- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 2-67-277/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant atsakovui A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lindorff Oy, veikiantį per Lindorff Oy filialą, ieškinį A. L. dėl 510,21 Lt skolos už suteiktas elektroninio ryšio paslaugas, 129,01 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 510,21 Lt skolą už uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ atsakovui suteiktas elektroninio ryšio paslaugas, 129 Lt palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodo, kad remiantis atsakovo ir uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ 2001 m. gegužės 18 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo ir atsakovo 2001 m. gegužės 18 d. ir 2002 m. sausio 16 d. pareiškimais uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ teikė atsakovui elektroninio ryšio paslaugas abonentų numeriams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas naudojosi teikiamomis elektroninio ryšio paslaugomis, bet, pažeisdamas sutarties reikalavimus, nesumokėjo pagal pateiktas 2002 m. kovo 16 d., 2002 m. balandžio 16 d. ir 2002 m. gegužės 16 d. išrašytas sąskaitas ir liko skolingas uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ 510,21 Lt. Uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ 2008 m. gruodžio 23 d. sutartimi reikalavimo teisę perleido ieškovui. Atsakovui apie reikalavimo perleidimą pranešta raštu paprastu laišku ir pateikiant sutarties kopiją kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Remdamasis Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už 510,21 Lt skolą, kurias skaičiuoja nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. spalio 7 d., t.y. už paskutinius penkerius metus ir laikotarpį iki ieškinio parengimo. Atsakydamas į atsakovo pateiktus klausimus apie elektroninio ryšio paslaugų teikimo nutraukimo datą ir detalizavimą paslaugų, už kurias reikalaujama sumokėti, ieškovas nurodė (b.l. 68), kad atsakovo abonentai buvo blokuoti 2002 m. vasario 18 d. nesumokėjus avanso, o 2002 m. vasario 23 d. paslaugų teikimas atnaujintas, bet nesumokėjus avanso abonentai dar kartą blokuoti 2002 m. kovo 27 d. Atsakovo vardu registruoti abonentai išjungti 2002 m. gegužės 14 d. Ieškovas nurodė, kad neturi galimybės pateikti detalizuotų duomenų apie suteiktas telekomunikacines paslaugas, nes tokie duomenys buvo sunaikinti remiantis Lietuvos Respublikos elektroninio ryšio įstatymo 66 straipsnio 5 dalimi. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ ieškovui pateiktą informaciją atsakovas per 6 mėnesius nuo ryšio datos neprašė pateikti pokalbių išklotines, todėl duomenys buvo sunaikinti.
Ieškovas reikalavimus grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ ir atsakovo 2001 m. gegužės 18 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.74), atsakovo pareiškimais (b.l.72-73) ir atsakovo vardu išrašytų sąskaitų kopijomis (b.l.11-15).
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažįsta. Paaiškino, kad 2001 m. gegužės 18 d. su uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ atstovu sudarė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pats, o 2002 m. sausio 16 d. pas tą patį uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ atstovą įsigijo SIM kortelę, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2002 m. vasario 14 d. perdavė Visagine gyvenančiai pažįstamai moteriai, bet ši kortelė buvo užblokuota jau tą patį vakarą. Pradėjus aiškintis, kodėl išjungtas telefonas, buvo pareikšta, kad viršytas kredito limitas ir jis turįs sumokėti 400 Lt avansą. Pinigus sumokėjo, bet telefonas nebuvo įjungtas. 2002 m. vasario 24 d., norėdamas išsiaiškinti telefono išjungimo priežastis, paskambino į uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ būstinę, bet buvo iškeiktas necenzūriniais žodžiais ir tą pačią dieną išjungtas ir jo naudojamas telefonas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2002 m. vasario 25 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Bitė GSM“ ir daugiau uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ paslaugomis nesinaudojo, bet ši bendrovė pradėjo siųsti sąskaitas dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Iš pradžių gavo sąskaitą už 2001 m. gruodžio mėnesį apmokėti 510,21 Lt, po to sąskaitą tokiai pat sumai už 2002 m. kovo mėnesį. Vėliau gavo 426,22 Lt sąskaitą už 2002 m. kovo mėnesį ir 481,22 Lt sąskaitą už 2002 m. balandžio mėnesį. Manydamas, jog uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ už suteiktas elektroninio ryšio paslaugas nėra skolingas, reikalavo pateikti detalizuotą informaciją apie suteiktas paslaugas, bet tokios informacijos negavo, todėl sąskaitų neapmokėjo. Vietoj detalizuotos informacijos apie suteiktas paslaugas gavo tik uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ sąskaitų ir mokėjimų už paslaugas suvestinę, iš kurios seka, kad uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ elektroninio ryšio paslaugas jam teikė ir 2002 metų kovo – gegužės mėnesiais, o tai - melas, nes jo abonentai blokuoti 2002 m. vasario 14 d. ir 2002 m. vasario 24 d. ir po to jis jokių elektroninio ryšio paslaugų iš uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ negavo. 2009 metais pradėjo gauti sąskaitas iš ieškovo, kurios jau viršijo 900 Lt. Atkreipia dėmesį, kad ir ieškovas iš pradžių siuntė didesnes sąskaitas, bet vėliau reikalaujama mokėti suma mažėjo, o ieškinys pareikštas net mažesnei sumai, nei buvo reikalaujama sumokėti pagal pačią mažiausią ieškovo sąskaitą. Mano, kad uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ ir ieškovui neskolingas, todėl ieškinį prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ per laikotarpį nuo 2002 m. vasario 16 d. iki 2002 m. gegužės 16 d. teikė elektroninio ryšio paslaugas, už kurias atsakovas turėtų sumokėti, ar tokios paslaugos nebuvo teikiamos ir atsakovas uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ nėra skolingas. Nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, kad uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ ir atsakovas 2001 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl elektroninio ryšio paslaugų teikimo. Tą pačią dieną atsakovui buvo parduotas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). 2002 m. sausio 16 d. atsakovas iš uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ įsigijo antrą SIM kortelę, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas nutrauktas 2002 m. vasario 14 d., o abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) – 2002 m. vasario 24 d. Ieškovas tvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ atsakovo abonentams elektroninio ryšio paslaugas buvo nutraukusi laikotarpyje nuo 2002 m. vasario 18 d. iki 2002 m. vasario 23 d., o po to paslaugų teikimas buvo atnaujintas iki 2002 m. kovo 27 d., o atsakovo vardu įregistruoti abonentai išjungti tik 2002 m. gegužės 14 d. Per tą laikotarpį atsakovui buvo suteikta elektroninio ryšio paslaugų už 510,21 Lt, bet atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo.
