- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-13
- Bylos Nr.
- 2-1524-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00445-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- I. O.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. O. (I. O.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-525-569/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Norvila‘‘, I. O. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Raseinių vandenys‘‘ dėl neteisėtų supaprastinto riboto konkurso sąlygų panaikinimo, išaiškinimo.
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Norvila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ vykdomo supaprastinto riboto konkurso dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose darbų pirkimo sąlygas: 1) panaikinti 1.5.13 punkte nustatytą tiekėjams keliamą minimalų kvalifikacinį reikalavimą, kad ,,tiekėjo įmonėje dirbančiųjų darbuotojų vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 100 darbuotojų“; 2) panaikinti 1.9.1.3 punkte nustatytą tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijų; 3) pakeisti konkurso sąlygų 2.8.1 ir 2.9.1 p., nurodant, kad išrenkami 5 dalyviai, kurie bus kviečiami teikti pasiūlymus.
Ieškovas I. O. ieškiniu prašė pripažinti, kad supaprastinto riboto konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose pirkimas“ (pirkimo Nr. 156283) sąlygų 1.5.12 punkto a) dalis, kuri yra nustatyta 2014-11-05 d. UAB „Raseinių vandenys“ raštu Nr. 14, yra neteisėta ir nepagrįsta ta apimtimi, kuria nustato, jog „tiekėjas privalo turėti bent vieną atestuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, kuris turėtų teisę atlikti techninėje specifikacijoje numatytus darbus Šiluvos ir Betygalos miestelių istorinėse dalyse“.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs bylą 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ vykdomo supaprastinto riboto konkurso dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose darbų pirkimo sąlygas: 1) 1.5.13 punkte nustatytą tiekėjams keliamą minimalų kvalifikacinį reikalavimą, kad ,,tiekėjo įmonėje dirbančiųjų darbuotojų vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 100 darbuotojų“; 2) 1.9.1.3 punkte nustatytą tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė ir priteisė ieškovui UAB ,,Norvila“ iš atsakovo UAB ,,Raseinių vandenys“ 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo I. O. ieškinį teismas atmetė kaip pareikštą netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, jog jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Sprendimas įsiteisėjo.
Ieškovas I. O. 2015 m. balandžio 3 d. teismui pateikė prašymą išaiškinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą. Prašyme nurodė, kad teismas sprendime nepasisakė dėl bylos procesinės baigties ir sprendimo vykdymo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo išaiškinimo.
Teismas nurodė, kad ieškovo I. O. ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamo ieškovo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kadangi ieškovas I. O. neįrodė, jog jo teisė pažeidžiama. Nenustačius, kad šio ieškovo teisės yra pažeidžiamos, teismas nurodė, jog jis neturi teisinio pagrindo reikšti prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Be to, prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra vientisas aktas, kurio motyvuojamoje dalyje nurodyti teismo argumentai ir išvados, jų pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis, todėl teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo I. O. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) I. O. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir ex officio (arba remiantis šiuo atskiruoju skundu) išaiškinti, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2 -525- 569/2015 atsakovas UAB „Raseinių vandenys“ privalo nutraukti supaprastintą ribotą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose pirkimas“ (pirkimo Nr. 156283). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad teismui pripažinus viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, teismas ex officio tokį pirkimą turi nutraukti, kadangi pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-249/2011, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-272/2013, 2013 m. spalio 18 nutartis Nr. 3K-3-495/2013). Todėl Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu pripažinęs konkurso sąlygų neteisėtumą privalėjo nuspręsti dėl konkurso nutraukimo. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantas šioje byloje neturi teisinio pagrindo reikšti byloje prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tačiau ieškovo I. O. teisinio subjektiškumo pripažinimas arba nepripažinimas, neturi jokios įtakos teismo pareigai nutraukti konkursą dėl to, kad teismas pripažino neteisėtomis ir panaikino esmines konkurso sąlygas. Apeliantas pažymi, kad teismas privalo išaiškinti teismo sprendimą, kadangi iš teismo sprendimo nėra galimybės suprasti, kokius veiksmus atsakovas, kaip perkančioji organizacija privalo atlikti, o kokių veiksmų negali. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, t. y. apelianto pateikto prašymo dėl sprendimo išaiškinimo neišsiuntė kitam ieškovui UAB „Norvila“ ir tokiu būdu apribojo kito ieškovo teises pareikšti teismui savo nuomonę dėl pateikto prašymo.
