Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-377-825/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-377-825/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
M. Š.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-377-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.4; 75.4.3; 78.2.1; 99.5; 99.7; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, nedalyvaujant atsakovui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinių kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo santuoką, įregistruotą 2007 m. gegužės 5 d. Kėdainių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp L. M. ir M. Š., akto įrašo Nr. 81, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti M. pavardę; termino susitaikymui neskirti; priteisti iš atsakovo valstybei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė bei jos atstovė palaiko savo ieškinyje išdėstytus motyvus bei paaiškino, kad 2007 m. gegužės 5 d. Kėdainių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota šalių santuoka (akto įrašo Nr. 81). Bendrų vaikų neturi. Ieškovė augina sūnų G. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovu iširo dėl abiejų kaltės. Su atsakovu kartu pragyveno tik apie penkis mėnesius. Kol draugavo, sutarė gerai, tačiau tuojau po santuokos sudarymo atsakovas iš karto labai pasikeitė. Jis pradėjo meluoti, nebegrįžti į namus. Jau trejus metus gyvena atskirai, ji turi draugą, o atsakovas draugę. Nors ir gyvena atskirai, tačiau bijo atsakovo, nes nuolat girdi jo grasinimus, kad ji nebegrįš į namus po darbo. Todėl buvo priversta prašyti draugų, kad jie lydėtų po darbo į namus. Ypač padažnėjo grasinimai ir keikimas necenzūriniais žodžiais po to, kai atsakovas sužinojo, kad ji ruošiasi pateikti teismui prašymą dėl skyrybų. Nenori taikstytis su tokiu atsakovo elgesiu, nenori kęsti jo psichologinio smurto. Mano, kad santuoka yra seniai iširusi, todėl turėtų būti nutraukta. Po santuokos nutraukimo pageidautų pasilikti savo turėtą M. pavardę. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo iš atsakovo neprašo. Bendro turto nespėjo įgyti. Iki santuokos su atsakovu yra įgijusi automobilį Opel Record. Tai jos asmeninis turtas ir jis neturėtų būti dalijamas. Kreditorių neturi, ar jų turi atsakovas, jai nėra žinoma.

Atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos sudarymo gyveno neilgai, šiuo metu gyvena su kitais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių santuoka įregistruota 2007 m. gegužės 5 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 81 (b.l. 3).

Ieškovė bei atsakovas turto neturi (b.l. 7 - 9).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinių pareigos vienas kitą remti numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 str. Sutuoktiniai sudarę santuoką, turi sukurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.28 str.). Ieškovės paaiškinimai duoda pagrindą manyti, jog sutuoktiniai nesugebėjo šių santykių sukurti. Jų nesusitarimas dėl požiūrių į šeimą, sutuoktinių teises ir pareigas, šeimos lėšų tvarkymą, lėmė sutuoktinių gyvenimo nesutarimus.

Lietuvos Respublikos teisėje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 - 3.30, 3.35 - 36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas konstatuoja, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nebuvo vienas kitam lojalūs, tą pareigą pažeidė iš esmės –dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Pirmiau išdėstyti faktai leidžia pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei jos pačios jų vertinimas yra pagrindu pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.).

Santuoką nutraukus, sutuoktiniams paliktinos ikisantuokinės pavardės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalavo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 13 - 15).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (100 litai žyminio mokesčio, 15,96 litų pašto išlaidos) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 str., 385 str.

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2007 m. gegužės 5 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 81) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti ikisantuokines, M. ir Š., pavardes.

Termino susitaikymui neskirti.

Sutuoktiniams tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 400 (keturis šimtus) litų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 5630.

Priteisti iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 100 (šimtą) litų žyminio mokesčio, 15,96 (penkiolika litų 96 centus) litų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo) įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis