Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-256/2013

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02566-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.3.1.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7.

2013 m. kovo 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A. nuteistas pagal BK 180str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams. BK 75str. tvarka laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nuteistąjį įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Ž. B. atlyginti turtinę žalą.

Iš Ž. A. priteista 580 litų turtinės žalos Ž. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-07-02, apie 10.30 val., prie 25-ojo namo, Kalvarijų g., Vilniuje, priėjęs prie nepilnamečių nukentėjusiųjų A. B. ir D. R., jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. A. B. vieną kartą ranka smogė į kairės pusės žandą, dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną, o D. R. vieną kartą kumščiu smogė į dešinės pusės smilkinį, vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės žandą, pastarajam nugriuvus vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės žandą, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, ir pagrobė nukentėjusiajai Ž. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 Clasic" su Tele2 SIM kortele 200 Lt vertės bei „Nokia 5220" 500 Lt vertės, ir nukentėjusiajam E. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01" su Tele2 SIM kortele 249 Lt vertės, 2 GB atminties kortelę 30 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiųjų Ž. B. 700 Lt ir E. R. 279 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais nukentėjusiųjų A. B. ir D. R. parodymais, nes jie yra nepilnamečiai, norėjo išreikalauti pinigų ir tokiu būdu praturtėti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis Ž. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180str. 1d.

Pagal BK 180str. 1d. atsako asmuo, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad iki įvykio Ž. A. nepažinojo. Juos supažindino D. R., nes nuteistasis norėjo pirkti mobilaus ryšio telefoną. Su Ž. A. susitiko šeštadienį prie Europos parko, jį D. R. pristatė kaip „Radža“. Ž. A. pasakė, kad neturi pinigų, ir paprašė telefoną palaikyti iki sekmadienio, susitarė dėl kainos. Kitą dieną vėl susitiko, A. B. padavė Ž. A. telefoną, šis jį apžiūrėjęs paklausė ar turi priedus. A. B. atsakius, kad neturi, Ž. A. nusprendė nueiti į namus patikrinti ar telefonui tiks jo turimi priedai. Einant pro arką Ž. A. jam trenkė į žandą, nuo smūgio jis atsitrenkė į sieną, o nuteistasis tuo metu atėmė ir antrą jo turėtą telefoną „Nokia 5220“. Po to ranka sudavė D. R. į veidą, šiam pargriuvus spyrė koja ir ištraukęs iš kelnių kišenės jo telefoną nubėgo per kiemus. Jie nubėgo prie D. R. namų, kur jo dėdė iškvietė policiją, tačiau nuteistojo surasti nepavyko (b.l.23-24, 121-122). Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. B. davė ir apeliacinės instancijos teisme.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad Ž. A. paskambino ir paklausė ar neturi parduoti telefono. A. B. norėjo už 80 litų parduoti telefoną „Nokia 2700“, todėl susitarė susitikti. Susitikimo metu Ž. A. norėjo įsigyti dar vieną telefoną, tačiau A. B. pasakė, kad neparduos. Ž. A. norėjo patikrinti ar veikia parduodamas telefonas. Einant pro arką Ž. A. smogė A. B. į kairį žandą, o šiam atsitrenkus į sieną atėmė antrą telefoną, D. R. ranka sudavė porą smūgių į galvą, o šiam nukritus spyrė koja, iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir pabėgo (b.l.37-38, 122-123).

Nukentėjusiųjų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymą Ž. B. ir E. R. parodė, kad jiems A. B. ir D. R. papasakojo apie telefonų vagystę, dėl ko jie kreipėsi į policiją (b.l.18, 30, 31, 121, 122).

Iš bendrojo pagalbos centro įvykių ataskaitos matyti, kad 2012-07-02 11.02 val. gautas pranešimas, jog iš D. R. ir jo draugo pavogti 3 mobilaus ryšio telefonai Nokia, jaunuoliai sumušti, nuostolis 500-700 litų (b.l.3-4). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusieji atpažino Ž. A. kaip asmenį, kuris iš jų pagrobė tris mobiliojo ryšio telefonus (b.l.26-27, 41-42). Nustatyta, kad nuo 2012-07-02, 18.48 val., iki 2012-07-03, 09.35 val., į telefoną Nokia 2700 Classic buvo įstatyta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso Ž. A. (b.l.10-11).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ž. A. panaudodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė tris mobilaus ryšio telefonus, dvi SIM korteles ir vieną atminties kortelę.

Nuteistojo neprisipažinimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais yra nepagrįstas, kadangi jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, vieni kitus papildė ir sutampa su kitais bylos įrodymais. Ž. A. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir jis pagal BK 180str. 1d. nuteistas pagrįstai.

Esant tokioms aplinkybėms nuosprendį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.