Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje nagrinėdamas J. S. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas J. S. skundas dėl 2010-10-28 Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras G. Pikčiūnas 2010-10-28 nutarimu pagal J. S. skundą pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė, nesant J. A. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių bei esant aiškioms BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms aplinkybėms.

Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G. Pikčiūno 2010-10-28 nutarimą J. S. apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.

Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010-12-02 nutartimi J. S. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad, pasirašius neprotestuotiną paprastąjį vekselį 50 000 litų sumai, tarp J. S. ir J. A. atsirado sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta paskolos sutartis. J. A. nuo šių pinigų perdavimo momento tapo pinigų savininke ir galėjo jais disponuoti savo nuožiūra. Ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, kad prokuroro išvada, jog J. A. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių nėra, yra pagrįsta, kad tarp J. S. ir J. A. susiklosčiusius civilinės teisės reguliuojamus santykius ir pažeistas teises pareiškėjas gali ginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

J. S. su Palangos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutartimi ir prokuroro 2010-10-28 nutarimu nesutinka, mano, kad jie naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjo J. S. aiškinimu, BPK 1, 2 straipsnių reikalavimai įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną patikrinti asmens skunde nurodytas aplinkybes ir nustatyti, ar asmenų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

J. S. tvirtinimu, prokuroras nutarime nenurodė konkretaus atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindo, tačiau iš prokuroro nutarimo teiginių galima suprasti, kad prokuroras galimai taikė BPK 168 str. l d. nuostatas, kuriose yra nurodyta, kad prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kai skunde nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Iš prokuroro nutarimo turinio J. S. akivaizdu, kad prokuroras jokių procesinių veiksmų neatliko, jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo skunde nurodytas aplinkybes, nereikalavo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, prokuroras atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant jokių duomenų apie J. A. veiksmus, susijusius su skolos grąžinimu, neturėjo jokio pagrindo, negalėjo vertinti jo skunde nurodytų aplinkybių, nes prokuroro nutarimo išvados nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, prokuroro teiginiai tėra tik prokuroro nuomonė.

Skunde rašoma, kad prokuroras nekreipė dėmesio į pareiškėjo J. S. skunde nurodytas aplinkybes, jog paskolinti pinigus J. S. įkalbėjo S. Š., kuris jam garantavo už savo sutuoktinės G. Š. sūnaus sutuoktinę J. A., kuri, pardavusi didelės vertės žemės sklypą, vengė jam grąžinti 50 000Lt skolą, tuos pinigus galbūt iššvaistė kitiems tikslams, tai padarė galbūt su S. Š. pagalba.

Skundo pareiškėjo J. S. įsitikinimu, prokuroras privalėjo priimti nutarimą ir dėl S. Š. veiksmų, kadangi skunde prokurorui jis buvo nurodęs S. Š. kaip galimą nusikalstamos veikos bendrininką arba nusikaltimo organizatorių. J. S. teigimu, S. Š. įkalbinėjo jį paskolinti pinigus J. A. iš anksto žinodamas, kad ji pinigų negrąžins, nes jokio turto ji neturi. Be to, S. Š. skubiai organizavo žemės sklypo pardavimą, kad pareiškėjas neturėtų galimybės nukreipti skolos išieškojimo į šį brangų turtą. J. S. nuomone, iš jo skundo turinio akivaizdu, kad skolindamasi pinigus J. A. žinojo, kad pinigų niekada negrąžins, o realiai, prisidengdamas savo marčios J. A. anketiniais duomenimis, kuriuos S. Š. panaudojo vekseliui įforminti, pinigus valdė S. Š. ir taip veikė bendrininkų grupe su J. A., tačiau prokuroras nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė tik dėl J. A..

Skunde nurodoma, kad prokuroras 2010-10-28 nutarime netinkamai aiškino CK 6.870 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, kadangi pareiškėjas J. S. pinigus paskolino pagal vekselį, kurį J. A. įsipareigojo apmokėti suėjus vekselio terminui, todėl prokuroras privalėjo įvertinti J. A. veiksmus po vekselio termino pasibaigimo, t. y., kad ji, turėdama didelės vertės nekilnojamąjį daiktą ir jį pardavusi, vengė apmokėti pareiškėjo vekselį, tačiau pinigus, kurie buvo gauti už parduotą žemę, iššvaistė arba paslėpė, arba perdavė S. Š., kuris nuo pat pradžių organizavo paskolą per savo marčią J. A.. S. Š. naudojosi J. A. paslaugomis, kad realiai apsaugotų save nuo galimų įtarimų dėl pareiškėjo pinigų iššvaistymo.

Pareiškėjo J. S. tvirtinimu, priėmęs nutarimą tik pagal jo skundą, neatlikęs J. A. ir S. Š. apklausų, nenustatęs J. A. veiksmų po didelės vertės žemės sklypo pardavimo, prokuroras neturėjo jokio teisėto pagrindo priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pačiam prokurorui nėra žinomos visos jo skunde nurodytos aplinkybės, paties prokuroro nutarimo išvados yra pagrįstos tik prokuroro nuomone, todėl prokuroras neturėjo jokio pagrindo teigti, kad skunde nurodyti faktai apie galbūt J. A. įvykdytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Prokuroras privalėjo įvertinti nukentėjusiojo teisinę padėtį, nes jis dėl neteisėtų J. A. veiksmų prarado didelės vertės turtą, t. y. 50000 Lt.

Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi prokuroro nutarimo išvadomis, tačiau tų išvadų pagrindu priėmė kitą procesinį sprendimą, kurio nebuvo priėmęs prokuroras, t. y. teismas nutartyje konstatavo, kad J. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių, teismas konstatavo BPK 3 str. 1 d. 1 p. aplinkybę, kuri reiškia, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu prokuroras tokios aplinkybės netyrė ir nekonstatavo, o tai reiškia, kad teisėjas bylą išnagrinėjo plačiau nei sprendė prokuroras, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas viršijo savo kompetencijos ribas, sprendė tai, ko prokuroras netyrė, ir priėmė iš esmės kitą procesinį sprendimą, kurio nebuvo priėmęs prokuroras. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę tik patikrinti prokuroro procesinio sprendimo teisėtumą, tačiau negali atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Teismas šioje baudžiamosios bylos dalyje buvo J. A. pusėje, nes be jokio ikiteisminio tyrimo ją reabilitavo.

Be ikiteisminio tyrimo veiksmų nei prokuroras, nei teisėjas jokios teisinės galimybės priimti teisėtus, objektyvius ir pagrįstus procesinius sprendimus neturėjo, nes prokuroras ir teisėjas buvo saistomi pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurių nebuvo galima pagrįsti, patvirtinti ar paneigti rašytiniais įrodymais ar J. A. bei S. Š. paaiškinimais, kurie galbūt būtų įtakoję prokuroro ir teisėjo procesinių sprendimų turinį, kuris, pareiškėjo nuomone, neišvengiamai būtų buvęs nuoseklesnis ir išsamesnis, paremtas vienokiais ar kitokiais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais jo skunde nurodytas aplinkybes, kurias prokuroras privalėjo išsamiai ir objektyviai ištirti atsižvelgdamas į jo senyvą amžių ir į negrįžtamai prarastą pinigų sumą – 50 000 Lt., kuri jam yra didelė ir reikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2010-10-22 Palangos miesto apylinkės prokuratūra gavo J. S. skundą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą J. A. dėl jai patikėto turto – 50 000 litų –išvaistymo pagal BK 184 str. 2 d. Skunde rašoma, kad J. S., įtikinamai S. Š. paprašius paskolinti jo marčiai J. A. pinigų jaunos šeimos buities sutvarkymui, 2008-03-13 J. A. paskolino 50 000 litų, šią paskolą įformino rašytiniu neprotestuotinu paprastuoju vekseliu. J. A. prašymu, kad ji išvengtų nemažų papildomų išlaidų notaro ir hipotekos paslaugoms apmokėti, J. S. sutiko paskolinti pinigus neįkeičiant J. A. turto – žemės sklypo. Suėjus skolos grąžinimo terminui, J. A. J. S. pareiškė, kad pardavė žemės sklypą, tačiau visų sutartų pinigų negavo, gautus 40 000 litų investavo į verslą, o likusius 200 000 litų ji turėjo gauti per 3 mėnesius, paprašė J. S. pratęsti vekselio terminą iki 2009-02-13. J. S. J. A. pasitikėjo, vekselio terminą pratęsė, abu su J. A. vekselio pratęsimą patvirtino parašais. Pasibaigus vekselyje nurodytam skolos atidavimo terminui, J. A. J. S. skolos negrąžino.

Iš 2010-10-22 skundo turinio prokuratūrai matyti, kad J. S. J. A. paskolino 50 000 litų pagal paprastąjį vekselį. Iš 2010-10-22 skundo turinio matyti, kad vekselį išrašė J. A., su ja buvo tartasi ir dėl vekselio termino pratęsimo, o S. Š. vekselyje laiduotoju ar kitokiu J. S. įsipareigojusiu asmeniu neįrašytas.

Apsispręsti dėl pinigų paskolinimo, įvertinti riziką bei pasekmes, nepriklausomai nuo to, kas patarė skolinti, privalėjo pats J. S.. Nors J. A. pinigų pasiskolinimo metu turėjo žemės sklypą, tačiau J. S. pinigų susigrąžinimui užtikrinti šio sklypo įkeisti neprašė.

Esant 2010-10-22 skunde nurodytoms aplinkybėms, paskola nebuvo tikslinė (CK 6.877 str.), buvo įforminta pagal susitarimą vekseliu, kuris patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku (CK 6.870 str. 3 d.), todėl J. A. svetimo turto pasisavinimo ar iššvaistymo veiksmų neatliko, pasiskolintus pinigus galėjo panaudoti savo nuožiūra. Tarp J. S. ir J. A. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami, kaip paminėta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimuose, civilinės teisės normomis. S. Š. įtaka pinigų paskolinimui J. A. nuo įsipareigojimo grąžinti skolą kreditoriui J. S. neatleidžia. J. S. savo pažeistas teises turi teisę ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.

Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. S. skunde nurodytus faktus pagrindo nėra, nes tie faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą (BPK 168 str. 1 d.). Apie tai, kad J. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių paminėta ne tik skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, bet ir Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2010-10-28 nutarimo aprašomojoje dalyje, ikiteisminio tyrimo teisėjas savo kompetencijos ar skundo ribų neviršijo, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas šališku skunde vertinamas nepagrįstai.

Tiek prokuroras G. Pikčiūnas priimdamas 2010-10-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010-12-02 nutartimi atsisakydamas tenkinti skundą, BPK 168 straipsnyje numatytais reikalavimais vadovavosi pagrįstai. Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-12-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

J. S. skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.