Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei J. G. ir jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovei E. K. ir jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, trečiajam asmeniui notarui Modestui Valantiejui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei E. K., trečiajam asmeniui notarui Modestui Valantiejui, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-05 ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. rugpjūčio 2 d. buto dalies dovanojimo sutartį (Notarinio registro Nr. MV-5990) LR CK 6.472 str. 1 d. pagrindu ir taikyti restituciją natūra, grąžinti ieškovei J. G. pagal šią sutartį atsakovei E. K. perduotą nekilnojamąjį turtą - 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys nesklebtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).

Nepamena, kurią tiksliai dieną įvyko konfliktas. Tai buvo dvi savaitės iki jos kreipimosi dėl specialisto išvados gavimo. Konfliktas įvyko dienos metu, dėl to, kad ji parodė nepasitenkinimą pastoviais baliais. Sesė turėjo svečių, jie labai garsiai juokėsi ir ji visą naktį negalėjo miegoti. Atsikėlusi dėl to papriekaištavo sesei. To užteko, kad tarp jų įvyktų konfliktas. Sesė išgėrusi būna labai agresyvi. Jos susimušė. Tik su pižama ji iš buto išbėgo į laiptinę, sesuo ją vijosi, jos laiptinėje susistumdė. Ji nukrito nuo laiptų, prasiskėlė galvą, ridenosi, sesė pribėgusi spyrė kelis kartus. Viskas įvyko labai greitai, ji verkė, po to nubėgo į kitą laiptinę pas draugę A. N., jai papasakojo kas įvyko. Ketino išsikviesti greitąją, tačiau užsidėjo kompresus ir galvojo jog sumušimai praeis. Dar tos pačios dienos vakare bandė įeiti į namus, tačiau jos neįleido. Ji bandė įeiti daug kartų, galvojo, kad sesė persigalvos, ją įsileis. Tačiau po kurio laiko spyna buvo pakeista, nes jos raktas nuo tos spynos jau nebetiko, o nuo antrosios spynos rakto ji iš vis niekada neturėjo. Tuomet suprato, kad į namus nebeįeis ir nusprendė kreiptis į policiją. Tėtis taip pat nieko negalėjo padėti, jis bandė kalbėtis su sese, kad ją priimtų, tačiau sesė melavo, pasakojo išgalvotas istorijas. Tėtis patarė kreiptis į teismą. Dvi savaites pižama buvo jos vienintelis rūbas, nes ji negalėjo pasiimti savo daiktų ir drabužių. Paskui sesuo pasakė, kad jos drabužiai yra rūsyje. Rūsyje ji rado penkis maišelius drabužių. Jos drabužius sesuo taip pat nešė pas tėtį, pas jos geriausią draugę. Taip ją ir iškraustė. Nepraėjus trims savaitėms, jos kambarys jau buvo išnuomotas.

Sesė su namo pirmininku pateikė melagingus duomenis seniūnijai, kad nuo 2012 m. kovo 2 d. ji bute negyvena ir išdeklaravo ją iš gyvenamosios vietos, nors ji tikrai ten gyveno iki tos dienos, kai sesuo ją sumušė ir daugiau į butą neįsileido.

Dėl darbo UAB ,,Autolis‘‘ ieškovė paaiškino, kad realiai ten nedirbo. Tik du kartus buvo toje įmonėje - kai sudarė darbo sutartį ir dar vieną dieną, nes darbo nebuvo. Paskui dingo darbdavys ir ji tiesiog laukė, kol darbdavys atsiras, tačiau jis neatsirado. Darbo užmokesčio negavo, taip pat negalėjo nutraukti darbo sutarties ir registruotis darbo biržoje. Viskas tęsėsi apie pusę metų. Po pusmečio ją atleido per darbo inspekciją. Nors UAB „Autolis“ ji buvo priimta dirbti direktore, tačiau tokių pareigų tikrai neužėmė. Įmonei vadovavo D. T.. Jokie antspaudai ar dokumentai jai nebuvo perduoti. Taip pat jai niekas nesakė, kad ji bus akcininkė. Sesuo žinojo apie jos darbą UAB „Autolis“, žinojo, kad ji priimta direktorės pareigoms, taip pat žinojo, kad realiai tame darbe nedirbo ir atlyginimo negavo. Sesuo sakydavo, kad laukei, džiaugeisi, o dabar į dabą neini. Žinodama visas šias aplinkybes, sesuo gudriai tą direktorės darbą susiejo su buto dovanojimo sutarties sudarymu, nors darbas UAB ,,Autolis‘‘ visai nesusijęs su dovanojimo sutartimi. Tai tiesiog darbas, kuriame nepavyko gauti pajamų. Su sese jos kalbėjosi tik apie tai, kad nedirbant ir negaunant pajamų bus sunku žiemą išlaikyti butą.

LR CK 6.472 str. numato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nors nustatyta, kad sužalojimas buvo nežymus, baudžiamoji byla neiškelta, bet specialisto išvada patvirtina, kad asmuo atvyko sumuštas ir to negalima paneigti.

Šiuo atveju dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, sudarytas tarp seserų, šalis sieja giminystės ryšys, tai moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Toks ryšys suponuoja tarpusavio pagarbą, paramą ir globą, nes geros moralės prasme, vyresnioji sesuo, mirus motinai, turėtų globoti jaunesnę seserį, o ne stengtis iš jos atimti paskutinį gyvenamąjį būstą. Ieškovė neturi kito turto, kito gyvenamojo ploto. Jai trūko pinigų susimokėti už komunalines paslaugas. Tai, kad jai nebuvo sumokama už darbą, privedė prie to, kad ji negalėjo susimokėti komunalinių mokesčių ir kreipėsi pagalbos į vyresnę seserį. Vyresnioji sesuo pasiūlė atiduoti turto dalį. Įtikinta, kad bus mažesni mokesčiai ir taip galės išgyventi, ieškovė sutiko savo buto dalį padovanoti atsakovei. Ieškovė niekada negalvojo, kad bus išvaryta iš namų, nežinojo, kad pasirašiusi dovanojimo sutartį, negalės toliau gyventi tame bute. Notarų biure jai nebuvo išaiškinta, kad bet kada ji gali būti iškeldinta iš būsto. Sutartys notarų biuruose sudaromos formaliai, jos būna trafaretinės. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes byloje, galima konstatuoti, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu prieš ieškovę buvo panaudotas psichologinis bei fizinis smurtas. Dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.472 str. pagrindu.

Iki sandorio sudarymo ieškovė nuolatinai gyveno bute, turėjo buto raktus. Tik nuo viršutinės spynos neturėdavo rakto, nes ji bijodavau jai duoti, nes ji pastoviai pamesdavo. Į butą ieškovė įeidavo, nes viršutinės spynos nerakindavo. Būdavo, kad nakčiai, ar kelioms dienoms sesė išvažiuodavo, bet būdavo, kad ir būna namuose. Po sutarties sudarymo 2012 m. rugpjūčio 2 d., ieškovė iš viso buvo dingusi. Praėjo keletas dienų, o ji net nesirodė. Tėtis taip pat jos ieškojo, buvo užėjęs į darbą, klausė kur Jovita. Ji pasakė, kad nežino. Sesė nekėlė telefono nei jam, nei jai. Po to ji buvo gal porą kartų užėjusi, paskui visai dingo. Po sandorio sudarymo praktiškai jos nebematė, ji namuose nebegyveno. Pamatė, kai atėjo dviračius pasiimti, tai buvo sausio mėnesį, kai jau į teismą buvo kviečiama.

Jos daiktų ji neišmetė. Tik jos žieminius batus ir žieminius drabužius išnešė į rūsį, nes pas ją apsigyveno draugė. Kitus drabužius sesė pati pasiėmė jau seniai. Ieškovės kambaryje beveik ir nebuvo jos daiktų. Neatsimena, kada galutinai viską pasiėmė sesė. Kadangi sesės nebuvo, o ta draugė jau nuo kovo mėnesio dažnai nakvodavo jos kambaryje, pasiūlė jai eiti gyventi į kitą kambarį ir mokėti už tą kambarį priklausančius mokesčius. Draugė iki šiol pas ją gyvena, padeda per pusę mokesčius mokėti. Draugė nėra nuomininkė, nuomos mokesčio iš jos neima.

Ji sesės nevarė, ieškovė gali ateiti ir gyventi tuose namuose, bet dovanojimo nenorėtų grąžinti, nes nežino, kaip yra iš tikrųjų, ar tas dovanojimas buvo ne dėl tos firmos, kur ieškovė dirbo direktore, nes būna visokių aferistų, gal ir sesę ten apgaudinėjo. Todėl galvoja, kad ir jos buto daliai gali kilti grėsmė. Bijo rizikuoti savo dalimi. Be to, bute ji yra padariusi remontą, apie 2000 Lt priemonės kainavo. Jei gautų banko paskolą, pasiūlytų sesei kompensaciją, tačiau bankas neduoda jai paskolos.

Pas bendrijos pirmininką ji buvo nuėjusi tik kai reikėjo išregistruoti sesę, nes jai ir taip pakankamai daug skolų reikėjo mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., Kauno miesto 28-ame notarų biure, buto dalies dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. MV-5990, ieškovė J. G. padovanojo atsakovei - savo seseriai E. K. jai nuosavybės teise priklausiančią 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kuris jai priklausė nuosavybės teise nuo 2007-08-22, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b.l. 10-11). Iš notarinės dovanojimo sutarties matyti, kad padovanotosios buto dalies vertė sandorio sudarymo dieną buvo 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų (2.5 p.). Šia dovanojimo sutartimi apdovanotoji E. K. perėmė dovanotojos skolą daugiabučio namo savininkų bendrijai, kurios dydis pagal 2012-07-31 368-osios DNSB pirmininko G. U. išduotą pažymą buvo 1280 Lt ir 55 ct (b.l. 12-16 ).

Savo reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė grindžia CK 1.90 str., t.y. kad sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, atsakovei sąmoningai suklaidinus ieškovę, o taip pat CK 6.472 str. 1 d. pagrindu, t.y. tuo, kad netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovė atliko veiksmus, kurie smerktini geros moralės požiūriu.

Dėl kito ieškinio pagrindo - atsakovės atliktų veiksmų, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu, ieškovė nurodė, kad netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovė ją sumušė, išvarė iš namų, atėmė raktus, melagingai nurodė, kad bute ji negyvena nuo 2012 m. kovo 2 d. ir panaikino jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Jos paaiškinimu, atsakovė smurtavo jos atžvilgiu ir anksčiau, nuo pat atsikraustymo į butą po mamos mirties. Ji buvo sulaužiusi jai nosį, spyrė, neįsileisdavo į butą - neduodavo raktų arba palikdavo raktą spynoje, kad ji negalėtų atrakinti durų. Nurodė, kad ir po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė panaudojo prieš ją fizinį smurtą - 2012 m. rugpjūčio 15 d., dienos metu, ieškovei papriekaištavus, kad negalėjo išsimiegoti dėl naktį kelto triukšmo. Jos susiginčijo, o atsakovė išgėrusi būna labai agresyvi, iš karto pradėjo naudoti smurtą. Ji išbėgo į laiptinę, atsakovė ją vijosi, jos susistumdė, ji nukrito nuo laiptų, prasiskėlė galvą, o atsakovė ją vijosi, pribėgusi įspyrė kelis kartus. Pakilusi ji nubėgo pas draugę A. N.. Jai buvo padaryti sužalojimai, tačiau nei greitosios pagalbos, nei policijos nekvietė, sužalojimus gydėsi pati. Tikėjosi, kad atsakovei pyktis praeis ir jos susitaikys. Dar tą patį vakarą ji bandė pareiti į namus, tačiau atsakovė jos neįleido. Bandė įeiti dar daug kartų, kol po dviejų savaičių įsitikino, kad tikrai atsakovė jos neįleis, nes jau buvo pakeista spyna. Tuomet nusprendė kreiptis teisminiu keliu. Dėl to konsultavosi su advokatu, jo patarimu dėl sužalojimo kreipėsi į medicinos specialistą ir parašė pareiškimą policijai. Nepraėjus trims savaitėms, jos kambarys buvo išnuomotas (b.l. 74, 90-94).

Be savo paaiškinimų, tiek ieškovė, tiek atsakovė savo nurodytas aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais.

Ieškovės prašymu kviestas liudytojas A. G. paaiškino, kad jis yra ieškovės tėvas, o atsakovę užaugino nuo vienerių metukų. Apie buto dovanojimą jis sužinojo tik po sandorio. Jam buvo pasakyta, kad butas padovanotas dėl to, kad mažiau reikės mokėti mokesčių. Taip jam paaiškino atsakovė, taip pat ji sakė ieškovei ir močiutei. Ieškovė buvo laiminga, kad nereikės mokėti mokesčių. Mano, kad jos abi taip susitarė. Jis yra labai užpykęs dėl to, kad ieškovė butą atidavė ne jam, ne močiutei, o žmogui, kuris ją muša. Mano kad atsakovė apgavo J.. J. buvo mušama kas antrą dieną, E. buvo sulaužiusi J. nosį. Jis užaugino ir vieną ir kitą, todėl dėl J. sumušimo nerašė pareiškimo policijai. Galvojo, kad seserys susidraugaus. Apie tai, kad E. mušdavo J., žino visi kaimynai. Todėl nustebo, kaip galėjo ieškovė atiduoti savo kambarį žmogui, kuris vos ne kiekvieną dieną ją muša. Klausė ieškovės, gal ji gavo už tai pinigų, ieškovė atsakė, kad pinigų negavo. J. po dovanojimo nuomojosi butą. Iš laiptinės kaimynų sužinojo apie tarp seserų įvykusį konfliktą. Kaimynai kalbėjo apie sumušimą. Jis neklausinėjo visų smulkmenų. Girdėjo, kad po dovanojimo atsakovė sumušė J., kad ji buvo nuėjusi ir prašė ją įleisti. Kiek žino, J. bandė gražiuoju susitarti su sese. Pats nematė kaip ieškovė buvo sumušta. Muštynės vykdavo dažnai, J. atbėgdavo su mėlynėmis, tai raktai būdavo pavogti, negalėdavo įeiti į namus. Ištisai tokie dalykai vykdavo. Po konflikto, kai pastebėjo, kad J. ten nebegyvena, ėjo kalbėti su atsakove ir į namus, ir į darbą. Manė, kad seserys susitaikys. Tačiau pati atsakovė pasakė, kad butas jos ir J. ten negyvens, jos nebeįleis į butą. J. drabužiai buvo išmesti į laiptinę. Jam buvo žinoma, kad gyvendamos kartu seserys turėjo įsiskolinimų. J. ir dirbdavo, ir nedirbdavo. J. guodėsi, kad įsidarbino ir jai nesumoka. Jai reikėjo darbo, jo ieškojo, nes už butą reikia mokėti. Nurodė, kad J. niekur nebuvo dingusi. Ji visada paskambindavo. Būdavo, kad kokią dieną nebūna, ar nepaskambina, nes ji jau yra suaugusi. Tačiau nebuvo taip, kad kelis mėnesius nesusiektų. Jeigu jau ji keletą dienų nepaskambindavo, pats jai skambino. Ilgesnį laikotarpį J. nebuvo dingusi. Galėjo būti, kad klausė atsakovės kur J., sakė jai, kad ji nekelia ragelio, nes ėjo Laisvės alėja ir buvo užėjęs pas atsakovę. Gal tą dieną ir ieškojo J.(b.l. 97-98).

Ieškovės liudytoja T. T. G. paaiškino, kad yra ieškovės močiutė, jos tėvo motina. Mano, kad atsakovė negerai pasielgė su ieškove. Jai yra žinoma, kad E. mušdavo J.. J. ateidavo sumušta, tai suspardyta, tai mėlynės po akimis, rankos sudaužytos. E. buvo sumušusi ieškovę tiek, kad ją reikėjo vežti į ligoninę, turbūt buvo sulaužyta nosis. J. buvo sumušta naktį, pakvietė jos tėvą. J. sakė, kad ją sumušė E.. Kada tai buvo gerai neprisimena. Vieną kartą buvo nuėjusi pasiteirauti, kodėl E. ją taip muša. E. pasakė, kad pasiimtų jos daiktus, pasakė, kad J. čia nieko neturi ir negali gyventi. Klausė atsakovės, kodėl išvaro ieškovę. Atsakovė pasakė, kad J. perrašė jai butą kad nereikėtų mokesčių mokėti ir kad ji nenori, kad J. čia gyventų, geriau priims gyventojus, kurie jai mokės už butą. Ji J. daiktų nepaėmė, pasakė, kad nieko neims ir kad kreipsis į teismą. Kažkoks atsakovės draugas buvo atnešęs jai į namus J. daiktus, tačiau ji nepriėmė. J. tame bute gyveno nuo vaikystės, gimė ten. Ji niekur nebuvo dingusi. Tik tada, kai buvo išvaryta, ėjo pas vieną draugę, pas kitą. Su J. ji nuolat susiskambindavo, kiekvieną dieną. Nebuvo taip, kad ilgesnį laiką negyventų tame bute (b.l. 98-99).

Atsakovės kviesta liudytoja E. Č. paaiškino, kad su atsakove yra artimos draugės, o ieškovę pažįsta tik iš matymo. Ji gyvena kartu su atsakove (duomenys neskelbtini). Ji turėjo asmeninių problemų šeimoje ir E. sutiko jai padėti, ją priėmė. Dar tuo metu, kai bute gyveno J., ji dažnai būdavo pas E., kartais ir pernakvodavo. J. būdavo labai retai. Ji pasiskambindavo Ernestai, paklausdavo ar yra jos sesė, nes nenorėdavo pridaryti problemų. J. kambaryje pradėjo gyventi pastoviai maždaug nuo 2012 kovo mėnesio vidurio, o iki tol porą kartų per savaitę nakvodavo pas E.. Tame kambaryje jai leido miegoti E., ten yra jos asmeniniai daiktai. Kai ji atsikraustė, buvo indai, vazos ir baldai, bet J. asmeninių daiktų ten nebuvo. E. sakė, kad visus daiktus ji pasiėmė, kai išsikraustė iš buto. Rūsyje stovėjo tik jos dviratis. Į tą kambarį ji įsikraustė po truputį, iš pradžių visų daiktų nesivežė, tik būtiniausius. Savo gyvenamosios vietos tame bute nėra deklaravusi. Už komunalinius mokesčius moka. Ji turi nuo buto vieną raktą, nes rakinama tik viena spyna, o kita sugedusi. Kiek žino iš Ernestos pasakojimų, prieš jai atsikraustant, santykiai tarp seserų buvo gana blogi, jos daug pykosi. Kad tarp jų būtų smurtas nematė, bet iš pokalbių telefonu girdėjo, kad balsas buvo pakeltas. Girdėjo, kaip jos kažko aiškinosi dėl buto. E. minėjo, kad sesė jai pasakė, jog nori padaryti dovanojimą, sakė, kad ji viską sutvarkys, kad taip reikia. E. norėjo sužinoti, dėl ko tas dovanojimas, bet J. sakė jai nesigilinti ir E. negalėjo išsiaiškinti (b.l. 99-100).

Abiejų šalių prašymu apklaustas liudytojas G. U. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkas, gyvena tame name. Pažįsta ieškovę ir atsakovę. E. yra bendrijos narė. J. nebuvo bendrijos nare. Jau kokius metus J. ten negyvena. Kodėl ji ten negyvena, nežino. Prisimena, kad E. prašymu išdavė jai pažymą. E. pati pasakė, kad J. tame bute negyvena. Jis pats neina ir neregistruoja kas gyvena ar negyvena. Apie tai jam pasako patys gyventojai. Tuo metu, tai buvo apie rugsėjo mėnesį, jis J. nematė. Ir anksčiau jos nesimatė, todėl kai E. pasakė, kad J. negyvena, jam jokių abejonių nekilo. Kaimynų nesiteiravo, ar J. gyvena. Jis pats gyvena kitoje laiptinėje, dirba, į darbą išeina ryte ir vakare grįžta. Apie seserų santykius gyvenant tame bute nežino. Buvo skundų dėl keliamo triukšmo. Tačiau apie muštynes nežino, o jeigu ir buvo, tai jau policijos reikalas. Jam gyventojai nėra suteikę tokios informacijos. Jam taip pat yra žinoma, kad J. buvo skolinga bendrijai apie 1000 Lt. Dėl to, kad butas jai perėjo, E. prisiėmė padengti visas skolas (b.l. 99).

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę sieja giminystės ryšys, jos yra seserys. Tačiau vien ši aplinkybė nesuponuoja išvados, jog ieškovė siekė neatlygintinai ir besąlygiškai perduoti jai priklausančią buto dalį. Iš šalių bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad seserys nesutarė, niekada artimai nebendravo. Ieškovės tėvas liudytojas A. G., kuris gerai pažįsta abi merginas, nes nuo vaikystės jas užaugino, nurodė, jog jis labai nustebo sužinojęs, kad ieškovė be jokios kompensacijos atidavė savo buto dalį atsakovei, kadangi atsakovė mušdavo ieškovę, buvo sulaužiusi jai nosį. Todėl atsakovės nurodytą motyvą, jog ieškovė padovanojo jai buto dalį dėl to, kad jai mažiau reikėtų mokėti mokesčių, vertino kaip apgaulę. Analogiškai seserų santykius ir buto dalies dovanojimą vertino ir ieškovės močiutė T. T. G.. Atsakovės draugė liudytoja E. Č. taip pat patvirtino, kad iš atsakovės pasakojimų jai yra žinoma, kad prieš jai atsikraustant, santykiai tarp seserų buvo gana blogi, jos daug pykosi. Todėl teismas laiko nustatyta, kad šalių santykiai buvo konfliktiški. Teismo vertinimu, esant konfliktiškiems šalių santykiams, ieškovės valia dovanoti atsakovei savo buto dalį negalėjo susiformuoti laisvai, be pašalinės įtakos. Kad ieškovės apsisprendimą nulėmė pašaliniai veiksniai, nurodė abi ginčo šalys. Atsakovės teigimu, dovanojimas įvyko ne jos iniciatyva ir ne dėl jos įtakos, o dėl kažkokios spėjamos aplinkybės, kad galbūt ieškovės turtui buvo kilusi grėsmė jai įsidarbinus UAB „Autolis“, nes ieškovė buvo priimta į direktorės pareigas ir tapo akcininke, todėl manė, kad ieškovė galėjo turėti skolų ir dovanojimu siekė apsaugoti turtą. Ieškovės paaiškinimu, ji turėjo finansinių problemų, nes 2012 m. liepos mėnesį iš darbo kavinėje buvo atleista ir neturės pajamų. Kito darbo ieškojo, bet nerado, o UAB „Autolis“ realiai nedirbo, atlyginimo negavo, buvo problematiška nutraukti darbo santykius ir ji negalėjo gauti bedarbio pašalpos, nes darbdavys dingo.

Teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra labiau tikėtinos ir įrodytos. Kad ieškovė buvo patekusi į sunkią finansinę padėtį patvirtina tai, kad ji nuo 2012 m. liepos 16 d. buvo atleista iš darbo V. P. įmonėje. Valstybinės Darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pažyma apie ieškovės darbo santykių pabaigą UAB „Autolis“ ir ieškovės rašytas pareiškimas šiai institucijai patvirtina, kad ji negalėjo surasti darbdavio ir iš darbo UAB „Autolis“ ją atleido darbo inspekcija Darbo kodekso 124 str. 1 d. 4 p. pagrindu (b.l. 111-112). Akivaizdu, kad neesant darbdavio, darbo santykių nutraukimas buvo komplikuotas, o esant nenutrauktai darbo sutarčiai, bedarbio pašalpa neskiriama. Bendrijos pirmininko 2012-07-31 pažyma patvirtina, kad ieškovė turėjo 1280,55 Lt skolos namo bendrijai, taip pat iš pateiktų sąskaitų kvitų matyti, kad buvo įsiskolinimas ir AB „Kauno energija“. Atsakovė nurodė, kad dovanojimo sutarties dieną ieškovės skola už šildymą ir mokesčius namo bendrijai turėjo apie 3000 Lt.

