- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-308/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Violeta Ražinskatė, Violeta Ražinskatė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Laima Latvėnienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 6 d. apie 22 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno nukentėjusysis N. V. , tarpusavio santykių aiškinimosi metu, tyčia pastarajam peiliu sudavė 25 smūgius: 7 smūgius į veidą, padarydamas dvi pjautines žaizdas, tris įbrėžimus, du nubrozdinimus; 1 smūgį į kaklą, padarydamas pjautinę žaizdą; 2 smūgius į kairę koją, padarydamas aklą durtinę-pjautinę žaizdą ir pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje; 1 smūgį į kairį sėdmenį, padarydamas aklą durtinę-pjautinę žaizdą; 6 smūgius į kairę ranką, padarydamas įbrėžimą nykščio pakylos srityje; dvi aklas durtines-pjautines žaizdas, dvigubą pjautinę žaizdą rieše ir plaštakoje, pjautinę žaizdą alkūnėje, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairiame rieše; 1 smūgį į dešinį petį, padarydamas aklą durtinę-pjautinę žaizdą; 2 smūgius į kairį petį, padarydamas dvi aklas durtines-pjautines žaizdas; 2 smūgius į nugarą, padarydamas aklą durtinę žaizdą ir kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu; 3 smūgius į krūtinę, padarydamas dvi aklas durtines-pjautines žaizdas ir kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su dvigubu širdies sužalojimu, kas komplikavosi nukraujavimu, nuo ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė N. V. , gimusį 1978 metais.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, teigia, kad nusikaltimo nepadarė, savo kaltę neigė, nuosekliai parodė visas jam žinomas aplinkybes, motyvų ar priežasčių žudyti N. V. jis neturėjo.
Apeliantas nurodo, kad pagrindinis liudytojas A. V. pats galėjo turėti motyvą nužudyti nukentėjusįjį, šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Tai patvirtina liudytojo E. P. parodymai, kad A. V. konfliktavo su nukentėjusiuoju, nesutarė su juo, kai tuo tarpu A. V. , apelianto manymu teisme melavo, kad jo santykiai su nukentėjusiuoju buvo geri.
Yra neatitikimų tarp A. V. parodymų apie peilį su maždaug 20 cm ilgio geležte ir liudytojo Nr. 01, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuriam, apeliantas neva pasakojo apie įvykio aplinkybes, parodymų apie tai, kad nusikaltimo įrankis buvo prastos kokybės lenktinis peilis. Maždaug 20 cm peilio ilgį patvirtina specialistas išvadoje Nr.1234/2005, nurodydamas, kad žaizdos, esančios krūtinės kairėje pusėje, kanalo ilgis yra apie 20 cm.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad, nors teismo nuosprendyje konstatuota, kad konfliktas tarp R. K. ir nukentėjusiojo kilo dėl to, jog pastarasis dirbo policijai, liudytojas Nr.01 šios aplinkybės nepatvirtino. O apie apelianto prašymą, kad A. V. užrakintų jį kambaryje, kur jis laukė nukentėjusiojo, liudytojas Nr. 01 parodė tik po to, kai apie tai teismo posėdyje pasisakė A. V. Apelianto manymu, šias aplinkybes liudytojas Nr. 01 galėjo sužinoti tik klausydamasis A. V. parodymų arba šie parodymai jam buvo perduoti per pertrauką, kad jis galėtų nurodyti tokias pat aplinkybes.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad remiantis bylos medžiaga, nukentėjusysis, patyręs durtinius-pjautinius, sužalojimus gausiai kraujavo, todėl kaltininkas, kontaktavęs su nukentėjusiuoju palyginti nedideliu atstumu, turėjo išsitepti krauju. Tačiau, tą patį vakarą apeliantas pėsčiomis ėjo miesto centru, važiavo visuomeniniu transportu, ir jį matę liudytojai D.K. , A. L. , R. V. , kurių parodymus teismas nepagrįstai atmetė, patvirtino, kad ant jo drabužių kraujo nematė, o ir apelianto elgesys buvo įprastas ir niekuo neišsiskyrė.
