Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2S-183-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2S-183-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45099-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
P. D., O. K., M. S., Ž. Š., L. J., I. L., L. C., R. B., S. Š., V. Ž., D. A., A. L., J. Č., L. K.
Atsakovas
Z. E. R., UAB „Šilėja“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-183-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45099-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) P. D., O. K., M. S., Ž. Š., L. J., I. L., L. C., R. B., S. Š., V. Ž., D. A., A. L., J. Č., L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų P. D., O. K., M. S., Ž. Š., L. J., I. L., L. C., R. B., S. Š., V. Ž., D. A., A. L., J. Č., L. K. ieškinį atsakovėms Z. E. R., UAB „Šilėja“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Pašilaičių būstas“, Vilniaus miesto savivaldybė, L. S., V. S., D. P., V. P., I. P., L. P., B. J., R. J., N. V., I. B., R. B., M. B., I. R., L. B., V. B., V. V., D. M., J. P., D. L., K. M., B. B., L. P., O. M., R. A., Z. D., J. J., G. K., V. K., M. G., Ž. P., V. S., V. S., L. M., J. M., T. P., R. K., D. L., J. G., D. L., L. G., M. R., J. M., T. G., S. K., J. P., M. M., A. B., L. S., O. S., A. P., V. P., O. V., S. G., D. Š., S. Š., Č. K., V. M., V. M., V. B., P. M., O. M., V. K., R. Z., D. Š., Ž. P., D. G., O. G., L. P., G. M., M. M., R. A., G. A., V. B., S. B., S. B., A. K., D. V., R. V., G. Z., E. Z., P. G., P. K., D. K., A. M., S. L., E. Š., E. L. P., G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai prašo teismo pripažinti negaliojančiomis 2017-11-10 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, registruotą 2017-11-14 Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), 2017-11-16 administravimo sutartį Nr. R4-266/17, registruotą 2017-11-20 Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), iš atsakovių solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017-11-10 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, registruotos 2017-11-14 Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti 2017-11-16 administravimo sutarties Nr. R4-266/17, registruotos 2017-11-14 Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovų P. D., O. K., M. S., Ž. Š., L. J., I. L., L. C., R. B., S. Š., V. Ž., D. A., A. L., J. Č., L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bent jau atsakovų ketinimus atlikti neteisėtus veiksmus, ieškovų nurodytos prielaidos savaime neįrodo galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu. To taip pat neįrodo aplinkybė, kad sutartis pripažinus negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, būtų laikoma, jog 2017-11-10 sutarties dalyviai ir atsakovė UAB „Šilėja“ daugiabutį gyvenamąjį namą prižiūrėjo be teisėto pagrindo. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o viešojo intereso buvimas savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumo. Teismas sprendė, kad ieškovus neįrodžius, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai (apeliantai) P. D., O. K., M. S., Ž. Š., L. J., I. L., L. C., R. B., S. Š., V. Ž., D. A., A. L., J. Č., L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017 m. lapkričio 10 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, registruotos 2017 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti 2017 m. lapkričio 16 d. administravimo sutarties Nr. R4-266/17 vykdymą, registruotos 2017 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Taikydamas įstatymo numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nesustabdžius ginčijamos partnerystės ir administravimo sutarčių vykdymo atsakovams turės būti perduodamas namo administravimas, šie subjektai įgaus teisę disponuoti šio namo administravimo dokumentais ir lėšomis. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis partnerystės ir administravimo sutartis. Teismui patenkinus ieškinį, kils restitucijos taikymo klausimas, o tai bet kokiu atveju apsunkintų teismo sprendimo vykdymą arba iš esmės padarytų jį negalimu. Ieškovai siekia išvengti situacijos, kai UAB „Šilėja“ atlikus namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmus, o teismui pripažinus administravimo sutartį negaliojančia, restituciją taikyti taps neįmanoma arba tai labai pasunkės. Taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai nepatirs jokių nuostolių ir tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų jokios esminės neigiamos įtakos atsakovų veiklai ar viešajam interesui. Namas šiuo metu yra administruojamas UAB „Pašilaičių būstas“, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ši įmonė ir toliau galėtų administruoti namą. Administravimo sutarties sustabdymas nepažeis ir namo gyventojų intereso, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir UAB „Šilėja“ ėmus vykdyti administravimo sutartį, namo gyventojų interesai bus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, ieškovai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, atsakovų ketinimus atlikti neteisėtus veiksmus ar teismo įvykdymo pasunkėjimo ar galimo neįvykdymo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Atskirajame skunde apeliantai nurodo deklaratyvius teiginius apie jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą bei galimą ateityje kilsiančią žalą, restitucijos vykdymo apsunkinimą, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikia, nepagrindžia, kaip bus pažeistos jų teisės bei teisėti interesai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Vien ta aplinkybė, kad apeliantai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis jungtinės veiklos bei administravimo sutartis, nesudaro pagrindo taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiamoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė