Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-383-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
1A-359-383-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. A.
Nukentėjusysis
D. G., L. G.
Advokatai
Kostas Žilinskas
Kategorijos

Nr.1A -359-383/2010 Proceso numeris:65-1-01546-08 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėja S. Bružienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Kostui Žilinskui, nuteistajam V. A. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Pritaikius LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš V. A. 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios D. G. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš V. A. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios L. G. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad jis 2008-11-23 apie 12 val. 00 min. Kauno raj., Rokų sen., Raželių k., vairuodamas automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Rokai – Girininkai – Purvininkai Rokų kryptimi, ties kelio 3,1 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15, 133, 242 p. reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių jų turto saugumui, vairavo transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į kelio būklę bei meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio sankasos į kairę, apvirto, dėl ko automobilio keleivis P. G. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, o keleivis J. A. patyrė sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. A. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo pripažįstant, kad civiliniu atsakovu turėtų būti patraukta UAB (duomenys neskelbtini), bei netaikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti vairuoti transporto priemones 3 metams ir šią nuosprendžio dalį panaikinti, bei netaikyti jam įpareigojimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti ilgiau kaip 7 paroms iš savo gyvenamosios vietos. Nuteistasis nesutinka su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – su tuo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams, bei nesutinka su jam priteistu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti bei draudimu išvykti iš gyvenamosios vietos. Skunde nurodama, jog žuvusysis nebuvo prisisegęs saugos diržo, tuo pažeidė KET 60 str. reikalavimus, ir dėl to iškrito iš automobilio ir nuo patirtų sužalojimų mirė. Jeigu jis būtų prisisegęs saugos diržus, iškristi iš automobilio nebūtų turėjęs jokių galimybių. Vairuotojas negalėjo numatyti, kad jo automobilį pagaus galingas vėjo gūsis, dėl kurio jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio apvirto. Už automobilio techninę būklę buvo atsakingas pats P. G. , kuris dirbo UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku. Nuteistasis sėdo į jau užvestą automobilį, išvažiavo iš garažo, netikrinęs jo techninės būklės. Todėl P. G. žūtis įvyko dėl abipusės kaltės, abiem pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo priteistas nepagrįstai. Iš Alytaus į Šiaulius vyko darbo reikalais, todėl, nežiūrint į tai, kad 2008-11-23 diena buvo nedarbo. Liudytojo V. R. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi bendrovė siekia išvengti civilinės atsakomybės. Liudytojo parodymai prieštaringi, kadangi jis ir pats patvirtino, kad paėmė bendrovei priklausančią kuro kortelę išvykos dieną. Bendrovės administracija nebūtų suteikusi transporto priemonės, kuro kortelės, jeigu bendrovės darbuotojai būtų vykę asmeniniais reikalais, todėl negali kilti abejonių, kad jie vyko bendrovės reikalais. Byloje civiliniu atsakovu turėjo būti patraukta UAB, kaip darbdavys, nes nuteistasis vyko darbo reikalais. Be to, nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Per savo ilgą vairuotojo praktiką nuteistasis neturėjo nei vieno eismo įvykio, nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vairuotojo profesija yra jo pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu V. A. ieškosi darbo ir yra kviečiamas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Šeimos materialinė padėtis yra sunki, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones šeima ir jis pats netektų pragyvenimo šaltinio. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į teismo paskirtą įpareigojimą – ilgiau kaip 7 paroms neišvykti iš gyvenamosios vietos. Jeigu būtų patenkintas skundas ir panaikintas uždraudimas vairuoti transporto priemones, nuteistasis galėtų įsidarbinti tolimųjų reisų krovinių pervežimo vairuotoju, bet įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, tokią galimybę iš jo atimtų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. A. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kurios numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (žuvo žmogus) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės.

Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, įvykio vietos ap­žiū­ros re­zul­tatus, teismo medicinos specialisto išvadas, kitus įrodymus nusprendė, kad yra įrodyta V. A. kaltė, jog jis nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, slidžią kelio dangą, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 172 p. reikalavimus, nesuvaldė transporto priemonės, be to, vairavo transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę, apvirto, dėl ko automobilio keleivis P. G. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. V. A. pa­darytus Kelių eismo taisyklių pažei­di­mus teismas pripažįsta tais, kurie buvo pagrindinė ir tiesioginė au­toįvykio priežastis. Dėl kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų žuvo žmogus, todėl kaltinamojo vei­ka teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, jog prieštaringi yra V. R. parodymai ir jie vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių esminių prieštaravimų liudytojo V. R. parodymuose. Iš nuosprendžio matyti, kad teisme liudytojas V. R. parodė, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas. V. A. , P. G. ir J. A. važiavo ne darbo metu, ne darbo reikalais, o savo iniciatyva. Kelionės lapas nebuvo išduotas. P. G. buvo atsakingas už visą transportą. Jokių pinigų į degalinę jis paduoti nevažiavo. Automobilyje turbūt buvo kuro arba jie patys įsipylė. P. G. sekmadienį iš jo sūnaus paėmė kuro kortelę. Todėl skundo teiginys, kad kelionė buvo susijusi su darbo reikalais, o bendrovė siekia išvengti civilinės atsakomybės, yra nepagrįstas.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo darbas betarpiškai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam V. A. vairuotojo teisės yra būtinos užtikrinti šeimos poreikius. Nuteistajam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes ši teisė yra susijusi su jo darbine veikla, jis vienintelis išlaiko šeimą, be to, automobilis būtinas kaip susisiekimo priemonė, tenkinti šeimos poreikiams.

Vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės, o tuo pačių ir baudžiamojo poveikio priemonės, tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Tai suponuoja teismo pareigą skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami. Pagal BK 67 straipsnį, 68 straipsnio 3 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į jos įgyvendinimo tikslus, bylos aplinkybes. Apylinkės teismas, uždrausdamas nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones, nenurodė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų. Nors nuteistasis šiuo metu ieškosi darbo, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones atimtų iš nuteistojo galimybę rasti darbą, o tuo pačiu ir išlaikyti šeimą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, draudimas naudotis specialia teise V. A. panaikintinas. Panaikinant uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgiama į tai, kad transporto priemonės vairavimas yra susijęs su nuteistojo tiesioginiu darbu – praradimas galimybės dirbti turėtų neigiamos įtakos nuteistojo turtinei padėčiai, kurios pablogėjimas apsunkintų nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Darytina išvada, kad draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones V. A. paskirtas nepagrįstai, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas.

Skunde nuteistasis nesutinka su jam priteistu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, kadangi civiliniu atsakovu turėtų būti patraukta UAB (duomenys neskelbtini). Argumentas nepagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad tai juridinis ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pavyzdžiui, vairuotojas, operatorius, mašinistas), nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Kolegijos nuomone, teismas teisingai nustatė ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo V. A. , kadangi nustatyta, jog V. A. nusikalstamą veiką padarė ne darbo laiku, tai yra ne atlikdamas savo darbines pareigas.

Nuteistasis nesutinka su teismo paskirtu įpareigojimu - draudimu išvykti iš gyvenamosios vietos. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pagrindžiant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (suteikiant tam pirmumo reikšmę), teismo sprendimu kartu siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų ir pan.). Nusprendus atidėti bausmės vykdymą, teismas paskiria konkretų įpareigojimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, į nuteistojo interesus. Kolegijos nuomone, teismo paskirtas įpareigojimas – draudimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, gali pažeisti nuteistojo teises tokiu atveju, jeigu jis įsidarbintų tolimųjų reisų krovinių pervežimo vairuotoju. Tokiu atveju nuteistasis turi kreiptis į instituciją, prižiūrinčią bausmės vykdymo atidėjimą ir gauti jos sutikimą. Darbines funkcijas atliekant Lietuvoje, jam toks sutikimas nebūtų reikalingas, todėl ir jo interesai nenukentėtų. Dėl to V. A. teismo paskirtas įpareigojimas nekeistinas. Dėl to tik panaikinama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad V. A. apeliacinis skundas tenkinamas dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Dėl to pirmosios instancijos nuosprendis keistinas, panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą V. A. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir jais remiantis, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas V. A. vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Arūnas PaštuolisGytis Večerskas