Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2256/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lintera“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Frezlitus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Frezlitus“ yra patronuojanti įmonė UAB „Prof-T“ atžvilgiu, nes nedaro jokios lemiamos įtakos UAB „Prof-T“ veiklai, todėl atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad nors šios dvi bendrovės yra tarpusavyje susijusios, tačiau nesudaro vieno ekonominio vieneto konkurencijos prasme, ir atsižvelgiant į tai, pagrįstai pripažino, kad šios įmonės savarankiškai sudarė draudžiamus susitarimus ir už tai kiekvienai skyrė sankcijas. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo Konkurencijos tarybai pateiktų papildomų dokumentų ir tyrimo atnaujinimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai tariamą draudžiamą susitarimą pagrindžiančių įrodymų, todėl pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti tyrimą ir įtraukti į jį daugiau ūkio subjektų bei praplėsti vertinamų viešųjų pirkimų konkursų sąrašą. Teismas, vertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A248-697/2008, nustatytų taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje galimybę, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktuose konkursiniuose įmonių pasiūlymuose akivaizdžių panašumų ar bendrų klaidų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie visų pasiūlymų parengimą vieno šablono pagrindu, nėra. Pasiūlymuose nurodytas tas pats fakso numeris, tačiau vien to fakto nepakanka pažeidimui konstatuoti. Atsižvelgę į nustatytus faktinių aplinkybių skirtumus, teismas konstatavo, kad negali būti taikoma analogija su nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla. Dėl Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo pareiškėjo veikoje teismas nurodė, kad vien Konkurencijos tarybos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu tyrimo metu, pareiškėjo pateikta informacija apie UAB „Lintera“ dalyvavimą draudžiamuosiuose susitarimuose nebuvo reikšminga tyrimui, nes neleido pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nekvalifikavo tinkamo jos nurodymų vykdymo ir paaiškinimų bei medžiagos teikimo kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį, padarė išvadą, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki ir, atsižvelgiant į tai, yra galimybė sumažinti jai paskirtą baudą.

III.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Konkurencijos įstatymas nustato, jog visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Nurodė, jog ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovo išvadas, kad UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirkime įprastos komercinės praktikos būdu (precizinio pjautuvo kompozicinių liejinių pjaustymui pirkimas), UAB Lintera“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ pneumatinių veržliasukių pirkimo konkurse, AB Lietuvos elektrinės organizuotame sklendžių šlifavimo staklių atsarginių dalių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse ir pneumatinių įrankių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse, VĮ „Visagino energetikos remontas“ vykdytoje apklausoje kėlimo hidraulinei įrangai pirkti, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Frezlitus“ yra patronuojanti įmonė UAB „Prof-T“ atžvilgiu, nes nedaro jokios lemiamos įtakos UAB „Prof-T“ veiklai. Be to, nurodė, kad byloje tinkamai aiškinta ir taikyta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalis bei padaryta pagrįsta išvada, kad nors šios dvi bendrovės yra tarpusavyje susijusios, tačiau nesudaro vieno ekonominio vieneto konkurencijos prasme ir, atsižvelgiant į tai, pagrįstai pripažinta, jog šios įmonės savarankiškai sudarė draudžiamus susitarimus, už ką kiekvienai skirtos sankcijos.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad taikyti Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį ir atleisti pareiškėją nuo baudos nebuvo pagrindo, atsižvelgiant pareiškėjo pateiktos informacijos reikšmingumą tyrimui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį, padarė išvadą, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki ir, atsižvelgiant į tai, sumažino paskirtą baudą nuo 97 200 Lt iki 50 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, duodančių pagrindą pareiškėjo finansinę padėtį vertinti kitaip. Be to, atkreipė dėmesį, kad teismo išvadą apie ūkio subjekto finansinę padėtį patvirtina Kauno apygardos teismo 2010 gruodžio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Prof-T“.

IV.

