- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-863-605/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02073-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- Kauno miesto apylinkės vyriausiojo
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6153-530/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kauno miesto apylinkės teisme gautas ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys, kuriame bendraieškiu nurodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, atsakovu T. P., gyv. Vienybės g. 7A, Garliavoje, Kauno rajone, dėl žalos atlyginimo regreso teise, ieškinio kaina 2011,22 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-12 nutartimi (b.l. 6) atsisakė priimti ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį kaip neteismingą šiam teismui.
Nutartyje nurodyta, kad ieškinys Kauno miesto apylinkės teismui nėra teismingas, kadangi jis nėra reiškiamas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų turtui ar sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju LR CPK 30 str. 5 ir 6 d. d. netaikytinos. Ieškovo ieškinys yra išvestinis iš nurodytų santykių, atsiradęs kitais pagrindais, kadangi susijęs su atsakomybe valstybiniam socialiniam draudimui tuo pagrindu (LR CK 6.290 str.), jog žala dėl trečiojo asmens sužalojimo pastarajam jau yra sumokėta ir draudimo išmokas išmokėjęs ieškovas, o tuo pačiu ir prokuroras, reikšdamas ieškinį už VSDFV, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Žalą padaręs asmuo T. P. gyvena Vienybės 7A, Garliava, Kauno rajone. Lietuvos Respublikos CPK 29 str. nustato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas gyvena Kauno rajone, Garliavoje. Todėl, esant šioms aplinkybėms, ieškinys turėtų būti paduotas Kauno rajono apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (teritorinis teismingumas).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo (b.l. 9-10) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-6153-530/2010 palikti toliau nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad pagal bendrojo teismingumo taisyklę (LR CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą, tačiau LR CPK 30 str. yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. LR CPK 30 str. 5 d. įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. P., sužalodamas G. S., savo veiksmais padarė žalą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nes pastaroji G. S. privalėjo išmokėti ligos pašalpa, kuri yra socialinio draudimo išmoka. Pagal LR CK 6.290 str. l d. socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tai reiškia, kad T. P. yra tiesiogiai atsakingas už tai, kad nusikalstamais veiksmais padarė žalą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl privalo ją atlyginti. T. P. pareiga atlyginti padarytą žalą kyla iš deliktinių, o ne iš sutartinių santykių. T. P. pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atlyginti žalą reglamentuoja LR CK XXII skyriaus III skirsnio normos, kuriose įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą esant deliktinei atsakomybei. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, vadovaudamasis LR CPK 30 str. 5 d. įtvirtinta alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykle. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (LR CPK 30 str. 12 d.), todėl ieškovas turėjo teisę dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą pagal žalos padarymo vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą bendraieškis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (b.l 36-37) nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. P., sužalodamas G. S., savo veiksmais padarė žalą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nes VSDFV Kauno skyrius G. S. privalėjo išmokėti valstybinio socialinio draudimo išmoką - ligos pašalpą. Pagal LR CK 6.290 str. 1 d. socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tai reiškia, kad T. P. yra tiesiogiai atsakingas už tai, kad nusikalstamais veiksmais padarė žalą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl privalo ją atlyginti. T. P. pareiga atlyginti padarytą žalą kyla iš deliktinių, o ne sutartinių santykių. T. P. pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginti žalą reglamentuoja LR CK XXII skyriaus III skirsnio normos, kuriose įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą esant deliktinei atsakomybei. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, vadovaudamasis LR CPK 30 str. 5 d.. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (LR CPK 30 str. 12 d.), todėl ieškovas turėjo teisę dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą pagal žalos padarymo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekse numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurios taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu (alternatyvusis teismingumas) nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, tai yra išlaikymo, tėvystės nustatymo, žalos atlyginimo bylos, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę dėl teisminės gynybos. Minėto straipsnio 5 ir 6 dalys nustato, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atimant gyvybę, o taip pat dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju minėtos civilinio proceso įstatymo nuostatos netaikytinos, ir konstatuoja, kad ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 5 dalimi, į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi pagrįstai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. P., sužalodamas G. S., savo veiksmais padarė žalą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nes pastaroji G. S. privalėjo išmokėti ligos pašalpą, kuri yra socialinio draudimo išmoka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. l d. socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju žala G. S. yra padaryta atsakovo T. P. veiksmais. Tai reiškia, kad T. P. yra tiesiogiai atsakingas už tai, kad nusikalstamais veiksmais padarė žalą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. A. T. Paužos pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atlyginti žalą reglamentuoja LR CK XXII skyriaus III skirsnio normos, kuriose įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą esant deliktinei atsakomybei. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CPK 30 str. 12 d. teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui, ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras turėjo teisę dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą pagal žalos padarymo vietą, tai yra Kauno miesto apylinkės teismą.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal teismingumą perduodamas Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi priėmimo stadijoje teismas nevertino ieškinio atitikimo jam keliamiems turinio ir formos reikalavimams ir tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas (LR CPK 337 str. 3 p., 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.