- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-62-2185-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00515
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pripažino V. R. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 3000 litų baudą su 100 pakelių „Winston Blue“ konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad V. R., pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 2010 m. gegužės 19 d., apie 21.50 val. Zarasų m., Savanorių g., netoli garažų bendrijos „Taboras“, krepšyje neteisėtai gabeno 100 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, t. y. be nustatyto pavyzdžio banderolių, kurių vertė 720 Lt ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr.439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 9.1.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, neobjektyvus, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Nurodo, jog liudytojos J. S. parodymai nepatvirtina pareigūnų paaiškinimų. Tuo tarpu jo paties paaiškinimus, kad 2010 m. gegužės 19 d., nuo 21 iki 23 d. jis buvo pas tame pačiame name, kaip ir jis, gyvenantį draugą, teisme patvirtino liudytojas D. A.. Be to, atkreipia dėmesį, kad nors pareigūnai nurodė, jog jį jau keletą metų pažįsta iš veido bruožų, tačiau prašė jo prisistatyti. Byloje nėra įrodymų, jog pareigūnų rastas žalias krepšys priklauso būtent V. R.. Pareigūno teiginiai, jog pareiškėjas nuo jo bėgo, nepagrįsti, kadangi jis yra ligotas asmuo, todėl pabėgti nuo sportiško, jauno policininko negalėjo. Taip pat nurodo, kad tiek gatvėje, kurioje jis gyvena, tiek gretimose, yra įrengtos stebėjimo kameros, kurios fiksuoja ir įėjimą į jo namo laiptines, todėl esant būtinybei, pareigūnai galėjo pateikti teismui vaizdo įrašą, kur užfiksuotas jo išėjimas iš namo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. R. atsakomybėn patrauktas už tai, kad gabeno 100 pakelių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Nors apeliantas neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Byloje esančiuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4, 6) nurodyta, jog pareigūnai S. S. ir V. V. (V. V.) aiškiai matė, kaip 2010 m. gegužės 19 d., apie 21 val. V. R. išėjo iš namų, nešinas tuščiu žaliu krepšiu, vėliau pareigūnai jį sekė ir apie 21.50 val. pastebėjo grįžtantį su žaliu krepšiu, pilnu cigarečių pakelių, kurių kontūrai ir užrašai matėsi pro krepšio sieneles. Kadangi pareigūnas V. V. buvo automobilyje, tai V. R. sustabdė S. S.. Tačiau pradėjus bendrauti su atsakomybėn traukiamu asmeniu, šis metė cigaretes į šoną ir nubėgo. Analogiškai įvykio aplinkybes pareigūnai paaiškino ir apklausiami teismo posėdyje (b. l. 38-39). Prieštaravimų tarp jų išdėstytų aplinkybių nenustatyta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti jų objektyvumu, pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jų paaiškinimais. Apelianto teiginiai, kad jis, būdamas ligotas, pagyvenęs asmuo, negalėjo pabėgti nuo pareigūno, atmestini – tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje S. S. nurodė, jog jo koja tuo metu buvo traumuota. Taip pat atmestini apelianto teiginiai dėl liudytojos J. S. parodymų prieštaravimo pareigūnų paaiškinimams. Apelianto nurodomi neatitikimai yra nežymūs, be to jie gali būti paaiškinami praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo nagrinėjamo įvykio, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pati liudytoja nurodė, jog V. R. mato kiekvieną vakarą (b. l. 40). Tuo tarpu paties apelianto ir jo iniciatyva apklausto liudytojo (draugo) versija pagrįstai atmesta kaip nepagrįsta. Visų pirma, jų teiginiai prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams, be to, jų paaiškinimuose yra daug neatitikimų, nesutampančių detalių, kas kelia abejonių šios versijos tikrumu ir leidžia ją laikyti pasirinkta gynybos strategija. Taip pat pažymėtina, kad abu šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi (V. R. – siekia išvengti atsakomybės, o D. A. – padėti draugui).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimą V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.