Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-11 · Administracinė byla Nr. I-6256-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
I-6256-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01444-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
K. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 20.2.3.2Neturtinė žala
  • 20.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I-6256-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01444-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.5; 37.2; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-08-05 iki 2018-07-06 jis atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose kamerų tipo patalpose Nr. 8, 9, 10, 11, 6, 16, 17, 13 nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad kamerose gyveno 5-7 asmenys. Laikino sulaikymo kamerose Nr. 8, 9, 10, 11 sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas. Nurodė, jog kamerose buvo netinkamas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, kaupėsi drėgmė. Nurodė, jog buvo priverstas miegoti lovos antrame aukšte. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, emocinę depresiją, dvasinių išgyvenimų, susirgo plaučių tuberkulioze t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų (toliau tekste – ir Marijampolės PN), atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 6-9). Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 6, 13, 16, 18. Tvirtino, kad reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Marijampolės PN patalpos įrengtos bei aprūpintos inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, neturi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Marijampolės PN patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams periodiškai arba pagal nuteistųjų skundus tikrinama kompetentingų institucijų. Patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2016-08-05 iki 2018-07-06, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 8, 9, 10, 11, 6, 16, 17, 13, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimo, jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 6) nurodė, kad pareiškėjas kamerose Nr. 8, 9, 10, 11, 17 bausmės neatliko, pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų, todėl aplinkybės susijusios su šiomis kameromis nebus nagrinėjamos.

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, kad ginčo laikotarpiu, pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 6, 13, 16, 18 (b. l. 6, 46-47).

Nuo 2016-08-26 – 5 paros KTP, paskirtas į 18 kamerą, jos plotas 12,14 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 4,04 kv. m.; nuo 2016-11-14 – 15 parų BI paskirtas į 6 kamerą, jos plotas 11,44 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 3,81 kv. m.; nuo 2016-12-19 – 15 parų BI paskirtas į 6 kamerą, jos plotas 11,44 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 3,81 kv. m.; nuo 2017-08-17 – 15 parų BI paskirtas į 6 kamerą, jos plotas 11,44 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 3,81 kv. m.; nuo 2017-08-25 perkeltas iš 6 kameros į 13 kamerą, jos plotas 16,46 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,1 kv. m. (b. l. 10); nuo 2018-06-14 iki 2018-06-19 buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 16, jos plotas 20,20 kv. m., joje įrengtos 5 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 5 nuteistųjų, ploto teko 4,04 kv. m. (b. l. 10, 46-47).

Į paminėtų kamerų plotą nepatenka kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas. Tai įrodo techninės apskaitos plano duomenys (b. l. 27). Taigi, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, kamerose Nr. 6, 13, 16, 18, pareiškėjui teko nuo 3,81 kv. m. iki 4,1 kv. m. ploto ir konstatuotina, kad vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, taigi nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų gyvenamąjį plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotą, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, drėgna, nebuvo tinkamo apšvietimo.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, drėgmės. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl kamerose buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, drėgmės galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, drėgmės, laikytini nepagrįstais. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat skundėsi tuo, jog kamerose tualetai buvo tupiami, neįrengti sėdimi unitazai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupiami, todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl dviaukščių lovų buvimo Pataisos įstaigoje, tačiau pažymėtina, kad HN 134:2015 lovų įrengimo reikalavimai nenumatyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose įtvirtinta, jog gyvenamojoje patalpoje turi būti asmeniui skirta metalinė lova, tačiau kad lova turi būti vieno aukšto ir, kad negali būti dviaukštės lova, nenumatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos įstaigos administraciją, kad negali miegoti lovos antrame aukšte.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz.,Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė