Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-26 · Byla Nr. TS-82-908/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
TS-82-908/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-82-908/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-154 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 str. 1d., 215 str. 1d. ir nuteistas dvejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtąją bausmę įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės vykdymo pradžia: 2016 m. gegužės 21 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2018 m. lapkričio 21 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017 m. kovo 21 d. Neatliktos bausmės dalis: 2017 m. rugsėjo 21 d. – 1 metai 1 mėnuo 30 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau– Komisija) 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-154 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (63 balai), į kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, nusikaltimams būdingą modelį. Vertinta ir tai, kad jis nepilnai pripažįsta kaltę, į tai, kad nusikaltimą padarė su bendrininku, piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Didžioji dalis jo padarytų nusikaltimų, taip pat ir smurtiniai, yra padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Komisija atsižvelgė ir A. B. emocinę gerovę (menką atsparumą destabilizuojančiai aplinkai), savivokos stoką bei kategorišką psichologinės intervencijos atsisakymą, į mąstymą ir elgesį, nestabilius tarpasmeninius santykius, impulsyvumą, agresyvų (smurtinį) elgesį, problemų sprendimo įgūdžių stoką, trumpalaikės naudos siekimą ir nepakankamą savo poelgių pasekmių įvertinimą ilgalaikėje perspektyvoje, polinkį nesilaikyti nustatytos tvarkos ir taisyklių, jų menkinimą arba tikėjimąsi likti už pažeidimus nenubaustam, elgesį bausmės atlikimo metu: jis du kartus pažeidė režimo reikalavimus (nuobaudos šiuo metu nebegalioja), pataisos namuose nedirba, darbo vietos laisvėje neturi, silpnai motyvuotas keistis. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, komisija priėjo išvados, kad A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

A. B. prašo panaikinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 59-154 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su priežiūra, nes Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik prielaidomis, o ne konkrečiais faktais ir įrodymais. Jo nuomone, Komisija privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Sprendžiant, ar asmuo ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, reikia remtis konkrečiais duomenimis ir patikrintais faktais, o ne neigiama asmens charakteristika. Iš komisijos nutarimo akivaizdžiai matyti, kad buvo nagrinėjamas ne prašymas nuteistąjį lygtinai atleisti nuo bausmės, o jo praeities klaidos, už kurias jis jau atlieką bausmę. Pareiškėjas pažymi, kad turi būti vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais. Jo manymu, asmeniui tik formaliai nurodoma dalyvauti įvairiose programose, kurios įkalinimo įstaigoje nėra vykdomos. Asmeniu trumpai 10-15 min. pabendravus su psichologu, surašoma nuteistojo charakteristika, kuri turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. A. B. akcentuoja, kad tik neizoliuotas nuo visuomenės nuteistasis gali lengviau adaptuotis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su priežiūra yra motyvuotas. Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį bei jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybes, taip pat asmenybę bei elgesį. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, matyti, kad A. B. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2016-05-21 paprastosios grupės sąlygomis. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017 m. kovo 21 d. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis vykdė individualiame plane numatyta priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonių programoje, prevencinėje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo programoje. Vis dėlto, asmuo yra linkęs pateisinti savo alkoholio vartojimą, nesupranta poreikio jį mažinti ar kontroliuoti. Nuteistasis turi smurtinio elgesio istoriją apsvaigus nuo alkoholio, sunkumų dėl impulsyvumo, problemų sprendimo įgūdžių stoką. Jam būdingas ir nepakankamas savo poelgių pasekmių suvokimas. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad A. B. priklauso tik vidutinei rizikos grupei: 63 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 30 balų, dinaminiai – 33 balus. Atliktas vertinimas ir jo rodikliai rodo, kad nuteistojo rizika nusikalsti laisvėje nėra maža. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, matyti, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. B. laisvės atėmimo vietoje nedirba, gauna pinigines perlaidas. Vedęs nebuvo, vaikų neturi. Telefonu ir laiškais bendrauja su motina, broliais ir draugais. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė du kartus, 2 kartus baustas. Šiuo metu nuobaudos negalioja, neskatintas. Nuteistasis A. B. anksčiau teistas 10 kartų, amžius pirmojo teistumo metu buvo 19 metų. Nusikaltimą už kurį atlieką laisvės atėmimo bausmę padarė su bendrininku. Dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis rodo padidintą asmenybės pavojingumą, o aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog A. B. iš ankstesnių teistumų pozityvių išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja nenorą laikytis įstatymų, linkęs nusikalsti, kas pagrįstai kelia abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, t. y. kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, teismo skirtą atsižvelgus į visas aplinkybes tam, kad paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismo vertinimu, Komisijos 2017 m. rugsėjo 28d. nutarimas Nr. 59-154 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog A. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima būtų taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad nuteistasis paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsisako tenkinti jo skundą dėl Komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-154 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti nuteistojo A. B. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-154 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė