Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. K., nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. K. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 18 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje O. K. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti (b.l.26-30, 33-35).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, Inspekcijos atstovas Jonas Osteris 2010-04-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad padarius užsakymą, išduodamas pre-čekis, o atsiskaitant padavėja privalo išduoti fiskalinį kvitą. Pre-čekis – tai sąskaita, kuri paliekama klientui. Kai klientas užsisako patiekalą ir paprašo sąskaitos, jam atnešamas pre-čekis, kuriame nurodomas užsakymas bei jo kaina. Klientui padavus pinigus, padavėja suveda duomenis į kasos aparatą ir atneša fiskalinį kvitą. Tik fiskalinio kvito duomenys lieka apskaitos juostoje, o pre-čekis gali būti panaikinamas, ištrinamas. Kai asmeniui kvitas neišduodamas, atliekama operacija „perkeltas stalas“, o kitam asmeniui, užsisakiusiam tokį pat patiekalą, išduodamas kvitas. Tokiu atveju pajamos iš pirmojo stalo neapskaitomos kontrolinėje juostoje. Nutarime nurodyta, kad pažeidimas atliktas administratorės nurodymu, nes kortelę atlikti minėtoms operacijoms turi tik administratorė.

Liudytojas M. K. 2010-04-27 teismo posėdyje paaiškino, kad Inspekcija anoniminio pranešimo pagrindu 2010 m. sausio mėnesio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“,(duomenys neskelbtini), Vilniuje atliko operatyvų patikrinimą, išėmė naudotos programos „R-Keeper“, kuri įdiegta elektroniniame kasos aparate POS SA-97, duomenis. Šie duomenys buvo nagrinėti keletą mėnesių ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeši darbuotojai per tikrintą laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-01-07 priėmė įvairias grynųjų pinigų sumas už parduotus patiekalus, tačiau gautų pinigų neapskaitė įmonės naudojamu KKA ir tuos veiksmus atliko įmonės administratorių nurodymu. O. K. atveju, kaip ir kitų merginų atveju, buvo atliktos operacijos, tokios kaip patiekalų perkėlimas, t. y. pačiame kompiuteryje programoje užfiksuota, kad perkelti patiekalai, atspausdinti pre-čekiai ir uždaryti tušti stalai. Atrodo taip, kad klientui buvo atspausdintas pre-čekis, t. y. sąskaita, kuri yra nefiskalinė ir neturi įtakos finansiniams duomenims, tada sąskaitos atsisakyta, visi patiekalai nukelti nuo stalo ir tuščias stalas uždarytas. Patikrinus kontrolinę juostą, kurioje fiksuojami finansiniai duomenys, šitokios operacijos tuo metu nerasta, t. y. buvo traktuota, kad tuo metu klientui buvo neišduotas fiskalinis kvitas. Pažymėjo, kad klientui atsisėdus prie kito staliuko būtų užfiksuota kita operacija – staliuko perkėlimas ir matytųsi visiškai kita operacija. Šiuo atveju, būtent gruodžio 22 d. matyti, kad 22 val. 8 min. darbo dienos pabaigoje nuo 25 stalo nukeltos operacijos, kai