Pažymi, kad LVAT, interpretuodamas Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytas lengvinančias aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad sunki finansine padėtis gali būti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik išimtiniais atvejais, esant objektyviems įrodymams, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonės ekonominiam gyvybingumui ir visiškai nuvertins jos turtą.Nurodo, jog pareiškėjas Konkurencijos tarybai nei tyrimo metu, juo labiau, bylų nagrinėjimo metu, jokiu įrodymų apie galimai sunkią finansinę padėtį, buvusią 2009 – 2010 metų pradžioje (t. y. iki priimant Konkurencijos tarybos Nutarimą) nepateikė. Taigi, akivaizdu, jog Konkurencijos taryba neturėjo net ką vertinti. LVAT netinkamai aiškino lengvinančių aplinkybių prasmę tuo aspektu, kad duomenys ir juos patvirtinantys įrodymai, būtini pritaikyti lengvinančias aplinkybes skiriant baudą, Konkurencijos tarybos Nutarimo priėmimo metu neegzistavo ir todėl negali sudaryti pagrindo Nutarimo pagrįstumo vertinimui. Atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina, jog galimas įmonės nemokumas ar bankrotas dėl paskirtos baudos nėra uždraustas Europos Sąjungos teisėje. Taip pat pažymi, kad sunki įmonės padėtis gali būti dėl jos pačios nesugebėjimo dirbti efektyviai, todėl baudos sumažinimas dėl tariamai sunkios finansinės padėties gali suteikti šiai įmonei nepagrįstą pranašumą efektyviai ir teisėtai veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu.Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų, jog 2010 m. vasario 4 d., kai vyko bylos nagrinėjimo Konkurencijos taryboje posėdis, ar 2010 m. vasario 18 d., kai buvo priimtas Konkurencijos tarybos Nutarimas Nr. 2S-6, UAB “Prof-T” finansinė situacija buvo labai bloga. Pareiškėjo pateikti įrodymai, tokie kaip antstolės R. M. 2010 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktas ir UAB „Prof-T“ sąskaitų išrašai iš bankų, parodo ne UAB „Prof-T“ sunkią finansinę situaciją, bet situaciją, kuri atsirado dėl Konkurencijos tarybos veiksmų, siekiant išieškoti UAB „Prof-T“ skirtą baudą pagal ginčijamą nutarimą nes ši vengė ją sumokėti.Pabrėžia, jog situacija, kokią suponuoja LVAT Nutartyje pateiktas UAB „Prof-T” finansinės padėties vertinimas, iš esmės lemia, jog atitinkama atsakomybė turėtų būti taikoma ne už praeities veiksmus ir įvykius, tačiau už ūkio subjekto veiksmus ir įvykius neapibrėžtoje ateityje, kurių objektyviai net neįmanoma nuspėti atsakomybę taikančiam subjektui, šiuo atveju – Konkurencijos tarybai. Tokiu būdu iš Konkurencijos tarybos yra atimama bet kokia objektyvi galimybė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taikant atsakomybę ūkio subjektams už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, nes visada egzistuotų tikimybė, jog po atitinkamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo ūkio subjekto situacija pasikeis, ir tai jau savaime sudarytų pagrindą kvestionuoti Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumą, nors pati Konkurencijos taryba, veikdama savo kompetencijos ribose, neturėtų jokių galimybių išvengti tokio tariamo jos sprendimų neteisėtumo.Pažymi, kad, jeigu UAB „Prof-T“ teismui pateikti dokumentai ir įrodytų sunkią finansinę pareiškėjo padėtį 2010 m., pareiškėjas galėjo naudotis Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo procesui taikomomis nuostatomis ir jam suteikiamomis atitinkamomis teisėmis.Nurodo, kad vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad neįmanoma vertinti faktų, kurie neegzistuoja tuo metu, kai priimamas sprendimas, kuris vėliau turės teisinių pasekmių asmenims, LVAT nutartis Nr. A502-2256/2011 nukrypo nuo šio principo ir ankstesnės LVAT suformuotos praktikos. Pavyzdžiui, LVAT 2011 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. A822-2563/2011 yra pasisakęs, kad UAB „Trakų paslaugos“ negali vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, numatančia vidinius sandorius, kaip išimtinį atvejį dėl viešųjų pirkimų bendros tvarkos negaliojimo, todėl, kad tuo metu, kai buvo priimtas savivaldybės sprendimas ir Konkurencijos tarybos nutarimas, tokios nuostatos Viešųjų pirkimų įstatyme nebuvo. Analogiškai ir šioje byloje Konkurencijos taryba negalėjo atsižvelgti į faktus, kurių jos Nutarimo priėmimo metu tiesiog nebuvo.Pažymi, jog Konkurencijos įstatymas baudos dydį sieja su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška, o ne su būsima, po Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, pareiškėjo finansine situacija. LVAT nutartyje Nr. A822-337/2010 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad baudos dydis turi priklausyti ir nuo baudos skyrimo metu esančiu aplinkybių, pažeidėjo finansinės padėties.Teigia, kad LVAT Nutartis yra nemotyvuota dalyje dėl Konkurencijos tarybos Nutarimu skirtos baudos dydžio sumažinimo. Nutarties konstatuojamojoje dalyje nepateiktas nei įstatyminis pagrindas, kuriuo remiantis sumažinta Konkurencijos tarybos skirta bauda, nei pateikti atsakymai, kodėl buvo atmesti Konkurencijos tarybos argumentai, nei kuriais konkrečiais įrodymais buvo pasiremta nustatant lengvinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis šioje byloje įsiteisėjo 2011 m. liepos 21 d., o atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2011 m. spalio 20 d. (pagal teismo spaudą ant prašymo), darytina išvada, kad nurodytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas (ABTĮ 63 str. 4 ir 6 dalys).

