- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- 1-64-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31207-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Advokatai
- Romualdas Juščius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, turi neįgalumą, teistas 2024 m. sausio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, galutine bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 5 mėnesius išdirbti 60 val., 2024 m. rugpjūčio 1 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. D. G. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 20.35 val. (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, tyčia du kartus spyrė į I. G. priklausančio automobilio „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dangtį jį įlenkdamas ir du kartus akmenimis metė į automobilio galinio dangčio stiklą, taip jį išdauždamas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. G. padarė bendrą 1467.72 eurų vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paskambino pažįstamas J. G., liepė atvažiuoti pasikalbėti. Jis nuvažiavo, tačiau J. G. nenorėjo su juo kalbėtis, tada jis susinervinęs spyrė į mašiną ir metė su akmeniu į mašiną. J. G. pažįsta, jam padėdavo darbus dirbti ir jis liko skolingas pinigų (apie 100 Eur), tai jis supykęs taip ir padarė. Viskas buvo vasarą rugpjūčio mėnesį. J. G. nėra jo giminaitis, jie tik pažįstami. Tą dieną J. G. nenorėjo su juo kalbėtis, tai dėlto ir suniokojo jo mašiną. Iš anksto nebuvo to suplanavęs, norėjo tik pasišnekėti, susitarti, spontaniškai ta mintis kilo sugadinti mašiną. Suprato, kad spirdamas ir mesdamas akmenį gali sugadinti mašiną. Nelabai sutinka su ieškiniu, nes neturi lėšų, yra skolingas antstoliams, gauna neįgalumo pašalpą 240 Eur, nelabai jam užtenka, su tėvais gyvena, žmonėms padeda dirbti pavienius darbus. Dėl neįgalumo jis gali dirbti tik 4 val. per dieną, ūkininkai nepriima jo dirbti, nes jis gali dirbti tik ne pilną darbo dieną. Vaistus vartoja kiekvieną dieną, sveikatos būklė stabili. Yra nesumokėjęs administracinių baudų, todėl ir moka antstoliams. Gailisi dėl savo veiksmų, daugiau į tokius konfliktus nesivels. Tą dieną buvo blaivus, alkoholio iš viso nevartoja.
3. Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo D. G. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:
4.1. Nukentėjusiojo J. G. pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 20 val. 35 min. (duomenys neskelbtini). D. G. metė į automobilį HODNA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) du akmenis su kuriais išdaužė galinį stiklą ir du kartus spyrė į galinį automobilio dangtį, kurį apgadino. Padaryta turtinė žalą apie 500 eurų (1 t., b. l. 11).
4.2. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tiksli nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimtas akmuo, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Jis pagal kvitą saugomas Tauragės apskrities VPK (1 t., b. l. 22-32).
4.3. Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti J. G. pateikti vaizdo įrašai (2 vnt.), iš kurių viename vaizdo įraše matyti kaip asmuo, tai yra D. G., sugadina J. G. ir žmonai priklausantį automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kitas vaizdo įrašas neperžiūrėtas, nėra galimybės jo atidaryti (1 t., b. l. 33-35).
4.4. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Nustatyta, kad atidarius failą matosi, kad įrašas darytas 2024 m. rugpjūčio 12 d., 20:38:56 val. Įrašo trukmė 05:43 min. Atidarius failą iš karto matosi, kad stovi raudonos spalvos automobilis, šalia jo konteineris. Prie automobilio galinės dalies stovi vyras apsirengęs karine apranga (J. G.) ir vaikinas su akiniais nuo saulės, raudonos spalvos treningu, su šortais (D. G.). 00:14 s. matosi, kaip D. G. pribėga prie automobilio galinio dangčio ir spiria į jį du kartus. 00:47 s. matosi, kaip D. G. atsineša su savimi du akmenis ir meta juos į automobilio galinį dangti ir po to išeina iš teritorijos (1 t., b. l. 36-38).
