- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-338-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. B., UAB DK „PZU Lietuva“, A. R., V. E. R., D. B., K. Š., V. G., Šilalės rajono notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-338-370/2009
Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.3; 93.2.21;
2009 m. liepos 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovo globėjos atstovei advokatei R. Valiukienei, atsakovės A. B. atstovui advokatui P. Orlovui, atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei E. Prapiestytei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1-439/2008 pagal J. J., atstovaujamo globėjos J. V., ieškinį atsakovams A. B., A. R., V. E. R., A. B., D. B., K. Š., V. G., Šilalės rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Tauragės filialas, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė:
1. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės 2003-10-28 patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. 2-6541, kuriuo J. J. įgaliojo A. B. parduoti arba padovanoti jam priklausančius žemės sklypus;
2. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šio įgaliojimo pagrindu A. B. Šilalės rajono notarų biure sudarytus J. J. priklausiusių žemės sklypų perleidimo sandorius:
2.1. 2004-05-21 su A. R. ir V. E. R. sudarytą 11,88 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-3079;
2.2. 2004-05-21 su A. R. ir V. E. R. sudarytą 0,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-3081;
2.3. minėtų 11,88 ha ir 0,92 ha žemės sklypų 2004-05-21 priėmimo–perdavimo aktą, reg. Nr. Nr.2-6541;
2.4. 2004-02-03 su A. B. ir D. B. sudarytą 1,23 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-682;
2.5. 2004-02-03 su A. B. ir D. B. sudarytą 0,74 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-680;
2.6. 2004-02-03 su A. B. ir D. B. sudarytą 0,84 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-684;
2.7. minėtų 1,23 ha, 0,74 ha ir 0,84 ha žemės sklypų 2004-05-21 priėmimo–perdavimo aktą, reg. Nr.2-686;
3. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento A. B. ir D. B. iš J. J. įgytų žemės sklypų perleidimo tretiesiems asmenims sandorius:
3.1. 2004-03-30 su K. Š. sudarytą 33/100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, reg. Nr.2-1616;
3.2. 2006-01-24 su V. G. sudarytą 0,84 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, reg. Nr.2-544;
3.4. 2006-01-24 su V. G. sudarytą 0,74 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, reg. Nr. 2-546;
4. panaikinti minėtų žemės sklypų teisinę registraciją įgijėjų vardu ir taikyti restituciją.
Ieškovė nurodė, kad yra teismo sprendimu pripažinto neveiksniu pas ją gyvenančio savo pusbrolio J. J. globėja. 1996 metais pusbrolį parsivežė iš Kaltinėnų ir juo rūpinosi. Šis jai parašė testamentą, turėjo žemės, pastatų. J. J. kažkas nepatiko ir jis 2003 metais išvažiavo į Kaltinėnus. Jo pensija buvo pervedama į banką. Nuo 1972 metų J. J. buvo neveiksnus, nes buvo įskaitoje. J. J. būdamas neveiksnus parašė įgaliojimą B., kuri pasisavino J. J. turtą ir pinigus. J. J. už parduotus jo žemės sklypus negavo pinigų. B. turi atiduoti pinigus už žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2008-11-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčijamo 2003-10-28 įgaliojimo tvirtinimo dieną J. J. teismo tvarka nebuvo pripažintas neveiksniu, todėl minėtą įgaliojimą tvirtinusi notarė tinkamai atliko savo pareigas. Notarei nekilo pareiga tikrinti, ar minėtas asmuo nėra įtrauktas į sveikatos centro įskaitą. Telšių rajono apylinkės teismo 2005-12-15 sprendimas, kuriuo J. J. pripažintas neveiksniu, atgal negalioja. Teismo psichiatro eksperto išvada teismui nėra neprivaloma. Nustatymas, ar asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra ne tik mokslinės išvados – teismo psichiatrijos ekspertizės dalykas, bet ir fakto klausimas, kurį nustato teismas, įvertinęs visus kitus byloje esančius įrodymus. Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu. Teismas nustatė, kad J. J. ilgą laiką gyveno ir orientavosi aplinkoje savarankiškai, todėl sudarydamas įgaliojimą, nors ir turėjo proto negalią, tačiau pakankamai suprato savo sprendimo pasekmių svarbą, be to, jį pažinojusi notarė tvirtindama įgaliojimą įsitikino J. J. veiksnumu ir jo laisva valia. Kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2003-10-28 įgaliojimą, atmestini ir ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais šio įgaliojimo pagrindu sudarytus sandorius, taikyti restituciją bei naikinti teisinę registraciją. Taip pat teismas pažymėjo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas sudaryti atstovaujant ne pagal 2003-10-28, o pagal 2003-10-17 įgaliojimą, kurio ieškovė neprašė pripažinti negaliojančiu. Be to, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Dėl atsakovės A. B. ikiteisminis tyrimas pagal BK 146 str. 1 d., pagal BK 182 str. 1 d. nutrauktas, prokuroro nutarimas įsiteisėjęs. Nėra duomenų, jog atsakovai – nekilnojamojo turto (žemės) įgijėjai – buvo nesąžiningi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškinį pareiškė CK 1.89 str. pagrindu, kuris numato, jog fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Teismas šia materialinės teisės norma nesivadovavo. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis vien atsakovų paaiškinimais, o ne byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Iš byloje esančios VšĮ Šilalės psichikos sveikatos centro 2005-03-22 pažymos matyti, kad J. J. šio centro įskaitoje yra nuo 1971 metų. Jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Telšių rajono apylinkės teismo 2005-12-15 sprendimu J. J. buvo pripažinta neveiksniu. Toje byloje atlikta psichiatrijos ekspertizė patvirtino, kad J. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos yra pridėtas ekspertizės aktas, kuriame vienareikšmiškai pateikta išvada dėl J. J. neveiksnumo. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo atlikta psichiatrijos ekspertizė, kurios išvada – J. J. 1992–2006 metais pagal psichikos būseną negalėjo savarankiškai spręsti finansinių, teisinių klausimų, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo – vidutinio protinio atsilikimo su išreikštais emocijų ir valios sutrikimais. Net kelioms teismo psichiatrų ekspertų komisijoms priėmus vienareikšmes išvadas, teismas jomis nesivadovavo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta atstovaujant pagal 2003-10-17 įgaliojimą. Iš prie ieškinio pridėtos sutarties matyti, kad A. B. sutartį sudarė atstovaudama pagal 2003-10-28 įgaliojimą, reg. Nr. 2-6541. Be to, teismas nustatęs, kad sandoris niekinis, gali jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nors J. J. turėjo proto negalią, tačiau daugybė byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad jis suprato savo veiksmo, t. y. 2003-10-28 įgaliojimo ir jo pasekmių svarbą. Teismas teisingai nustatė, kad J. J. ilgą laiką gyveno ir orientavosi aplinkoje savarankiškai, todėl pagrįstai nesirėmė ekspertizės išvadomis.
Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuojant daugybei teismo psichiatrijos ekspertizei prieštaraujančių duomenų / faktų, teismas vadovaudamasis įrodymų visuma, laikydamasis įrodymų pakankamumo, sąsajumo bei leistinumo taisyklių priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Dėl notarės veiksmų nurodo, kad įgaliojimas buvo patvirtintas dar iki J. J. pripažinimo neveiksniu, ieškovė neįrodė esant visas notarės civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, konkrečiai – notarės kaltės, be to, pagal suformuotą teismų praktiką, notarės atsakomybės klausimas sprendžiamas jau esant sandoriams pripažintiems negaliojančiais. Kadangi nėra nustatyta notarės civilinė atsakomybė, be to, ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, konstatuotina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra draudžiamasis įvykis ir draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Atsakovas V. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad jis yra nesąžiningas įgijėjas.
Atsakovai A. B. ir D. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad jie yra nesąžiningi įgijėjai, su J. J. tiesiogiai reikalų neturėjo ir apie jo sveikatos būklę nieko nežinojo, be to, žemės pirkimo sandoris jam buvo naudingas.
Atsakovai A. R. ir V. E. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė remiasi CK 1.89 str., tačiau prašydama naikinti 2004-05-21 dvi žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis neįrodinėjo, kad šie sandoriai J. J. buvo nenaudingi, neatitiko protingumo ir teisingumo kriterijų, prieštaravo jo interesams. Atsakovai sumokėjo didžiausią pardavėjo prašomą kainą. Be to, kainą nurodė ir parduodamus sklypus aprodė pats J. J. Eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, todėl teismas pagrįstai ja nesirėmė. Apeliantė apeliaciniame skunde neneigia skundžiamo sprendimo argumentų dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningų įgijėjų.
Atsakovai K. Š., Šilalės rajono notarų biuro notarė Danutė Sandarienė bei trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Tauragės filialas atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdama, kad teismas tinkamai netaikė LR CK 1. 89 str. nuostatų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes iš esmės vertino tik atsakovų paaiškinimus, o ne visų įrodymų visumą.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinę teisės normą, kuria buvo grindžiamas ieškinys, kartu teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, todėl padarė pagrįstą išvadą ieškinio netenkinti.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškinys buvo pareikštas vadovaujantis LR CK 1. 89 str., kuris reglamentuoja teisę asmeniui kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tuo atveju, kai fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiuo atveju apeliantė ginčija J. J. 2003-10-28 pasirašytą notarų kontoroje įgaliojimą atsakovei A. B., kurio pagrindu buvo sudaryti žemės pardavimo kitiems atsakovams sandoriai, motyvuodama tuo, kad J. J. nuo 1971 m. buvo Psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl jam diagnozuoto vidutinio protinio atsilikimo, todėl esant tokiai sveikatos būklei negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ir pasidavė atsakovės A. B. įtakai. Tai patvirtina duomenys apie sveikatos būklę ir Telšių rajono apylinkės teismo 2005-12-15 sprendimas pripažinti J. J. neveiksniu.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo aplinkybes, nepažeidė teisminės praktikos, taikant nurodytą materialinę teisės normą, ir pagristai duomenis apie J. J. būseną ginčijamo įgaliojimo sudarymo metu, kartu ir psichiatrijos specialistų, vertino su kitais byloje reikšmingais juridiniais faktais. Byloje nustatyta, kad nuo 1971 m., kai J. J. buvo nustatyta psichikos liga, iki buvo pripažintas neveiksniu, J. J. iš esmės gyveno savarankiškai, buvo daugelio teisinių santykių savarankišku dalyviu, t. y. pats dalyvavo notarų kontoroje sudarant įgaliojimą ir testamentą dabartinei jo globėjai J. V. (pačios J. V. paaiškinimai), pats savarankiškai tvarkė tėvų turto paveldėjimo dokumentus pas tą pačią notarę, paveldėto turto pardavimo reikalus, pats sutvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sąskaitą banke dėl pensijos paėmimo ir pašte, pats 2004 metais vedė civilinę bylą Šilalės r. apylinkės teisme dėl žemės panaudos sutarties nutraukimo, dalyvavo pirkėjui aprodant parduodamą žemės sklypą. Jo turimi asmens dokumentai – 2001 m. išduotas pasas ir invalido pažymėjimas yra su jo asmeniniais parašais. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie tai, kokie gi J. J. veiksmai įprastiniame gyvenime galėjo sukelti kitiems asmenims pagrįstų abejonių dėl J. J. neveiksnumo ar jo neadekvataus elgesio, ieškovė nenurodė ir tokių byloje duomenų, išskyrus medicininę medžiagą, nėra. Pagaliau ir medicininėje medžiagoje matyti, kad asmuo buvo įrašytas į įskaitą dėl protinės negalios ir sprendžiamas jo darbingumo klausimas, tačiau daugiau jokių socialinio gyvenimo ribojimo, nuolatinio gydymosi stacionare ar pas medikus duomenų nenustatyta. Savaime suprantama, kad asmuo, neturintis specialaus išsilavinimo ar specialių žinių, pavyzdžiui, teisinių žinių, gali tinkamai ir nesuprasti galimų pasekmių dėl atliekamo atitinkamo teisinio veiksmo, tačiau pirmiausia turi būti vertinama asmens valios išraiška. Šiuo atveju, kaip ir patvirtino notarė, ji, pažįstanti J. J. nuo 1992 m., įsitikino, kad J. J. aiškiai išreiškė savo valią – nori parduoti žemę, todėl ir atvyko į notarų kontorą dėl įgaliojimo sudarymo, buvo ne kartą atvykęs dėl notarinių veiksmų, todėl ji negalėjo padaryti išvadą, jog jis yra neveiksnus. Teismo nuomone, nėra pagrindo anksčiau nurodytų faktų visumos vertinti kitaip kaip duomenis, sudarančius pagrindą pripažinti, kad J. J. ginčo įgaliojimo sudarymo metu nebuvo tokios būsenos, jog nesuprato įgaliojimo sudarymo pasekmių ir jų nesiekė. Juo labiau kad niekas ir neginčijo aplinkybės, jog jis asmeniškai dalyvavo ir aprodant parduodamą žemės sklypą, o žemės perleidimo sandoriai buvo sudaryti atlygintiniai ir naudingi įgaliojimą sudariusiam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė tinkamai atliko savo pareigas, tvirtindama įgaliojimą, yra pagrįsta.
Asmens pažeistų teisių ar įstatymo saugomo intereso gynimą užtikrina teisminė gynyba, tačiau konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti, kad ginčijamo įgaliojimo surašymas sukėlė neigiamų pasekmių J. J. Kolegijos nuomone, ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog atsakovė A. B. sudarydama sandorius pagal įgaliojimą, neva pasisavimo pinigus už parduotą žemę, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo J. J. tinkamos valios išraiškos parduoti žemę. Faktiškai kilęs ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo pagal pavedimo sutartį negali būti pagrindu panaikinti pavedimo sutarties pagrindu sudarytus sandorius ir išreikalauti daiktus iš sąžiningų įgijėjų.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai įvertino visas bylos aplinkybes, įrodymus tyrė visapusiškai ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas pakankamai dėmesio skyrė J. J. būsenos tyrimui, skyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, o surinktus specialiuosius įrodymus vertino atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir teisminę praktiką tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2009). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
Kadangi apeliacinis skundas netenkitinas, tai atsižvelgus į bylos nagrinėjimo laikotarpį bei bylos kategoriją, iš J. V. atsakovei A. B. priteistinos advokato atstovavimo apeliacinėje instacijoje išlaidos - 500 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. V. 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje V. B.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.