- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- TS-74-1058/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- N. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-148, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesius laisvės atėmimo, 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 mėnesius laisvės atėmimo, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 mėnesius laisvės atėmimo, 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 mėnesius laisvės atėmimo ir 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 10 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, N. Š. paskirta galutinė subendrinta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu N. Š. padaryta nusikalstama veika iš BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžio dalis, kuria N. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, panaikinta, ir šioje dalyje jis išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 29 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės N. Š. atliks 2018 m. gruodžio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 2 metai 7 mėnesiai 27 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 3 d nutarimu Nr. 59-148 nutarta netaikyti nuteistajam N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Atsižvelgus į nuteistojo neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, labai nedidelį laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimą Pusiaukelės namuose (perkeltas tik 2018 m. birželio 15 d.), į tai, kad anksčiau jau kartą buvo teistas, nepasimokė iš ankstesnės nusikalstamos veikos ir vėl nusikalto, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 36 metų amžiaus, kas rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamų veikų darymo, nusikaltimų modelį ir nusikaltimų pobūdį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), anksčiau jau taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, narkotinių medžiagų vartojimo tendencijas praeityje, mąstymą ir elgesį - galimai iš dalies minimizuoja savo agresyvias reakcijas, kontrolės poreikį, į tai, kad nuteistasis tik iš dalies atpažįsta savo problemas, pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus, galimai pasiduoda aplinkinių įtakai, į tai, kad nors pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema – 31 balas, rizika išlieka nepakitusi nuo paskutinio vertinimo, Komisija padarė išvadą, kad N. Š. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-148 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas lygtinio paleidimo klausimas truko apie 10 minučių, jo manymu, per tokį trumpą laiką komisija negalėjo padaryti objektyvių išvadų ir susidaryti apie jį tinkamos nuomonės. Pabrėžė, kad Pusiaukelės namų, kuriuose šiuo metu jis atlieka bausmę, tikslai bei uždaviniai - padėti motyvuotiems, nepriekaištingo elgesio nuteistiesiems sparčiau ir kokybiškiau integruotis į visuomenę. Pusiaukelės namuose dirba, mokosi, griežtai laikosi režimo reikalavimų, yra atlikęs visas įmanomas numatytas socialines programas, kurių rezultatai teigiami. Jam nėra skirta jokių drausminių nuobaudų. Todėl negali sutikti su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Mano, kad tokia išvada yra neteisinga ir padaryta skubotai. Nusikalstamą veiką, kurią pripažįsta ir dėl kurios labai gailisi padarė net prieš 9 metus laiko. Jau seniai yra padaręs reikiamas išvadas. Įsitikinęs, kad bausmės tikslai ir uždaviniai jau šiai dienai yra pasiekę savo tikslus. Jis yra išauklėtas, pakeitęs ir galutinai suformavęs savo požiūrį į esminius gyvenimo dalykus, pripažįsta visuomenėje egzistuojančias teigiamas gyvenimo normas ir nėra linkęs nusikalsti. Nesutinka su Komisijos išvada, jog jis nepasimokė iš ankstesnės nusikalstamos veikos ir vėl nusikalto. Pirmą nusikalstamą veiką, už kurią jau atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdęs dar 2007 m., o antrąją veiką įvykdė 2009 m., už kurią pradėjo atlikinėti bausmę 2017 m. Pirmąją bausmę buvo atlikęs 2013 m. Taigi, antrąją veiką įvykdė ne po to, kai jau buvo atlikęs pirmąją bausmę, todėl tendencingumo, ar nusikalstamų veikų pakartotinumo jo atžvilgiu taikyti negalima. Pažymėjo, kad grįžo dirbti į tą pačią darbovietę. Vadovybė yra patenkinta jo darbu. Jo tėvai yra senyvo amžiaus, todėl būdamas laisvėje ir dorai, bei sąžiningai dirbdamas nori padėti jiems tiek morališkai, tiek finansiškai. Jokių neteisėtų reikalų, ar pajamų šaltinių nepripažįsta. Apie jokius narkotinių, ar psichotropinių medžiagų platinimus, ar jų vartojimą negali būti net kalbos. Pažymėjo, kad neseniai sirgo (dabar jau išsigydė) nuo ligos - hepatito C. Tam, kad ši liga neatsinaujintų visiškai negali vartoti nei narkotikų, nei alkoholio. Todėl gyvendamas blaiviai nepadarys jokių nusikalstamų veikų. Jį palaiko ne tik tėvai, bet ir du jaunesni broliai, su kuriais gerai sutaria ir kurie nėra teisti. Būdamas laisvėje turi rodyti jiems gerą teigiamą pavyzdį. Jis yra įsitikinęs, kad bausmės tikslai ir uždaviniai yra pilnai pasiekti ir tolimesnis jo buvimas Pusiaukelės namuose būtų perteklinis. Atskirai nuteistasis pažymėjo, kad šiuo atveju buvo neteisinga ir netinkamai sudaryta Komisija, kuri sprendė jo lygtinio paleidimo klausimą, kadangi Komisijoje nedalyvavo probacijos tarnybos atstovas, asociacijų atstovas (pvz. „Caritas“), religinių bendruomenių atstovas, savanoriai ir pan. Teigia, kad didžiąją dalį (daugumą) Komisijoje sudarė teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai (statutiniai darbuotojai), iš kurių net du buvo policijos pareigūnai, todėl mano, kad daugiau kaip 50 proc. Komisijos narių buvo teisėsaugos institucijų atstovai. Jo manymu, viena iš priežasčių, lėmusių netinkamo ir neteisingo jo atžvilgiu nutarimo priėmimą yra netinkama Komisijos sudėtis ir galimas šališkumas iš pareigūnų pusės.
2018 m. rugpjūčio 27 d. nuteistasis N. Š. pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo, kuriuo prašė prie skundo medžiagos prijungti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą, dėl jo paskatinimo.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo N. Š. skundą nepateikė.
Nuteistojo N. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-148 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad N. Š. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 ir 3 dalyse, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad N. Š. Komisijai buvo pristatomas pirmą kartą, nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Amžius pirmojo teistumo metu 36 metai, kas, kaip teisingai pažymėjo Komisija, liudija apie nuteistojo sąmoningą apsisprendimą daryti nusikalstamas veikas. Nuteistasis anksčiau teistas vieną kartą, jo padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu N. Š. atlieka subendrintą bausmę, paskirtą už vieno nesunkaus, dviejų apysunkių ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Kaip teisingai nurodo nuteistasis, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė dar prieš tai, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pirmoje byloje. Vis tik šiuo atveju pabrėžtina, kad naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos dar vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl pirmos jo padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybė, kad jam jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame be kita ko, jo atžvilgiu buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nesulaikė jo nuo naujų, tarp jų ir analogiškų sunkių nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, darymo. Akivaizdu, kad N. Š. puikiai suvokė savo veiksmų baudžiamumą, tačiau teigiamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, panaikinus jam kardomąją priemonę – suėmimą pirmoje byloje ir vykstant ikiteisminiam tyrimui, jis padarė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, už kurias nuteistais atlieka bausmę buvo padarytos organizuotoje grupėje, kas tik dar labiau didina veikų pavojingumą bei patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybę, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, o tai, savo ruožtu laikytina vienu iš N. Š. nusikalstamo elgesio veiksniu. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios vertinant tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo galimybes pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų ateityje.
Nuteistasis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2017 m. gegužės 15 d. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. 2018 m. birželio 15 d. N. Š. perkeltas į Pusiaukelės namų poskyrį tęsti laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu N. Š. nebaustas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 2 kartus (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d.). Šias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai, kaip rodančias nuteistojo pastangas keisti savo elgesį. Kita vertus, pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Čia pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 6 d., tuo tarpu pirmas paskatinimas skirtas tik 2018 m. vasario mėnesį, 2018 m. birželio mėnesį buvo palengvintos bausmės atlikimo sąlygos ir jis perkeltas į Pusiaukelės namus, taigi jo elgesys bei pastangos neliko neįvertintos. Vis tik, kaip teisingai pažymėta Komisijos nutarime, bausmę Pusiaukelės namuose N. Š. atlieka dar pakankamai trumpai, kas neleidžia neginčytinai teigti, jog nuteistasis šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimui laisvėje, o bausmės atlikimas Pusiaukelės namuose yra perteklinis. Be to, čia pastebėtina, kad N. Š. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 2 metų ir 6 mėnesių. Nuteistasis norėtų būti paleistas lygtinai nesuėjus 1/2 bausmės termino, taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau pažymėtina, kad nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėnesiai) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi.