Atsakovas UAB „Raseinių vandenys“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Apelianto cituojamos kasacinio teismo nutartys buvo priimtos visai kitomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tiekėjai konkursų sąlygas nurodytose bylose skundė jau po pasiūlymų pateikimo momento, todėl šie konkursai buvo nutraukti, nes pagal neteisėtas konkurso sąlygas pirkimas jau buvo įvykęs. Apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje, nes teismo neteisėtomis pripažintos sąlygos buvo panaikintos, pasiūlymų pateikimo terminas pratęstas ir pirkimo procedūros vykdomos toliau.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus ir suprantamas, atsakovui buvo visiškai aišku, kad konkurso sąlygos turi būti pakoreguotos taip, kad užtikrintų lygiateisišką tiekėjų varžymąsi dėl pirkimo sutarties sudarymo. Atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, kad toliau būtų tęsiamas pirkimas. Atsakovas pažymi, kad apeliantas teisiškai nėra niekaip suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi teismai konstatavo, jog jis neįrodė, kad pažeidžiamos jo teisės. Todėl apelianto prašymas išaiškinti teismo sprendimą vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepadarė jokio procesinio teisės pažeidimo, kadangi apeliantas, pateikdamas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, neprašė teismo šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 278 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, kai yra prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė ieškovui išaiškinti teismo sprendimą.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, t. y. teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Byloje dalyvaujantis asmuo, nesutikdamas su teismo motyvais, turi teisę skųsti teismo sprendimą instancine tvarka. Tokia sprendimo aiškinimo instituto paskirtis yra nurodoma teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis c. b. Nr. 2-306-407/2015, 2015-01-15 nutartis c. b. Nr. 2-34-381/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu panaikino atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ vykdomo supaprastinto riboto konkurso dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose darbų pirkimo sąlygas: 1) 1.5.13 punkte nustatytą tiekėjams keliamą minimalų kvalifikacinį reikalavimą, kad ,,tiekėjo įmonėje dirbančiųjų darbuotojų vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 100 darbuotojų“; 2) 1.9.1.3 punkte nustatytą tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat konstatavo, kad ieškovo I. O. ieškinys atmestinas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama bei, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (t. 4, b. l. 93-103). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs I. O. apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 4, b. l. 141-152). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl bylos procesinės baigties ir sprendimo vykdymo tvarkos. Apelianto nuomone, teismui pripažinus kai kurias pirkimo sąlygas neteisėtomis, teismas turėjo ex officio nutraukti visą pirkimą. Teismui nenutraukus pirkimo, šiuo metu yra neaiškus priimto teismo sprendimo vykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo aiškinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą.
Pažymėtina, kad apeliantas savo prašymu kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliantas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepasisakė dėl konkurso nutraukimo, o dabar teikdamas prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, iš esmės prašo papildyti teismo sprendimą. Minėta, kad nuostata, jog aiškinant teismo sprendimą, neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas. Sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nesprendus viešojo konkurso nutraukimo klausimo, šis klausimas negali būti sprendžiamas remiantis teismo sprendimo išaiškinimo institutu. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kadangi atsakovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą.
Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, kadangi apie ieškovo pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, neinformavo dar vieno ieškovo byloje t. y. UAB „Norvila“. Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo UAB „Norvila“ teisę pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo, taip pat reikalauti, jog prašymas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. CPK 278 straipsnio 3 dalis nurodo, kad sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Tik skiriant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims yra pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pažymėtina, kad apeliantas savo pateiktame prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo, neprašė teismo šį klausimą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas paskyrė prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad informacija apie 2015 m. birželio 3 d. vyksiantį teismo posėdį buvo paskelbta viešai 2015 m. gegužės 18 d., tai patvirtina ir byloje esanti informacinė pažyma (t. 5, b. l. 44). Tą pačią dieną buvo išsiųstas ir pranešimas atsakovui, kuriame buvo pasiūlyta atsakovui pateikti atsiliepimą iki 2015 m. gegužės 29 d. (t. 5, b. l. 45). Kadangi visa informacija apie rašytinio posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas UAB „Norvila“ nebuvo tinkamai informuotas apie apelianto pateiktą prašymą ir tokiu būdu buvo suvaržytos jo procesinės teisės. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos skundžiamos nutarties argumentu, kad jis neturi teisinio pagrindo reikšti byloje prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Argumentas pagrįstas. CPK 278 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sprendimas gali būti aiškinamas tiek paties teismo, tiek byloje dalyvaujančių asmenų prašymu. Tai reiškia, kad tokį prašymą sprendimą priėmusiam teismui gali pateikti kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. CPK 328 straipsnis nustato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje greta kitų teisingų motyvų nurodė, jog ieškovas I. O. neturi teisinio pagrindo reikšti byloje prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą 2015 m. birželio 10 d. nutartį.
Nurodytų aplinkybių visuma lemia išvadą, kad apelianto prašyme išaiškinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą keliami klausimai peržengia sprendimo išaiškinimo, kurio paskirtis yra pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas, ribas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apelianto atskirojo skundo, atsakovui turėtų būti atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau atsakovui nepateikus rašytinių įrodymų apie turėtų išlaidų egzistavimą, šis atsakovo prašymas yra netenkinamas.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesine padėtimi. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str., gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Pagal CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamu atveju, apelianto pateiktas procesinis prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nelaikytinas jo piktnaudžiavimu procesine padėtimi. Vien tik faktas, kad asmuo aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir reiškia teismui įvairaus pobūdžio procesinius reikalavimus, nėra laikomas piktnaudžiavimu procesu. Todėl apeliacinės instancijos teismui nenustačius apelianto veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, netenkinamas ir atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.