ABTĮ 154 straipsnio 1 dalis numato subjektus, kurie turi teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra administracinės bylos, kurioje prašo atnaujinti procesą, šalis, darytina išvada, kad ji yra tinkamas subjektas šioje byloje pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Konkurencijos taryba nagrinėjamoje byloje prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog procesas, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-180/2010). Tiek teismo sprendime, tiek nutartyje privalo būti išdėstyti motyvai, kuriais prieinama atitinkama išvada, ir nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovaujasi (ABTĮ 87 str. 4 d., 106 str. 1 d. 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo išvadai, jog šie teismų sprendimai yra be motyvų, nėra. Tiek pirmosios instancijos teismas detaliai pagrindė, kuo remdamasis priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, tiek LVAT nutartyje pagrįsta, kuo remiantis pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmesti. Pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo šioje byloje atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Atsakovas esminiu proceso atnaujinimo pagrindu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą nurodo tai, kad, jo nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, jog ūkio subjekto atsakomybę lengvinančia aplinkybe inter alia laikoma labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis. Konkurencijos tarybos įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir LVAT neteisingai įvertino UAB „Prof-T“ finansinės padėties pasikeitimus kaip Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors atsakovas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo materialinės teisės normos pažeidimą ją taikant, tačiau iš esmės yra keliamas faktų nustatymo ir vertinimo klausimas, t. y. dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo konkrečiu atveju. Tam, kad įvertinti, ar byloje tinkamai nustatyta Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusių teismų atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio atsakovo argumentai negali sudaryti pagrindo proceso atnaujinimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog išnagrinėjus atsakovo prašymą nenustatytas pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Konkurencijos taryba nepateikė akivaizdžių įrodymų, dėl kurių proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kiltų pagrįstų abejonių dėl tinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, kuris būtų nulėmęs neteisingą bylos išsprendimą, o prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu iš tiesų yra grindžiamas siekiu iš naujo ištirti bei įvertinti bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie ABTĮ nėra numatyti kaip proceso atnaujinimo pagrindai.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu

Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010). Be to, teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. P146-2/2010).

Pažymėtina, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų dėl prašyme atnaujinti procesą paminėtų LVAT nutarčių, t. y. LVAT 2011 m. kovo 31 d. nutarties Nr. A822-2563/2011 bei 2010 m. kovo 15 d. nutarties Nr. A822-337/2010, ir nagrinėjamos bylos aplinkybių analogiškumo, o remiasi nurodytose nutartyse pateiktais bendro pobūdžio išaiškinimais. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas šioje byloje priėmė nutartį, įvertinęs konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir jos skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų paminėtose LVAT nutartyse. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A502-2256/2011 neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2256/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lintera“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Frezlitus“.

Nutartis neskundžiama.