Pagal šalių sudarytos sutarties 3.6 punktą klientui pažeidus įsipareigojimus ar įsiskolinus pagal sutartį uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ galėjo apriboti arba nutraukti teikiamas ryšio paslaugas, bet paslaugų apribojimas neatleido kliento nuo abonentinio mokesčio mokėjimo. Esant tokiai sutarties sąlygai atsakovas iki sutarties nutraukimo privalėjo mokėti abonentinį mokestį (minimalų mokestį už paslaugą) net ir po to, kai jam buvo apribotos teikiamos ryšio paslaugos. Ieškovo teigimu, uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ sutartį su atsakovu nutraukė 2002 m. gegužės 14 d. (b.l.68), todėl pagal kovo – gegužės mėnesiais pateiktas sąskaitas atsakovas privalėjo sumokėti uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ abonentinį mokestį (minimalų mokestį už paslaugą). Pagal ieškovo ir atsakovo pateiktus dokumentus (b.l.11-15,53) abonentinis mokestis už abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 50 Lt, o abonento Nr. (duomenys neskelbtini) minimalus mokestis už paslaugą – 88,99 Lt. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl skolos, kurią sudaro abonentinis mokestis (minimalus mokestis už paslaugą), t.y. 138,99 Lt priteisimo tenkinamas. Civilinio kodekso 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ ir atsakovo sutartyje mokėtinų palūkanų dydis nenustatytas, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos palūkanos – penkių procentų dydžio metinės palūkanos per penkių metų senaties termino laikotarpį (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalis), kurių suma yra 34,75 Lt (138,99 Lt×5%×5 m = 34,75 Lt). Civilinio kodekso 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovas aiškina, kad ryšio paslaugų uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ jam neteikė nuo 2002 m. vasario 24 d. Ieškovas nepateikė duomenų apie suteiktas elektroninio ryšio paslaugas, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nustatyta tvarka, kaip numatyta sutarties 4.6 punkte, neprašė iš uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ duomenų apie savo pokalbių struktūrą, todėl šie duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 5 dalimi, buvo sunaikinti. Teismas konstatuoja, kad ieškovas, nepateikdamas duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ atsakovui suteiktų elektroninio ryšio paslaugų, už kurias reikalaujama apmokėjimo, struktūrą, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia šią savo reikalavimų dalį, o ieškovo nurodytos tokių duomenų nepateikimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nes nei pirmiau galiojęs Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas, nei šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas neįpareigojo elektroninių ryšių paslaugų teikėją naikinti duomenis, kurie reikalingi įsiskolinimui išieškoti, todėl reikalavimas priteisti sumas, kurios ieškovo pateiktose sąskaitose (b.l.11-15) įvardijamos kaip „vietinio eterio laikas“, atmetamas.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 510,21 Lt skolą už suteiktas elektroninio ryšio paslaugas ir 129,01 Lt palūkanų, iš viso 639,22 Lt tenkinamas iš dalies, nes priteisiama 138,99 Lt skolos ir 34,75 Lt palūkanų, iš viso 173,74 Lt. Patenkinta reikalavimo dalis – 27,18%, todėl iš atsakovo ieškovo naudai ir bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, bet ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 70 Lt žyminis mokestis – neviršija minimalaus indeksuoto žyminio mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas paduodant ieškinį dėl turtinio ginčo, todėl, net ir iš dalies patenkinus reikalavimą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi priteisiamos iš atsakovo.
Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 23,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (23,50×27,18%=6,39 Lt), o iš ieškovo – proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (23,50×72,82%=17,11 Lt). Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 6 dalis nustato, kad, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatyta minimalia valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą yra 10 litų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Išieškoti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lindorff Oy, veikiančios per Lindorff OY filialą, įmonės kodas 111882842, naudai 138,99 Lt skolą, 34,75 Lt palūkanų, 70 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 243,74 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus 74 ct) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 173,74 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išieškoti iš Lindorff Oy, veikiančios per Lindorff OY filialą, įmonės kodas 111882842 į valstybės biudžetą 17,11 Lt (septyniolika litų 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.