4.5. Nukentėjusiojo J. G. parodymais, kuris ikitiemsinio tyrimo metu parodė, kad automobilis HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo žmonos I. G. vardu. Automobilis yra pirktas 2016 m. iš Honda automobilių salono. Automobilis prieš tai buvo registruotas Luminor lizingo vardu. Už automobilį sumokėjo dalimis. Nuo 2024 m. gegužės mėnesio automobilis registruotas žmonos vardu. Nors automobilis ir registruotas žmonos vardu, bet juo naudojasi abu, nes yra sutuoktiniai ir visas jų turtas yra bendras. Šiuo metu žmona gyvena Ispanijoje. Jis pats taip pat gyvena Ispanijoje ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. išskrenda atgal pas žmoną. Į Lietuvą planuoja trumpam grįžti apie šių metų spalio mėn. D. G. ir jo šeimą jis pažįsta iš seniau. Ne kartą jo šeimai yra skyręs labdaros ir panašiai. Jo sūnui priklausanti įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), yra aptverta. Prieš 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykusį įvykį taip pat buvo incidentas su D. G.. 2024 m. gegužės 1 d. buvo toks įvykis, kai jis atvyko į sūnui priklausančios įmonės teritoriją, pastebėjo už teritorijos ribų, kad iš valstybei priklausančios transformatorinės rūgsta dūmai. Tai buvo apie 23.00 val. vakaro. Jis pastebėjo, kad šalimais vaikštinėja D. G.. Jis neprisipažino, kad jis kažką padegė transformatorinėje, bet daugiau niekas kitas negalėjo tai padaryti. 2024 m. rugpjūčio 12 d., kaip ir minėjo, atvyko su automobiliu Honda CR-V į sūnui priklausančią įmonę. Atvyko apie 11.00 val. Jam būnant sūnaus bendrovėje jis paskambino D. G. tėvui ir su juo buvo pokalbis, kad reikia kažką daryti su jo sūnumi D., kad jis daugiau nepridarytų žalos. D. tėvas tik atsakė, kad jis jau yra pilnametis, kad su juo pačiu ir viską reikia aiškintis. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Apie 15.11 val. D. G. jam paskambino ir pradėjo jam grasinti sakydamas ,,tu būsi lavonas“, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis nesivėlė su juo į kalbas ir išjungė pokalbį. Užblokavo jo skambučius. Vėliau vakare apie 20.30 val., dar buvo lauke šviesu, pastebėjo, kad D. G. ateina link jo ir yra nusiteikęs labai agresyviai. Jau eidamas link jo jis vėl keikė ant jo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis, kaip minėjo, filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu, nes suprato, kad geruoju čia niekas nesibaigs. Iš karto skambino 112 pagalbos telefonu. Pirmiausiai D. G. keikdamas du kartus spyrė į automobilio galinį dangtį. Po to atsinešė du akmenis iš su jais išdaužė automobilio galinį automobilio dangčio stiklą. D. G. matėsi, kad norėjo ir jam ką nors padaryti, bet niekur nesužalojo, prie jo nebuvo priėjęs. Minėtas automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo ERGO atstovybėje, techniškai tvarkingas. Draudimas jam žalą atlygino (b. l. 12, 77-78).
4.6. Įtariamojo D. G. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę jis suprato pilnai. Savo kaltę dėl pareikšto įtarimo jis pripažįsta visiškai. Gyvena pas savo tėvų, tai yra V. G. ir V. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kiekvieną mėnesį jis gauna neįgalumo pašalpą. Yra lankęsis pas psichiatrą ir psichologą. Savo diagnozės nežino. Šiuo metu jokių medikamentų jis nevartoja. Nors juos vartojo anksčiau, dabar nebenori jų vartoti. Jau apie metus laiko jų nevartoja. Nors ir yra įrašytas į psichiatrinę įskaitą, jis pilnai supranta savo veiksmų esmę. J. G. jis pažįsta iš anksčiau. Jis nėra jo giminaitis, tik bendrapavardis. Žino, kad jis ar jo sūnus turi įmonę Mažaičių kaime, Stoniškių sen., Pagėgių sav., kurioje gamina muilus. Seniau, tiksliai laiko negali nurodyti kada, nes neatsimena, jis dirbo pas J. G. prie muilų gamybos. J. G. versdavo jį dirbti įvairius darbus už kuriuos nesumokėjo jam pinigų. Pas jį dirbo nelegaliai. Neatsimena kada paskutinį kartą pas jį dirbo, bet jis jam liko 100 eurų skoloje. Jis daug kartų J. G. prašė, kad jis jam grąžintų 100 eurų skolą. Jis jam grąžinti skolos nenorėjo. 2024 m. rugpjūčio 12 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, jam paskambino draugas, kurio įvardinti nenori, ir pasakė, kad į įmonę yra atvažiavęs J. G.. Jis žino, kad jis turi automobilį Honda CR-V, valstybinių numerių nežino, raudonos spalvos. Žinojo kokiu automobiliu jis važinėja. Žinojo iš anksčiau. Jis nusprendė nueiti į įmonės teritoriją ir pasikalbėti vėl su J. G.. Norėjo dar kartą paprašyti, kad jis jam grąžintų skolą. Kai atėjo prie J. G. minėto automobilio, jau buvo vakaras, galėjo būti tiek laiko, kiek yra nurodyta įtarime. Jis pamatė, kad J. G. eina link jo ir jis iš karto pradėjo jį varyti iš teritorijos. Jie su juo susižodžiavo, prašė jam grąžinti skolą. Jis nenorėjo jo girdėti, ką jis jam sako. Jis susinervinęs tuomet pribėgo prie jo automobilio galo ir du kartus spyrė į automobilio bagažinės dangtį. Po to jis dar atsinešė du akmenis ir su jais metė į automobilio bagažinės dangčio stiklą. Kai metė pirmą kartą iš akmens, stiklas nesudužo. Antrą kartą metė ir stiklas išdužo. Kadangi jis suprato, kad J. G. jam skolos negražins, jis tyčia sugadino J. G. automobilį. Tai padarė norėdamas jam atkeršyti. J. G. matė kaip jis sugadino jam priklausantį automobilį. Sugadinęs automobilį, pasišalino iš įmonės teritorijos. Daugiau pašalinių asmenų aplink nebuvo, tik jis ir J. G.. Šiai dienai jis gailisi, kad sugadino J. G. automobilį (b. l. 104-106, 111-113).
2. BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.
3. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis D. G. 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 20.35 val. (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, tyčia du kartus spyrė į I. G. priklausančio automobilio „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dangtį ir jį įlenkė, po to du kartus akmenimis metė į automobilio galinio dangčio stiklą ir taip jį išdaužė.
4. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus anksčiau išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis D. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. G. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis, nusikalstama veika baigta. Darytina išvada, kad kaltinamojo D. G. veiksmai dėl J. G. priklausančio turto sugadinimo atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes sugadinto turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl jo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
III. Bausmės skyrimo motyvai
5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
6. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
7. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika yra baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Vertinant kaltinamojo D. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau yra teistas 1 kartą, paskirtą bausmę atlikęs, tačiau turi neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, yra neįgalus, kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.
9. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su viešųjų darbų bausme, viešųjų darbų, t. y. švelniausios rūšies, bausmė už BK 87 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam neskirtina. Taip pat iš bylos medžiagos (1 t., b. l. 148-158) ir paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis nėra sumokėjęs jam paskirtų administracinių baudų, jos yra išieškomos antstolių, todėl šiuo atveju neskirtina ir baudos bausmė. Anksčiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, jog D. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – D. G. buvimo vietos kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. G. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 6 val., ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
10. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, t. y. jam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
IV. Žalos atlyginimas ir kiti klausimai
11. Byloje yra pareikštas UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas“ civilinis ieškinys dėl 1467.72 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jam pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir sutiko su ieškiniu, tačiau nurodė, kad neturi galimybių atlyginti visą prašomą sumą (1 t., b. l. 56 – 61). Prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais nustatyta, kad UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas“ atlygino nukentėjusiojo automobilio remonto išlaidas. Šioje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. G. tyčia padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas – automobilis, t. y. kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė žala. Tai reiškia, kad D. G. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo D. G. priteisiant civilinei ieškovei UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas“ 1467.72 Eur turtinei žalai atlyginti.
12. Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
13. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - akmuo, supakuotas voke Nr. 001420, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – D. G. buvimo vietos kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. G. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 6 val., ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – D. G. buvimo vietos kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. G. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 6 val., ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią D. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o D. G. pradėjus vykdyti bausmę – kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas“ civilinį ieškinį tenkinti ir uždarajai akcinei bendrovei „ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas“ iš D. G. priteisti 1467.72 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 72 ct) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - akmenį, supakuotą voke Nr. 001420, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 25 - 27), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.