Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Ž. (toliau – N. Ž.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant N. Ž. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, N. Ž. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones:

- Elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

- Mokintis arba dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- Išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo 1 (vienerius, pirmus) metus, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Nuo 2019 m. kovo 12 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo N. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo nustatant, kad N. Ž. įsipareigoja D. S. atlyginti 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų sumą, į kurią įskaičiuota D. S. patirta turtinė, neturtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos, bei įskaitytas 100 (vieno šimto) eurų pavedimas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Likusią žalos dalį, t. y. 1000 (vieną tūkstantį) eurų N. Ž. įsipareigojo sumokėti D. S. dalimis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., mokėjimus atliekant periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 90 (devyniasdešimt) eurų iki einamojo mėnesio dvidešimt aštuntos dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. vasario 8 d. pervesti 100 (vienas šimtas) eurų buvo nukreipti D. S. civilinio ieškinio išmokėjimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, grasino nepilnamečiui nukentėjusiajam D. S., gim. (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, pataisos įstaigoje esančioje mokykloje (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosiose nuteistųjų patalpose davė lapelius su išvardintomis prekėmis bei savo naudai reikalavo D. S. nupirkti šias prekes, po ko nukentėjusysis D. S. pataisos įstaigos parduotuvėje 2018 m. rugsėjo 26 d. nupirko prekių už 60 eurų, 2018 m. rugsėjo 26 d. prekių už 20 eurų ir 2018 m. lapkričio 7 d. prekių už 20 eurų ir jas ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku perdavė per kitą asmenį N. Ž., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 7 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), atvirai, nepilnamečiui nukentėjusiajam D. S. grasindamas jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo atiduoti ir pats paėmė nepilnamečiui nukentėjusiajam D. S. priklausantį rankinį laikrodį „Lee Cooper“, 84 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo N. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad juo, neginčijant nei N. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nei jo kaltės, nei jam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, nesutinkama tik su nuteistajam paskirtu elgesio apribojimu – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu N. Ž. buvo nepilnametis, pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę N. Ž., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį, apysunkį ir baigtą nusikaltimą, įvertino jo asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje administracine tvarka nuteistasis baustas nebuvo, šiuo metu teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas N. Ž. skyrė vienintelę komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį, įvertinęs tai, kad nusikaltimą N. Ž. įvykdė būdamas nepilnametis, nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėdamas ne ilgesniam nei šiame straipsnyje leidžiama terminui. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Šio teismo procesinio sprendimo apeliaciniu skundu iš esmės neginčija ir pats N. Ž., nesutikdamas tik su jam paskirtu elgesio apribojimu – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., teigdamas, kad šis apribojimas taps kliūtimi susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam D. S. padarytą žalą susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygomis.

9. Netenkinant šio nuteistojo prašymo visų pirma pažymėtina, kad nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas specialią nepilnamečiams taikomų poveikio priemonių sistemą ir numatydamas specialią nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, sudaro teisinį pagrindą sudėtingam nepilnamečių resocializacijos procesui. Skiriant auklėjamojo poveikio priemones daugiausia dėmesio skiriama ne tiek pačiam nubaudimui, kiek jauno žmogaus asmenybės korekcijai ir tolesnei jo integracijai į pozityvią aplinką. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką N. Ž. įvykdė atlikdamas kiek ankščiau jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis mokėsi, tačiau paties prašymu buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) mokyklos sąrašų, motyvacijos mokytis neturėjo. Per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką jo elgesys ypatingu pavyzdingumu nepasižymėjo. Remiantis bylos duomenimis, pataisos namuose už įvairaus pobūdžio sunkumo ir pobūdžio drausmės pažeidimus jis buvo baustas net 27 kartus – paskutinį kartą 2018 m. spalio 26 d., t. y. netrukus po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, dar 11 kartų jo elgesys buvo svarstytas Drausmės komisijos posėdyje – paskutinį kartą 2018 m. spalio 11 d., t. y. vėlgi netrukus po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 2-3), kas, įvertinus ir pataisos namuose jo darytų pažeidimų pobūdį (savavališkas pasišalinimas iš pamokų, atsisakymas eiti į mokyklą), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir realus laisvės atėmimas iš esmės jokio teigiamo poveikio nuteistajam nedaro, jo elgesys išimtinai teigiama linkme nebuvo koreguojamas ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, todėl švelninti jo teisinę padėtį, panaikinant skundžiamu nuosprendžiu jam skirtą elgesio apribojimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. Ž. asmenybei yra būdingas impulsyvumas bei priešiškumas. Jis siekia greito savo poreikių patenkinimo, stebima jo atsakomybės jausmo stoka, jam kartais trūksta ir emocinės kontrolės (2 t., b. l. 4), kas visumoje leidžia pagrįstai teigti, jog tik tinkamas nuteistojo užimtumas šiam būnant laisvėje gali užtikrinti tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu įvertinus tai, kad motyvacijos mokytis N. Ž. neturi – yra baigęs vos 8 klases, iš 9-os klasės pasiprašė išeiti pats, teismo posėdžio metu jis nuosekliai tvirtino, jog išėjęs iš pataisos namų jis sieks įsidarbinti, ką betarpiškai patvirtina ir nuteistojo siekis su nukentėjusiuoju sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo, neabejotina, kad elgesio apribojimas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., priešingai nei tai teigiama apeliaciniu skundu, tik padės nuteistajam savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo teiginiai, jog jo atžvilgiu taikant komentuojamą elgesio apribojimą jam bus sunku susirasti darbą, kadangi dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu N. Ž. pateikė pranešimą, kurio duomenimis jis bus įdarbintas įmonėje UAB „A.“ (3 t., b. l. 19). Savo būsimo darbo grafiko, patvirtinančio, kad jo darbo laikas sutampa su skundžiamu nuosprendžiu jam skirto elgesio apribojimo laiku (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.) kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis nepateikė, todėl panaikinti jam skirtą elgesio apribojimą, remiantis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais N. Ž. samprotavimais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Abejonių tuo, jog N. Ž. įsidarbinus darbovietėje, kurioje nustatytas darbo laikas atitiktų ir jam taikomo elgesio apribojimo laiką, ši aplinkybė būtų suderinama su Probacijos tarnybos darbuotojais, pirmenybę teikiant nuteistojo darbui ir nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimui, teisėjų kolegijai nekyla.

11. Ir vis tik, nepaisant aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių, kurių visumoje panaikinti skundžiamu nuosprendžiu N. Ž. skirtą elgesio apribojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., teisinio pagrindo nėra, akivaizdu, kad skiriant elgesio apribojimus – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, nebuvo laikomasi BK 87 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko, skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas per ilgas šių elgesio apribojimo taikymo terminas. Kaip nustatyta BK 87 straipsnio 1 dalyje, elgesys gali būti apribojamas nuo 30 dienų iki 12 mėnesių. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies aišku, jog šie apribojimai nuteistojo N. Ž. atžvilgiu taikyti viso jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Tai neatitinka BK 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina, sutrumpinant N. Ž. paskirtų elgesio apribojimų – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje taikymo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo N. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį: sutrumpinti nuteistajam N. Ž. paskirtų elgesio apribojimų – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, taikymo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.