentus VGTPT Kauno skyrius gavo 2019 m. vasario 11 d., t. y. per aštuonias darbo dienas, ir priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pažeidė Įstatyme numatytą 5 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos terminą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, t. y. vilkino sprendimo priėmimą, todėl konstatuotini neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.

Bylos duomenys patvirtina, kad VGTPT Kauno skyrius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-19-NT-6033-3154 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, kuriais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu reikalavimai yra nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).

Kaip minėta, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, tarp jų – jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) ir jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Administracinių teismų praktikoje, aiškinant pastarąsias nuostatas, yra konstatuota, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2014 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1441/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikties įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).

VGTPT Kauno skyriaus 2019 m. vasario 21 d. sprendimo, kurį pareiškėjas laiko neturtinės žalos atsiradimo pagrindu, turinys patvirtina, jog VGTPT Kauno skyrius, priimdamas šį sprendimą, analizavo pareiškėjo pateiktus duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimo metu Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018 buvo apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, t. y. pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas, tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo dieną nebuvo išnagrinėtas (sprendimas nebuvo įsiteisėjęs), todėl konstatavo, jog Kauno skyriui priimant 2019 m. vasario 21 d. sprendimą pareiškėjas buvo tinkamai įgyvendinęs jam įstatymo suteiktas teises, t. y. galimai jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą jis buvo apskundęs apeliacinės instancijos teismui, bet nesant galutinio įsiteisėjusio sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018, pareiškėjas siekė apginti savo teises, kurios galimai būtų pažeistos ateityje, todėl buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nurodant, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (b. l. 9). Nagrinėjamu atveju tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą), gali nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas (Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018 teisėtumo ir pagrįstumo įtaka galimai pažeistoms teisėms), t. y. spręsti, ar reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, o ne VGTPT Kauno skyrius, priimdamas sprendimą (ABTĮ 56 str.).

Pažymėtina ir tai, kad VGTPT Kauno skyriaus įvertintų duomenų visuma nesuteikia pagrindo teigti, jog atstovavimas pareiškėjui civilinėje byloje nėra perspektyvus ir nesukels jam jo pageidaujamų teisinių pasekmių, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1295-406/2018, kurioje, pareiškėjo įsitikinimu, buvo pateikti tikrovės neatitinkantys pareiškimai, yra išnagrinėta, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. VGTPT Kauno skyrius priimdamas sprendimą, netikrino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jog Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1295-406/2018 sprendime buvo pateikti teiginiai, kuriuos jis laiko melagingais. VGTPT Kauno skyrius, atsisakydamas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, neišanalizavo visų aplinkybių, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas jam byloje – neperspektyvus, taip pat nagrinėjamu atveju neanalizavo ir 2019 m. vasario 21 d. sprendime nenurodė jokių argumentų, ar pagal pareiškėjo pateiktą prašymą yra sąlygos pareiškėjo nurodyto turinio reikalavimui parengti ir pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, todėl teismas daro išvadą, jog VGTPT Kauno skyrius akivaizdžiai peržengė kompetenciją, nes vertino, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, nors tai pavesta spręsti teismui.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl neturtinės žalos priteisimo civilinėje byloje, taip pat vilkino 2019 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimą. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismas, analizuodamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus veiksmus atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą, daro išvadą, kad toks elgesys nebuvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai ir tai buvo pakankama pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo priežastis. Teismo vertinimu, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus veiksmų pareiškėjui buvo apribotos teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) dėl neturtinės žalos atlyginimo bei apginti galimai pažeistus jo interesus, todėl pareiškėjas akivaizdžiai patyrė neturtinę žalą. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp atsakovės atstovės veiksmų bei anksčiau aptartos pareiškėjo patirtos neturtinės žalos neabejotinai egzistuoja.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Vadinasi, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismas, įvertinęs pakenktų vertybių pobūdį ir intensyvumą, tai, kad pareiškėjas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą negalėjo realizuoti teisės kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, kuris turėtų įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui pateiktą prašymą (gautas 2018 m. gruodžio 17 d., reg. Nr. (2.1)NTP-1-6033) suteikti antrinę teisinę pagalbą pažeidimo pripažinimu, ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. D. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo P. D. teisė gauti antrinę teisinę pagalbą buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.