Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutarties, kuria nuteistojo J. Š. (J. Š.) ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. E. (A. E.), V. J. (V. Y.), A. J. (A. Y.) išteisinti, nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto BK 198 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sudėties.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, išteisintąjį A. E. ir jo gynėją, išteisintųjų A. J. ir V. J. gynėjas, prašiusias kasacinį skundą atmesti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad pasisavino įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis ir platino ją A. E., o būtent: J. Š. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d. Vilniuje, dirbdamas UAB „I. G.” programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenų bazių ir taikomųjų programų ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodros“) centralizuotos išmokų sistemos bei valdymo informacinės sistemos kūrime ir diegime, duomenų teikimo išorinėms organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kūrime, diegime ir priežiūroje ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. neturėdamas legalaus priėjimo prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės, Vilniuje neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio (Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai), 6 straipsnio (Asmens duomenų teikimo būdai), 7 straipsnio (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenų bazėmis, per keletą kartų Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu“ prisijungė prie „Sodros” centrinės klientų duomenų bazės ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis jis perkėlė į savo kompiuterį ir neteisėtai už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinėmis), elektroniniu paštu ir įdėdamas į sutartą tyrimo metu nenustatytą serverį ir nurodė A. E. prisijungimo kelią bei slaptažodžius.

A. E. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J. ir A. J., jiems padedant, platino J. Š. pasisavintą įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2003 m. gegužės 1 d., Vilniuje, A. E. sukursčius – piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d. Vilniuje, dirbamas UAB „I. G.” programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenų bazių ir taikomųjų programų ekspertas dalyvaudamas „Sodros“ centralizuotos išmokų sistemos bei valdymo informacinės sistemos kūrime ir diegime, duomenų teikimo išorinėms organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kūrime, diegime ir priežiūroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. neturėdamas legalaus priėjimo prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės, Vilniuje neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio (Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai), 6 straipsnio (Asmens duomenų teikimo būdai), 7 straipsnio (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenų bazėmis, per keletą kartų, kurių skaičius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kurių 49 buvo nesėkmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu“ prisijungė prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo į savo kompiuterį ir neteisėtai už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinėmis), elektroniniu paštu ir įdėdamas į sutartą tyrimo metu nenustatytą serverį bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelią ir slaptažodžius. Jis, A. E., nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. Vilniuje pertvarkė duomenis iš tekstinio formato į „Microsoft Access“ formato duomenų bazes taip, kad būtų patogiau jomis naudotis. Po to jis, A. E., neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, ne mažiau, kaip per 5 kartus, Vilniuje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. perdavė juos kompaktiniais diskais A. J. A. J. Vilniuje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. ne mažiau kaip per 5 kartus, įgijęs iš A. E. žinomai neteisėtai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su bendrininku V. J., neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, padėjo A. E. šiuos duomenis išplatinti. A. J. 2005 m. balandžio 28 d., 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „L. L.“, esančioje Vilniuje (duomenys neskelbtini), perrašė į kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvirčio, 2003 m. 4-o ketvirčio, 2004 m. 2-o ketvirčio „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005 m. vasario 28 d., 12.46 - 14.42 val., perrašė į kompaktinius diskus kitų 1999-2004 metų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateikė A. J., perduodamas nenustatytoje vietoje, kad šis šiuos duomenis išplatintų, t. y. A. J. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Rožių alėjoje, kartu su V. J., perdavė už 500 Lt A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kompaktinį diską su 2002 m. 2-o ketvirčio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko „Snoras” paviljono, esančio Vilniuje, S. Stanevičiaus g., už 9600 Lt perdavė A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metų ir 2004 metų trijų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenimis; t. y. A. E. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 198 straipsnio 2 dalyje.