tą dieną daugiau jokių finansinių operacijų nebebuvo. Pateikė pavyzdį: „Klientas paprašo atsiskaitymo, jam pateikiama sąskaita, t. y. nefiskalinis kvitas, klientas susimoka ir išeina. Tada padavėja atsisako tos sąskaitos, nes dalis klientų nelaukia fiskalinių kvitų ir nelaukia grąžos, susimoka ir išeina. Arba klientui pateikiama grąža su ta pačia sąskaita be fiskalinio čekio“. Paaiškino, kad kai padavėja atsisako fiskalinio čekio, reiškia, kad operacija lieka nebaigta, „kaba“ ir pagal programą matyti, kad esą klientas dar sėdi, nors faktiškai jo jau nėra. Tada padavėja nukelia visus patiekalus ant kito stalo ir laukia kito kliento. Atėjus kitam klientui, galima tuos pačius patiekalus, perkėlus vėl ant pirmojo stalo, perparduoti. Tai dažniausiai būna daroma su populiariais produktais, pavyzdžiui, alumi, arbata, dienos pietumis. Tada yra tikimybė, kad klientai vėl juos užsisakys. Taigi dienos bėgyje laukiama, kol ateis kitas klientas ir užsisakys tą patį. Tą fiskalinio čekio neapskaitymą daro pati padavėja, žinodama, kad dienos pabaigoje iš to galima gauti naudą. Atkreipė dėmesį, kad padavėjoms patiekalų perkėlimo teisė nesuteikta. Tuos pačius patiekalus perkelti ant kito staliuko gali tik administratorė, todėl tikrintojai ir daro prielaidą, kad visa tai yra daroma su administratorės žinia, nes padavėja to daryti negali. Padavėjoms yra suteiktos minimalios teisės, jos neturi reikiamos kortelės, tad gali tik užsakymus priimti, apskaityti ir užbaigti operaciją. Neužskaitydama, neįmušdama tos operacijos, padavėja sudaro galimybę tuos patiekalus nukelti ir dar kartą parduoti. Dėl to ir buvo traktuota, kad pažeidimus atliko padavėja su administratorės nurodymu, nes kitaip to padaryti neįmanoma, nes tą gali padaryti tik apmokytas darbuotojas. Nurodė, kad konkrečiu atveju buvo neabejotinai atliktos trys tokios pažeidimo operacijos, kada buvo neišduotas fiskalinis čekis: tai buvo atsisakymas prie-čekio, perkelti patiekalai ir uždarytas tuščias stalas. Sulyginus su fiskaline juosta, su finansiniais duomenimis kasos aparate, tos operacijos rastos nebuvo. Galima galvoti, kad buvo ir daugiau tokių operacijų, tačiau tie trys kartai buvo akivaizdūs, dėl kurių tikrintojai net nesuabejojo. Teigė, jog operacijos neapskaičius, pinigai likdavo, o kas jau juos paimdavo – ar administracija ar pačios padavėjos – jau neaišku. Aiškino, jog programa, tas kasinis protokolas, yra tarsi „nuodėmių sąrašas“, parodantis tai, kas nepatenka į kontrolinę juostą. Jei klientas atsiskaito ir viskas apskaitoma – tai nepatenka į kasinį protokolą. Pati programa registruoja bet kokius įvykius, kad galima būtų stebėti, ką darbuotojai daro. Šios programos sukūrimo idėja buvo ta, kad administratorius galėtų stebėti darbuotojų darbą. Pažymėjo, kad jei administratorės kortelė yra paliekama pasiekiamoje vietoje, tai reiškia, kad ši veika yra daroma su administracijos žinia (b.l.26-30).