Pagal OASys vertinimo metodiką N. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 31 balas. Kita vertus, pastebėtina, jog rizikos balai išlieka stabilūs, t. y. jie nepasikeitė nuo paskutinio N. Š. vertinimo, kai jam buvo palengvintos bausmės atlikimo sąlygos, perkeliant jį atlikti bausmės į Pusiaukelės namus. Taigi esminio elgesio pokyčio ar ypatingų aplinkybių, nulemiančių būtinybę taikyti lygtinį paleidimą neatspindi. N. Š. kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, prisiima atsakomybę, išreiškia suprantantis poreikį puoselėti visuomenei priimtinas vertybės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su tėvais, broliais, pusbroliu, pataisos namuose buvo jų lankomas, nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. birželio 14 d. dirbo Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) skyriuje pagalbiniu darbininku su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2018 m. birželio 28 d. nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo ir intensyvios priežiūros taikymo). Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, motyvacija keisti savo elgesį tinkama linkme, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pastebėtina, kad turėdamas darbą ir gaudamas pastovias pajamas, kaltinamasis turi galimybę suteikti tėvams finansinę paramą net ir bausmės atlikimo laikotarpiu.
Šalies argumentai
Nuteistasis savo skunde taip pat kėlė klausimą dėl Komisijos sudėties teisėtumo, o būtent nurodė, kad didžiąją Komisijos dalį sudarė teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai, t. y. daugiau kaip 50 procentų komisijos narių buvo teisėsaugos institucijų atstovai, kas jo manymu, galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija sudarė 8 komisijos nariai ir sekretorė. Komisijos nariais buvo: Komisijos pirmininkas Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė, Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovė, Lietuvos kalinių globos draugijos atstovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė, Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas. Nedalyvavo: Vilniaus arkivyskupijos Caritas Nuteistųjų konsultavimo centro atstovė, kadangi tuo metu jai buvo atostogos.
BVK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu buvo patvirtintos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatos (toliau – Nuostatos). Minėtų Nuostatų 6 ir 7 punktai numato, kad Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Komisija sudaroma iš vietos savivaldybės vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo (kai svarstomas nepilnamečio nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos), asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, švietimo įstaigos, Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, nuteistųjų socialinę reabilitaciją pataisos įstaigoje vykdančių ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų, savanorių. Čia pažymėtina, kad Komisija nebūtinai turi sudaryti visi Nuostatų 7 punkte išvardinti asmenys, tuo labiau, kad minėtas sąrašas nėra baigtinis.
Nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių, tačiau nurodytas draudimas, priešingai nei teigia nuteistasis, šis draudimas neapima visų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų. Čia pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus Policija nėra pavaldi Kalėjimų departamentui, kuris savo ruožtu yra įstaiga prie Lietuvos Teisingumo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 17 straipsniu bei Vidaus reikalų ministerijos nuostatais, Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga. Atitinkamai ir Komisijoje dalyvavę du policijos komisariatų atstovai nėra priskiriami Kalėjimų departamento ar įstaigų prie Kalėjimų departamento darbuotojams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog sprendimas priimtas neteisėtos sudėties Komisijos. Pabrėžtina, kad pats nuteistasis nurodė, jog Kalėjimų departamento atstovė ir Kalinių draugijos atstovė pasisakė už jo lygtinį paleidimą, taigi aplinkybė, kad Komisijoje dalyvavo daug teisėsaugos ir teisėtvarkos atstovų, o „Caritas“ atstovė dėl numatytų atostogų negalėjo dalyvauti, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 59-148 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skaičių, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę, likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo N. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-148, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.