V. J. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J., padėjo A. E. platinti J. Š. pasisavintą įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2003 m. gegužės 1 d., Vilniuje, A. E. sukursčius – piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d. Vilniuje, dirbdamas UAB „I. G.” programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenų bazių ir taikomųjų programų ekspertas dalyvaudamas „Sodros“ centralizuotos išmokų sistemos bei valdymo informacinės sistemos kūrime ir diegime, duomenų teikimo išorinėms organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kūrime, diegime ir priežiūroje, nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturėdamas legalaus priėjimo prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės, Vilniuje, neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio (Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai), 6 straipsnio (Asmens duomenų teikimo būdai), 7 straipsnio (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenų bazėmis, per keletą kartų, kurių skaičius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kurių 49 buvo nesėkmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu“ prisijungė prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo į savo kompiuterį ir neteisėtai už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinėmis), elektroniniu paštu ir įdėdamas į sutartą tyrimo metu nenustatytą serverį bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelią ir slaptažodžius. A. E. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. Vilniuje pertvarkė duomenis iš tekstinio formato į „Microsoft Access“ formato duomenų bazes taip, kad būtų patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus ne mažiau, kaip per 5 kartus, Vilniuje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. perdavė juos kompaktiniais diskais A. J. A. J. Vilniuje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. ne mažiau kaip per 5 kartus, įgijęs iš A. E. žinomai neteisėtai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su bendrininku V. J., neteisėtai, pažeisdami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, padėjo A. E. šiuos duomenis išplatinti. V. J., 2005 m. balandžio 28 d., 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „L. L.“, esančioje Vilniuje (duomenys neskelbtini), perrašė į kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvirčio, 2003 m. 4-o ketvirčio, 2004 m. 2-o ketvirčio „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005 m. vasario 28 d., 12.46–14.42 val., perrašė į kompaktinius diskus kitų 1999-2004 metų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateikė A. J., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintų, t. y., A. J., 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Rožių alėjoje, kartu su V. J. perdavė už 500 Lt A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kompaktinį diską su 2002 m. 2-o ketvirčio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko „Snoras” paviljono, esančio Vilniuje, S. Stanevičiaus g., už 9600 Lt perdavė A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 m. ir 2004 m. trijų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenimis; V. J. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 198 straipsnio 2 dalyje.

A. J. išteisintas dėl kaltinamo tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., padėjo A. E. platinti J. Š. pasisavintą įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2003 m. gegužės 1 d., Vilniuje, A. E. sukursčius – piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d. Vilniuje, dirbamas UAB „I. G.” programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenų bazių ir taikomųjų programų ekspertas dalyvaudamas „Sodros“ centralizuotos išmokų sistemos bei valdymo informacinės sistemos kūrime ir diegime, duomenų teikimo išorinėms organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kūrime, diegime ir priežiūroje ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. neturėdamas legalaus priėjimo prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės, Vilniuje neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio (Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai), 6 straipsnio (Asmens duomenų teikimo būdai), 7 straipsnio (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenų bazėmis, per keletą kartų, kurių skaičius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kurių 49 buvo nesėkmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu“ prisijungė prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo į savo kompiuterį ir neteisėtai už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinėmis), elektroniniu paštu ir įdėdamas į sutartą tyrimo metu nenustatytą serverį bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelią ir slaptažodžius. A. E. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. Vilniuje pertvarkė duomenis iš tekstinio formato į „Microsoft Access“ formato duomenų bazes taip, kad būtų patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, ne mažiau kaip per 5 kartus Vilniuje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. perdavė juos kompaktiniais diskais A. J. Jis, A. J., Vilniuje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. ne mažiau kaip per 5 kartus, įgijęs iš A. E. žinomai neteisėtai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su bendrininku V. J., neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, padėjo A. E. šiuos duomenis išplatinti. V. J., 2005 m. balandžio 28 d., 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „L. L.“, esančioje Vilniuje (duomenys neskelbtini), perrašė į kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvirčio, 2003 m. 4-o ketvirčio, 2004 m. 2-o ketvirčio „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005 m. vasario 28 d., 12.46 - 14.42 val., perrašė į kompaktinius diskus kitų 1999-2004 metų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateikė A. J., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintų. A. J. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Rožių alėjoje, kartu su V. J. perdavė už 500 Lt A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kompaktinį diską su 2002 metų 2-o ketvirčio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko „Snoras” paviljono, esančio Vilniuje, S. Stanevičiaus g., už 9600 Lt perdavė A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metų ir 2004 metų trijų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenimis; A. J. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas I. Mikelionis prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne kaip visumą, o atskirai vienus nuo kitų, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuteistasis J. Š. veikė ne vienas, bet bendrai su išteisintaisiais A. E., V. J., A. J.. A. E. bendrą veikimą su J. Š. patvirtina bylos aplinkybės, kad jis nuo 1998 m. nuolat bendravo su J. Š. dėl įstatymo saugomų duomenų, priklausančių „Sodrai“, gavimo, kad J. Š. buvo žinoma, jog A. E. veikia kartu su kitais asmenimis, kad A. E. buvo žinoma, jog duomenys gaunami nusikalstamu būdu. A. J. veikimą bendrai su J. Š. ir A. E. patikimai patvirtina aplinkybė, kad liudytojui A. M. jis pasiūlė įsigyti duomenis ne tik už praėjusį laikotarpį, bet ir duomenis, kurie dar tik turėjo būti gauti ateityje. Visų kaltintų asmenų bendrą veikimą rodo tai, kad A. E., V. J. ir A. J. platino J. Š. pasisavintus įstatymo saugomus duomenis.

Prokuroras pažymi, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė gali susidaryti bet kurioje nusikalstamos veikos padarymo stadijoje, kai keli asmenys susitaria kartu pradėti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių ir kitų įrodymų matyti, kad A. E., V. J. ir A. J., platindami J. Š. pasisavintus įstatymo saugomus duomenis, kurstė J. Š. nuolat savintis ir teikti įstatymo saugomus duomenis, kurių saugotojas „Sodra“, todėl jų veikos turėjo būti įvertintos kaip kurstytojų, padarant nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismai to nepadarė, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 255 – 256 straipsnių reikalavimų pažeidimo

BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi, čia apibrėžiamos nagrinėjimo teisme ribos. Tačiau šiame straipsnyje nustatytos, ne tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos, bet ir numatytos kaltinimo pakeitimo galimybė bei sąlygos. O BPK 256 straipsnis nustato tokio kaltinimo pakeitimo teisme procedūrą, tuo užtikrindamas vieną iš esminių kaltinamojo teisių – teisę į gynybą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad ne kas kitas, o teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs prokuroro rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, apie tai praneša kaltinamajam. Toks pranešimas turi būti apiformintas kaip procesinis dokumentas – teismo nutartis. Be to, BPK 256 straipsnio 2 dalis nustato ir tai, kad teismas, gavęs prašymą pakeisti kaltinimą, praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo.

Šioje baudžiamojoje byloje to nebuvo padaryta, nes teismas, gavęs prokuroro apeliacinį skundą, kuriame buvo suformuluoti nauji, sunkesni kaltinimai nuteistajam J. Š. ir išteisintiesiems A. E. bei V. J. ir A. J., ne tik kad nepranešė jiems apie naują kaltinimą procesiniu dokumentu (nes įstatymas keisti kaltinimą sunkesniu apeliaciniu skundu nenumato), bet nepranešė jiems bei jų gynėjams apie jų teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Apeliacinio teismo posėdžio protokole ( T. 14, b. l. 140) tik pažymėta, kad kolegija nutarė atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti minėtus asmenis dėl naujų aplinkybių ir naujo kaltinimo. Tai taip pat negali būti pranešimas kaltinamajam ir išteisintiesiems apie naujo kaltinimo pareiškimą jiems. Ir nors nuteistasis bei visi išteisintieji apeliacinės instancijos teismo posėdyje, savo kalbose pažymėjo, jog jie yra susipažinę su prokuroro apeliaciniu skundu (T. 14, b. l. 140–142), tačiau tai taip pat nereiškia, kad jiems buvo įteiktas pranešimas, kaip to reikalaujama įstatyme, apie naujo sunkesnio kaltinimo pakeitimą. Pažymėtina, kad ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir jis turi turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Taigi, tinkamai nepranešus nuteistajam ir išteisintiesiems apie kaltinimo pakeitimą, yra suvaržomos jų teisės į tinkamą gynybą (kasacinė byla Nr. 2K-7-198/2008). Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktu, ne kartą yra atkreipęs dėmesį, pabrėždamas, kad ypatingą dėmesį reikia skirti į pranešimo įteikimą kaltinamajam apie kaltinimą, nes kaltinamasis aktas baudžiamajame procese yra itin svarbus (Kamasinski v. Austrija. no. 168, judgment of 19 December 1989), kadangi nuo tokio naujo kaltinimo įteikimo momento įtariamajam yra oficialiai raštu pranešama apie pateikiamų jam kaltinimų faktinį ir teisinį pagrindą ir jis turi teisę apie tai būti informuotas bei turėti galimybę tinkamai gintis (Pelissier and Sassi v. France [GC], no. 25444/94, judgment of 25 March 1999).

Teismų praktikoje pripažįstama ir atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad teismas, gavęs prokuroro prašymą kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, teismas, įvertinęs tokio prašymo pagrįstumą, privalo patikrinti, ar toks prašymas remiasi teisiniais argumentais ir nėra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas ir ar, vadovaujantis BPK nustatytomis baudžiamųjų bylų dalykinio teismingumo taisyklėmis, jis būtų kompetentingas tokį prašymą tenkinti. Taip pat teismų praktikoje pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dėl to, kad apeliaciniame procese veikos faktinės aplinkybės būtų pakeistos iš esmės skirtingomis, vien prokuroro apeliacinio skundo su atitinkamu prašymu nepakanka – būtinas prašymas, pateiktas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-216/2006). Šioje baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas neįvykdė BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų, net nesvarstė naujo kaltinimo pateikimo nuteistajam ir išteisintiesiems, neužtikrino jų teisės į gynybą, t. y. neįvykdė šiuose straipsniuose nustatytos kaltinimo pakeitimo teisme procedūros.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 255–256 straipsnių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo ir išteisintųjų teisės ir kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokuroro kasacinio skundo argumentai, nesusiję su apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindu, vadovaujantis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti palikti nenagrinėti, nes, vadovaudamasis šiuo punktu, kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.