Liudytoja B. B. teismo posėdyje nurodė, kad patiekalų yra atsisakoma tuomet, kai klientai jų atsisako, nes nespėja į kiną ar nori kažkur kitur eiti. Nurodė, kad tokiais atvejais padavėjos rašo jai pasiaiškinimus, kad tie patiekalai buvo išmesti dėl tam tikros priežasties. Būna, kad žmonės persigalvoja, užsinori kito patiekalo, todėl palikti „R-keeper“ programoje to užsakymo negali, nes gale darbo dienos neužsidarys kasa, nes jeigu patiekalas įmuštas, jis turi būti arba apmokėtas, arba išmestas. Būna, kad žmonės atsisako patiekalo, nes jis nekokybiškai pagamintas, per sūrus ar pan., o jie negali priversti kliento susimokėti. Be to, apie visus nurodytus atvejus jai yra žinoma, nes visus patiekalų perkėlimus ar išmetimus tikrina kiekvienos dienos pabaigoje. Gautus pasiaiškinimus sutikrina su „R-keeper“ programos duomenimis, žiūri ar viskas atitinka, ir jei viskas tvarkoje – pasiaiškinimus gale mėnesio išmeta. Pažymėjo, jog neapskaitytų pinigų nelieka (b.l.33-35).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistai M. K. ir M. Š. nuo 2010-01-08 iki 2010-03-09 vykdydami operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 185-1134 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrinta įmonėje naudojamo kompiuterinio kasos aparato taikomosios programos duomenys, kontrolinė juosta, kompiuterinio kasos aparato techninis pasas bei kiti dokumentai (b. l. 16-17). Buvo patikrintas kompiuterinis kasos aparatas POS SA-97 su fiskaliniu bloku SA-97 FB Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – KKA). Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 padavėjomis-barmenėmis dirbusios darbuotojos atliko su KKA 7590 operacijas „pre-čekio atsisakymas, patiekalų perkėlimas, tuščio stalo uždarymas“. Sulyginus programos duomenis su KKA kasos kontroline juosta buvo nustatyta, kad įvykus šioms operacijoms klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas 2010-03-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.192993 O. K. dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-barmene, laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už parduotus patiekalus iš 3 klientų paėmė grynus pinigus ir įmonės administratorės B. B. nurodymu iš klientų gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė ir klientams kasos kvitų neišdavė, o tokiais savo veiksmais pažeidė Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 p. nuostatas (b.l.14-15).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas 2010-03-18 nutarimu Nr.181/2010/I/VIL-175 O. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalimi, paskyrė 50 litų baudą (b.l.5,13).

Pagal ATPK 163⁶ straipsnio 1 dalį kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti pareigūno nurodymu, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų ir baudą pareigūnams, davusiems tokį nurodymą, nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

O. K. veika pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį kvalifikuota dėl to, kad ji nesilaikė Vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 punkto, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus, nuostatų.

Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo būti įrengti kasos aparatai, nėra ginčijama šioje byloje. Pareiškėjo naudojamas kasos aparatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą. „R-Keeper“ sistema yra kasos aparato programinė įranga. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 31 punkte numatyti reikalavimai programinei įrangai. Čia nurodyta, kad kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotą įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai).

Pažymėtina, jog Inspekcijos darbuotojai patikrino KKA POS SA-97 su fiskaliniu bloku SA-97 FB Nr. (duomenys neskelbtini), išanalizuodami atliktas operacijas pagal turinį, laiką, stalą, aptarnavusią padavėją ir nustatė tam tikrą pasikartojančių operacijų seką: „pre-čekio atsisakymas, patiekalų perkėlimas, tuščio stalo uždarymas“. Be to, sulygino programos duomenis su KKA kontroline juosta ir konstatavo, kad įvykus šioms pasikartojančioms operacijoms klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, bet tokios savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, jog tokiu būdu faktinės įplaukos galėjo būti didesnės nei apskaitytos, tačiau tokios savo nuomonės taip pat nepagrindė, t.y. nebuvo tirta bei nustatyta, jog kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis nesutaptų su kasos aparato kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu. Dėl pirkimo panaikinimo operacijų - „pre-čekio atsisakymas, patiekalų atsisakymas, tuščio stalo uždarymas“ -įforminimo jokių pažeidimų operatyvinio patikrinimo metu neužfiksuota.

Atkreiptinas dėmesys, jog ir pati atliktų operacijų, sukėlusių įtarimų tikrintojams, analizė nebuvo atlikta išsamiai. Kaip matyti iš programos „R-Keeper" menedžerio vadovo (Leidėjas USC Baltic, (duomenys neskelbtini), Vilnius, Spausdino UAB „Biznio mašinų kompanija") pateiktos ištraukos (b.l.8) yra galima papildomos informacijos peržiūra, t.y. prie pre-čekio atsisakymo yra galimas papildomos informacijos apie stalo turinį iki pre-čekio atsisakymo apžiūrėjimas, o prie patiekalų perkėlimo – papildomos informacijos apie tai, kokie patiekalai ir kokiu kiekiu buvo pernešti nuo vieno stalo prie kito gavimas, tačiau tokia informacija nebuvo analizuota bei įvertinta (b.l.8-9).