Nebuvo tirta ir versija, kad N. V. galėjo nužudyti kiti asmenys, nors liudytoja apklausta policijos pareigūnė N. A. parodė, kad tuoj pat po nužudymo laiptinėje matė laiptais besileidžiantį jaunuolį. Apelianto nurodytas jo buvimo vietas po išsiskyrimo su A. V. visiškai patvirtina mobiliojo ryšio operatoriaus suteikta informacija apie tai, koks bokštas aptarnavo jo telefoninį ryšį. Tačiau byloje nebuvo tikrinamas A. V. alibi, nebuvo nustatoma, kur jis buvo tuo metu, kai, jo teigimu, jis skambino iš „Bix“ baro. Nors teismas atsisakė teisminio nagrinėjimo metu išreikalauti mobiliojo ryšio operatoriaus turimus duomenis apie A. V. ir N. V. telefoninius pokalbius ir dislokacijos vietą, apelianto nuomone, šie duomenys yra svarbūs sprendžiant, kas padarė šį nusikaltimą. Nebuvo atliktas ir parodymų patikrinimas vietoje su pačiu apeliantu, kas jo manymu, taip pat yra reikšminga bylai.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, nors specialisto išvadoje nurodoma, kad ant N. V. megztinio ir dešiniojo bato rasti medvilnės pluoštai yra vienodi su R. K. džinsinių kelnių pluoštais, tas neįrodo, kad apeliantas nužudė N. V. , juk tai, kad jis buvo bute, apeliantas neneigia, o tiksliai pasakyti apie mikropluoštų atsiradimo mechanizmo ant nurodytų nukentėjusiojo megztinio ir batų, negalima, nes to specialistų nebuvo klausiama. Apelianto paaiškinimu, mikropluoštas ant nukentėjusiojo ir jo drabužių galėjo atsirasti, kai keletą dienų iki įvykio jie buvo susitikę ir kartu prie prūdo gėrė alų. Be to, ant nukentėjusiojo megztinio ir kairiojo bato rasti ir medvilnės pluoštai vienodi su A. V. džinsinių kelnių audeklo pluoštais.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino jo psichologines savybes (savitvardą, susikaupimą, emocijų nereiškimą), kaip įrodymą padarius nusikaltimą, tokiu būdu rodydamas antipatija apeliantui, kas taip pat turėjo įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą.
Kadangi, apelianto nuomone, tiek ikiteisminis, tiek teisminis tyrimas, nebuvo objektyvus ir visapusiškas, nebuvo surinkta ir patikrinta medžiaga, kuri galėjo turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui, apeliantas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti įrodymų tyrimą, apklausti specialistą, atlikusį mikrodalelių tyrimą, taip pat išreikalauti iš mobiliojo ryšio operatorių duomenis apie N. V. (Tele2, +370 684 92656) ir A. V. (Bitė, +370 681 63969) telefonų skambučių ir žinučių išklotines, aptarnaujančių bokštų koordinates, kadangi galimybių gauti šiuos įrodymus nei pats apeliantas, nei jo gynėjas galimybių neturi , nes tokia informacija suteikiama tik ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo R. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai jį nuteisė jį nuteisė pagal BK 129 str. 1 d. dėl tyčinio N. V. nužudymo, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojas A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams bei ikiteisminio tyrimo teisėjams (t.1, b.l. 189, 190-194, t.2, b.l. 2-7, 10, 11-12, 28-30, 33-35, 36), teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. A. V. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju N. V. 2005 m. gegužės mėnesį išsinuomavo kambarį bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Tų pačių metų birželio mėnesį jam paskambino nuteistasis R.K. , kurį pažinojo nuo vaikystės, ir pasiūlė susitikti. Susitikimo metu R. K. teiravosi apie N. V. gyvenimą, ką jis veikia, kuo užsiima, sakė, kad Nerijus „kiša nosį ne į savo reikalus“, kad jam su Nerijumi reikia susitikti, išsiaiškinti, o A. V. turi nesimaišyti ir išvažiuoti namo į Biržus, kartu dviese nuėjo į autobusų stotį pasižiūrėti autobusų tvarkaraščio. Būtent nuteistojo prašymu A. V. 2005 m. birželio 4 d. rytą išvažiavo į Biržus. Sekančią dieną į Biržus A. V. paskambino R. K. ir pasiūlė šią dieną į Vilnių negrįžti, nes jis nebuvo susitikęs su N. V. ir reikalų nesutvarkė, susitarė, kad A. V. grįš į Vilnių birželio 6 d. paskutinio autobuso maršrutu iš Biržų į Vilnių. Grįžtant į Vilnių, A. V. paskambino nuteistasis ir liepė išjungti mobilaus ryšio telefoną, ką pastarasis ir padarė, kodėl taip reikia padaryti, nepaaiškino. Atvažiavęs į Vilniaus autobusų stotį, A. V. įsijungė mobilųjį telefoną ir paskambino R. K. , susitarė susitikti prie „Bix“ kavinės senamiestyje. Susitikimo metu R. K. jam pasakė, kad dar iki šiol nepavyko susitikti su N. V. ir susitvarkyti savo reikalų, prašė kur nors nueiti ir pabūti kažkiek laiko, tačiau A. V. paprašė nuteistojo leisti nueiti namo ir pasidėti kelioninį krepšį su daiktais, o po to jis išeis. R. K. su tokiu pasiūlymu sutiko, jie nuėjo į Polocko gatvėje nuomojamą butą. Namuose nieko nebuvo. A. V. pasidėjo atsivežtus daiktus. Tuo metu R. K. liepė paskambinti N. V. ir sužinoti, kur jis yra šiuo metu. A. V. paskambinus, N. V. jam atsakė, kad jis prie Aušros vartų ir jau eina namo. Šį pokalbį girdėjo R.K. Po to, nuteistasis patarė A. V. , kokiu maršrutu reikia eiti, kad pakeliui nesusitiktų N. V. Prieš išeidamas A. V. matė, kaip R. K. išsitraukė suvyniotą į „Saulutės“ maišelį virtuvinį apie 20 cm ašmenų peilį ir padėjo jį ant lovos. Išeidamas iš buto, pasitaręs su R. K. , užrakino kambario duris, kurios be rakto iš vidaus neatidaromos. R. K. palikęs vieną namuose, pats nuėjo į „Bix“ kavinę, kur sėdėjo iki vidurnakčio, gėrė alų. Po 23 val. paskambino R. K. , kuris pasakė, kad jau eina namo, viskas padaryta. R. K. labai rėkė, šaukė. R. K. jam pasiūlė dar pasėdėti kavinėje, o po to grįžti namo. Jis grįžo namo po pirmos valandos nakties ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Bute matė gulintį N. V. lavoną, aplinkui buvo daug kraujo. A. V. parodymai atitinka liudytojo Nr.01, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad jam R. K. pasakojo, jog buvo susitikęs su A. V. , abu buvo nuėję į A. V. nuomojamą butą, kur gyveno ir N. V. Bute nieko nebuvo. A. V. pasidėjo daiktus ir išėjo, o R. K. pasiliko bute vienas. Išeidamas A. V. užrakino buto duris. Netrukus grįžo N. V. ir tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu R. K. atsineštu peiliu apie dešimt kartų dūrė nukentėjusiajam. N. V. nužudyti nenorėjo, o tik jį pagąsdinti, nes N. V. dirbo policijai.
Iš liudytojo J. P. parodymų seka, kad nukentėjusysis N. V. ir liudytojas A. V. buvo jo kaimynai, gyveno gretimame kambaryje. Kaimynai gyveno ramiai, netriukšmaudavo. 2005 m. birželio 6 d. apie 22.30 val. jam būnant kambaryje išgirdo triukšmą ir riksmus koridoriuje, kažkas trankėsi į sieną. Liudytojas priėjęs prie durų sušaukė „apsiraminkit“. Po to išgirdo šauksmą „atidarykite duris“, vyriškas balsas šaukėsi pagalbos, bet jis bijojo atidaryti duris. Girdėjo krentančių daiktų bei muštynių garsus. Viskas vyko apie dešimt minučių ir nutilo. Tuo metu J. P. pamatė pro langą gatve einančius policijos pareigūnus ir juos pakvietė užeiti pažiūrėti, kas vyksta. Jis išėjo pasitikti policijos pareigūnų ir koridoriuje pamatė gulinti ant grindų kruviną N. V. lavoną.
Teismo medicinos eksperto išvadose konstatuota, kad N. V. mirė nuo kiauryminio, durtinio pjautinio krūtinės kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu. Kiti sužalojimai padaryti 25 trauminiais poveikiais, tikėtina, kad tuo pačiu įrankių. Ant lavono savigynos pėdsaku galima laikyti žaizdą kairiojo riešo plaštakos užpakaliniame paviršiuje (t.1, b.l. 30-39). Specialisto išvadoje Nr. II-1984, II-3280 konstatuota, kad ant N. V. megztinio, dešiniojo bato rasti pavieniai melsvai juodos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su R. K. džinsinių kelnių audeklo dominuojančiais pluoštais. Be to, ant N. V. megztinio, marškinėlių, kelnių ir ant kratos metu paimtų sportinio švarko, bliuzono, marškinėlių trumpomis rankovėmis, sportinių kelnių, ant R. K. marškinėlių, džinsinių kelnių rasti pašaliniai (neįeinantys į tirti pateiktų objektų pluoštinę sudėtį) juodos spalvos poliesteriniai mikropluoštai, kurie yra vienodi – bendro grupinio priklausomumo (t.1, b.l. 109-119).
Iš daiktų apžiūros protokolų duomenų (t.1, b.l. 158-167) seka, kad iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 8 631 05070 (R. K. ) laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2005 m. birželio 6 d. buvo atliktos 8 duomenų perdavimo operacijos su abonentu Nr. 8 684 92656, priklausančiu N. V. Visos duomenų perdavimo operacijos buvo atliktos 2005 m. birželio 4 d. nuo 21.10 val. iki 22.55 val., tarp šių duomenų yra vienas skambutis iš R. K. į A. V. telefoną. Be to, pagal minėtas telefoninių pokalbių išklotines matyti, kad R. K. iš savo telefono skambino 2005 m. birželio 6 d. 21.54 val. savo broliui D. K. (skambinimo vieta Savičiaus g.15). Po to, nuo 21.54 val. iki 23.07 nebuvo naudojamasi R. K. telefonu, kuris tik 23.07 val. išsiuntė žinutę savo broliui Mantui (siuntė būdamas Rinktinės gatvėje). Iš šių išklotinių matyti, kad nuo 21.54 val. iki 23.07 R. K. niekam neskambino ir jam niekas neskambino, o pats nuteistasis buvo Polocko gatvėje, t.y. įvykio vietos rajone.
Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismas teisingai įvertinęs aukščiau išdėstytus iki kitus išsamiai teismo nuosprendyje aptartus įrodymus, bei tinkamai išanalizavęs šių įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. K. tyčia nužudė N. V. Byloje surinkti įrodymai įvertinti vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis.
Tuo pačiu paneigta nuteistojo R. K. iškelta versija, kad jis nukentėjusiojo N. V. nenužudė, įvykio dieną buvo susitikęs su A. V. , kartu nuėjo pas A. V. į namus, kur pastarasis paliko daiktus ir jie vėl kartu išėjo į miestą. A. V. siūlė eiti į kavinę „Bix“, tačiau jis atsisakė, su A. V. išsiskyrė apie 22.30-22.45 val., Katedros aikštėje, nuteistasis pakeliui namo sutiko brolį, kuris taksi parvežė jį namo. Tą dieną N. V. jis nebuvo sutikęs. Kodėl liudytojas A. V. ir liudytojas Nr.01, kuriam taikomas anonimiškumas, jį apkalba, jis nežinojo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neigdamas kaltę ginčija liudytojo A. V. ir liudytojo Nr.01 parodymų objektyvumą, nes šie liudytojai skirtingai apibūdino nusikaltimo įrankį peilį. Tačiau, kaip matyti iš liudytojo A. V. parodymų, peilį jis matė trumpą laiko tarpą, todėl galėjo detaliai peilio ir neapibūdinti, įslaptintas liudytojas apie peilį žinojo tik iš paties nuteistojo pasakojimo. Todėl esantys kai kurie netikslumai tarp liudytojo A. V. ir liudytojo Nr.01 parodymų, apibūdinant peilį, neturi esminės reikšmės, sprendžiant šių liudytojų patikimumo klausimą, nes jie nuosekliai aiškino, kad nukentėjusysis buvo nužudytas R. K. atsineštu peiliu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas A. V. nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad N. V. dirba policijoje, o liudytojas Nr.01 šios aplinkybės nepatvirtino. Kaip matyti iš liudytojo Nr. 01 parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis būtent ir nurodė šią konflikto priežastį (t.1, b.l. 92-93), pagarsinus šiuos jo parodymus teisme, jis tai patvirtino. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodytą prielaidą, kad liudytojas Nr.01, kuriam taikomas anonimiškumas, apie A. V. užrakintas duris galėjo sužinoti tik teisme, klausydamasis A. V. parodymų, arba šie parodymai jam buvo perduoti per pertrauką. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytojas Nr.01 buvo apklaustas teisme, nepažeidžiant BPK 279 str., 282 str. reikalavimų. Liudytojas Nr.01 buvo apklaustas teisme apie jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios reikšmingos bylai. Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis patikslino savo parodymus, nurodydamas, jog A. V. išeidamas užrakino kambario duris, palikdamas kambaryje R. K. , nekeičia jo parodymų esmės apie tai, kad nukentėjusįjį nužudė R.K. Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi tiek liudytojo A. V. parodymais, tiek liudytojo Nr.01, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nes minėtų liudytojų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, priešingai, jie tarpusavyje sutampa ir papildo vieni kitus bei atitinka kitą bylos medžiagą. Todėl abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu teismui nebuvo pagrindo. Taip pat byloje nėra duomenų, jog šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojai R. K. , A. L. , R. V. , tą vakarą bendravę su nuteistuoju, nematė ant jo drabužių kraujo, kas patvirtina jo nekaltumą, išsamiai aptarta teismo nuosprendyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, minėti liudytojai R. K. buvo sutikę nakties metu, bendravo mažai, trumpą laiko tarpą, todėl galėjo ir nepastebėti galimų kraujo pėdsakų ant nuteistojo drabužių. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog R. K. sekančią dieną po nužudymo, ryte, prašė buto savininkės L. P. pasinaudoti skalbimo mašina, nors anksčiau to nėra buvę, nes ji neleido skalbtis skalbimo mašina, todėl nuteistasis drabužius skalbė rankomis. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog teismas, vertindamas nuteistojo psichologines savybes (savitvardą, susikaupimą, emocijų nereiškimą), kaip įrodymą, parodė antipatiją nuteistojo atžvilgiu (bendraudamas su minėtais liudytojais po įvykio neteistasis buvo ramus, išlaikytas, jo elgesyje liudytojai nieko įtartino nepastebėjo). Išvadas apie nuteistojo asmenines savybes teismas padarė remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje surinktais įrodymais bei nuteistąjį R. K. charakterizuojančia medžiaga.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo tirta versija, kad nukentėjusįjį galėjo nužudyti kiti asmenys, tarp jų ir liudytojas A. V. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrintos įvairios versijos dėl N. V. nužudymo, taip pat ir dėl A. V. dalyvavimo nužudyme, tačiau jos nepasitvirtino. Ryšium su tuo, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme reikėjo išsireikalauti liudytojo A. V. ir nukentėjusiojo N. V. telefoninių pokalbių išklotines. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras teismui pateikė pažymas UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“, iš kurių matyti, kad A. V. ir N. V. telefoninių pokalbių išklotinės pagal galiojančią tvarką buvo saugomos 6 mėnesius, todėl šiuo metu jos jau nėra išlikusios. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminis bylos tyrimas buvo nepilnas ir nevisapusiškas, nes neatliktas nuteistojo parodymų patikrinimas vietoje. Šis procesinis veiksmas pagal galiojančius įstatymus nėra privalomas ikiteisminio tyrimo metu, šį klausimą sprendžia tyrėjas, atsižvelgdamas į tokio procesinio veiksmo reikalingumą ir tikslingumą. Be to, pats nuteistasis neigia kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą bei įvykio metu buvęs nukentėjusiojo bute. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo ištirtas ir išsiaiškintas ant nuteistojo drabužių rastų nukentėjusiojo drabužių mikropluoštelių atsiradimo mechanizmas. Kaip matyti iš teismo specialisto išvados, tyrimo metu buvo konstatuotas tik pats mikropluoštelių buvimo faktas. Į visus pateiktus klausimus specialistas išsamiai atsakė savo kompetencijos ribose. Šiuo atveju specialistai nenustatė šių mikropluoštelių atsiradimo aplinkybių, kokiu būdu jie atsirado ant nuteistojo drabužių, juolab jų atsiradimo mechanizmo. Todėl pagrįstai buvo atmestas nuteistojo prašymas dėl specialisto apklausos teisme. Šiuos klausimus sprendžia teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą. Tai, kad ant N. V. megztinio ir bato rasti medvilnės pluoštai vienodi su A. V. džinsinių kelnių audeklo pluoštais, kas nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, logiškai paaiškinama, nes tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas gyveno viename kambaryje, nuolat bendravo.
Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visetą bei pagrįstai nuteisė R. K. pagal BK 129 str. 1 d., taip pat paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.