Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytatuto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raimotos servisas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2153-729/2016, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Raimotos servisas“ ieškinį atsakovams R. G. ir A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. liepos 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal pradinį ieškovo T. B. ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 4344,30 Eur dydžio skolą, 581,05 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad 2013-07-11 atsakovas R. G. ir R. V. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4344,30 Eur (15000 Lt) sumai. Vėliau vekselio terminas buvo pratęstas iki 2013-09-15, tačiau ir iki tada jis nebuvo apmokėtas. Vekselio apmokėjimas užtikrintas atsakovės A. S. laidavimu. Suėjus terminui, atsakovas R. G. vekselio neapmokėjo. 2016-05-05 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas T. B. perėmė R. V. reikalavimo teisę į atsakovų 4344,30 Eur skolą. Laikotarpiu nuo 2013-09-15 iki 2016-05-05 atsakovams paskaičiuota 581,05 Eur palūkanų suma.

2016-07-07 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.

2016-08-03 teisme gauti atsakovo R. G. prieštaravimai dėl 2016-07-07 priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, jog iš dalies sutinka su priimtu preliminariu sprendimu, t.y., sutinka, kad iš jo asmeniškai ieškovui būtų priteista 4344,30 Eur skola, 581,05 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Jis nesutinka, kad prašoma skola būtų priteista iš abiejų atsakovų solidariai, nes A. S. laidavimas yra pasibaigęs. Ji vekselio apmokėjimą buvo užtikrinusi iki 2013-08-15, o papildomai pratęsiant vekselio apmokėjimą iki 2013-09-15 įsipareigojimą apmokėti vekselį prisiėmė tik jis.

2016-08-10 teisme gautuose atsakovės A. S. prieštaravimuose dėl 2016-07-07 priimto preliminaraus sprendimo, atsakovė nurodė, jog nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu, nes papildomai pratęsiant vekselio apmokėjimą iki 2013-09-15, įsipareigojimą apmokėti vekselį prisiėmė tik atsakovas R. G.. Nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju tokio susitarimo nebuvo, nes šalis siejo terminuoto laidavimo iki 2013-08-15 susitarimas, o ieškovas į teismą kreipėsi pasibaigus laidavimui.

2016-10-05 teismo nutartimi pradinis ieškovas T. B. pakeistas į kitą ieškovą UAB „Raimotos servisas“, nes 2016-09-23 cesijos sutarties pagrindu pradinis ieškovas visas reikalavimo teises pagal 2013-07-11 paprastąjį vekselį Nr.1 perleido naujajam kreditoriui UAB „Raimotos servisas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo pakeitė 2016 m. liepos 7 d. preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovo R. G. 4344,30 Eur skolą, 581,05 Eur palūkanų, iš viso 4925,35 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Raimotos servisas“. Ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. S. atmetė – priteisė iš ieškovo UAB „Raimotos servisas“ 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei A. S..

Teismas nustatęs, kad atsakovas R. G. su ieškiniu sutinka, ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu tenkino visiškai. Nustatęs, kad atsakovės A. S. laidavimas pagal paprastąjį 2013-07-11 vekselį buvo terminuotas, ieškinį jos atžvilgiu atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) UAB „Raimotos servisas“ prašo teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nėra aišku ir suprantama, kodėl teismas palaikė atsakovės poziciją, kad laidavimas yra terminuotas.

Darant vekselyje įrašą dėl termino pratęsimo nebuvo daroma nuoroda, kad laidavimas netenka galios.

Vekselio davėją ir laiduotoją sieja artimas tarpusavio ryšys.

Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laidojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją.

Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, kadangi nurodytas trijų mėnesių terminas yra nustatytas tiems atvejams, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė (CK 6.88 str. 1 d.).

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė apeliaciniame skunde savo poziciją išreiškia tik nepasitenkinimu dėl priimto sprendimo.

Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių laiduotojo ir kreditoriaus susitarimą dėl laidavimo galiojimo iki visiško paskolos grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) UAB „Raimotos servisas“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2013-07-11 R. G. ir R. V. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1, 4344,30 Eur (15000 Lt) sumai, kurio apmokėjimo data nurodyta 2013 m. rugpjūčio 15 d. Vekselio apmokėjimas užtikrintas atsakovės A. S. laidavimu. 2013-08-15 R. G. vekselio terminą pratęsė iki 2013 rugsėjo 15 d., tačiau vekselio galiojimo laiko pratęsimo atsakovė nepasirašė. 2016-09-16 tarp R. V. ir T. B. buvo sudarytas susitarimas dėl 2016-05-05 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.1 nutraukimo. 2016-09-23 cesijos sutarties pagrindu pradinis ieškovas visas reikalavimo teises pagal 2013-07-11 paprastąjį vekselį Nr.1 perleido naujajam kreditoriui UAB „Raimotos servisas“

Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kurioje atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. S.. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį laidavimas yra terminuotas.

Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Tai lemia, kad kreditorius gali priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas atsako kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrą taisyklę, laidavimas, kaip šalutinė (akcesorinė) prievolė, pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo laidavimo rūšies, iš jo atsirandanti prievolė gali būti terminuota arba ne (CK 6.88, 6.89 straipsniai). Laiduotojo atsakomybės apimtis bei laidavimo rūšis nustatinėjami aiškinant sutarties sąlygas vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės (pacta sunt servanda) ir šalių dispozityvumo (quod lege non prohibitum licitum est – tai, kas įstatymu neuždrausta, yra leidžiama) principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009).

Nagrinėjamu ginčo atveju, išanalizavus vekselio originale atliktus įrašus, nustatyta, kad tarp ginčo šalių nėra susitarta dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo. A. S. vekselio galiojimo laiko pratęsimo iki 2013 m. rugsėjo 15 nepasirašė, taip užtikrindama terminuotą prievolę. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovės A. S. laidavimas buvo terminuotas. Teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek CK 6.88, tiek 6.89 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas sprendime padarė materialinės teisės normų, reglamentuojančių laidavimo pabaigą, pažeidimus.

Pastebėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmos instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir tų pačių aplinkybių vertinimo. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kitaip įvertintas atsakovės elgesys, nei tai padarė pirmos instancijos teismas.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybes, kad atsakovės patirtos 400 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkto, sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš apeliantės UAB „Raimotos servisas“ (į. k. 303224960) 400 Eur advokato pagalbos išlaidas.