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad sulyginus KKA duomenis su fiskaline juosta, su finansiniais duomenimis kasos aparate, tos operacijos rastos nebuvo, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, kurių pagrindu buvo konstatuoti pažeidimai, o tik UAB „(duomenys neskelbtini) “ KKA taikomosios programos „R-Keeper“ užfiksuotos padavėjos - barmenės I. V. atliktos operacijos, nors šio akto pagrindu administracinė atsakomybė buvo taikyta O. K., o ir šiame dokumente padavėja nurodoma O.(b.l.19-20).

Kaip matyti iš programos „R-Keeper“ duomenų išrašo (b.l.19-20), operacijos „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“ ir „išmestas tuščias stalas“ kartojasi, todėl prielaidos dėl kasos kvito neišdavimo gali kilti, tačiau, tam, kad asmuo būtų nubaustas, reikalinga surinkti jo kaltę patvirtinančius ir prielaidas paneigiančius įrodymus.

Pažymėtina, jog „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje“ nėra nustatyta, kad vykdant pirkimo atsisakymo operaciją kasos aparatu, būtų reikalinga turėti ir rinkti šį veiksmą patvirtinančius ir pateisinančius dokumentus. Šios tvarkos 20 punkte yra nustatyta, kad kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. Klaidų taisymas (kai klaida pastebėta baigus spausdinti kvitą ar pirkėjas atsisako sumokėti teisingai išspausdintą sumą) ir prekių grąžinimas įforminami surašant klaidos taisymo ar grąžinamos prekės priėmimo aktą, prie kurio pridedamas klaidingai išspausdintas ar grąžinamos prekės pardavimo kvitas (visais atvejais originalas) ir pinigų išėmimo iš kasos aparato kasos kvitas. Tik tokiu būdu įformintuose aktuose užfiksuota grąžinimų ir taisymų suma dienos pabaigoje registruojama atitinkamoje kasos operacijų žurnalo grafoje ir pagrindžia kasos aparate užregistruotos inkasuotinos realizacijos sumos sumažėjimą. Tačiau nagrinėjamais atvejais pirkėjui nebuvo išspausdinamas fiskalinis čekis, todėl nei vienas šių atvejų negali būti taikomas šioje byloje.

Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad šioje byloje lieka per daug pagrįstų abejonių, kad būtų galima O. K. inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas veikas. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn šios prielaidos turi būti paneigtos pakankamais įrodymais. Įrodinėjant pažeidimo sudėtį, kuri aprašyta protokole, reikalinga patvirtinti faktus, kad O. K. pinigus paėmė ir jų neapskaitė iš 3 klientų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-45/2008 konstatavo, kad siekiant pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, jog: 1) duotas nurodymas (gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis) neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams; 2) toks nurodymas duotas specialaus subjekto – pareigūno, t. y. asmens, kuris nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 str. 1 d.).

Teismo posėdyje B. B. patvirtino, kad padavėjos gali naudotis administratorės kortele, kuri yra laikoma prie kasos aparato, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti faktą, jog nurodymas buvo duotas iš klientų gautus pinigus neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų. Toks nurodymas turi būti įrodytas visiems atvejams, kurie yra inkriminuojami pagal nurodymą veikusiam asmeniui.

Kadangi yra praėję daug laiko, nustatyti net ir 3 klientus bei patikrinti protokole išdėstytas aplinkybes, neįmanoma, todėl byla nėra grąžinama papildomam tyrimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas bylą nutraukia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

O. K. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-18 nutarimą Nr. 184/2010/I/VIL-175 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.