Tarp šalių nėra ginčo, kad jokio kito nekilnojamojo turto, be atsakovei padovanotos buto dalies, ieškovė neturėjo, taip pat neturėjo ir kito vertingo turto. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ieškovė turėjo nedaug asmeninių daiktų, o bute esantys buities apyvokos reikmenys ir baldai buvo likę iš tėvų.

Todėl pilnai tikėtina, kad 2012 m. liepos mėnesį sužinojusi, jog neteks vienintelio pajamų šaltinio – darbo ir suprasdama, kad bus sunku sumokėti mokesčius, ieškovė apie tai pasakė atsakovei. Taip pat pilnai tikėtina, kad sužinojusi apie tai, atsakovė pasiūlė jai planą kaip gauti kompensacijas, t.y. padovanoti buto dalį jai. Akivaizdu, kad galvodama tik apie tai, kaip rasti išeitį iš susidariusios sunkios finansinės padėties, ieškovė tokį atsakovės pasiūlymą priėmė kaip pagalbą. Ji tikėjosi, kad dovanojimo sandoris jai bus ekonomiškai naudingas ir jokių žalingų pasekmių nesukels, nes su atsakove buvo susitarusios, kad tai bus tik laikinas dovanojimas ir kad ji galės ir toliau gyventi savo kambaryje.

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sudarydama buto dalies dovanojimo sandorį ieškovė suklydo dėl pačios sandorio esmės, nes buvo suklaidinta atsakovės ir nesuprato sandorio pasekmių – kad po dovanojimo sutarties sudarymo turtas neatlygintinai ir negrįžtamai pereina apdovanotojo nuosavybėn ir dovanotojas tą turtą gali valdyti ir disponuoti savo nuožiūra.

Teismas vertina, kad panašioje situacijoje normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, dovanojimo sandorio nebūtų sudaręs.

Teismas taip pat sprendžia, kad atsakovė turėjo tikslą apgauti ieškovę, nes siekė ne padėti, o iškeldinti ją iš buto. Tokią išvadą teismas daro vertindamas pačios atsakovės paaiškinimus, kad dar 2012 m. pavasarį, bute gyvenant ieškovei, ji leido savo kambaryje apsigyventi E. Č., su kuria tarėsi dėl buto dovanojimo sandorio, o iš karto po dovanojimo sandorio sudarymo leido jai užimti ieškovės kambarį, o ieškovės daiktus išnešė į rūsį. Kad jos tikslas buvo iškeldinti ieškovę, patvirtina ir tai, kad netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, ji kreipėsi į bendrijos pirmininką dėl pažymos išdavimo, melagingai nurodydama, kad ieškovė negyvena bute nuo 2012 m. kovo 2 d., nors žinojo, kad iki 2012-08-02 (dovanojimo sutarties sudarymo) ieškovė dar buvo ½ dalies buto savininkė ir, kaip pati aiškino teisme, iki dovanojimo sandorio gyveno jai priklausančiame kambaryje. 2012-09-11 bendrijos pirmininkui išdavus jai prašomo turinio pažymą, atsakovė ją pristatė Dainavos seniūnijai ir 2012-09-24, atsakovės iniciatyva, buvo panaikinti ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys nesklebtini) (b.l. 20-23). Ieškovė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (b.l. 113).

Vien šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą dovanojimo sandorį panaikinti ir CK 6.472 str. pagrindu, nes tokie veiksmai kaip dovanotojo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas pateikiant melagingą informaciją, savavališkas dovanotojo asmeninių daiktų išnešimas ir kito gyventojo įleidimas į dovanotojo gyvenamą kambarį, yra nepateisinami ir griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Teismas taip pat laiko įrodytais ir kitus ieškovės atžvilgiu atsakovės atliktus veiksmus - kad 2012 m. rugsėjo mėn. 15 d. E. K. panaudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, o po kilusio konflikto pakeitė durų spyną ir nebeįleido jos į namus.

Tai, kad 2012-09-15 ieškovė buvo sumušta, patvirtina 20125-10-03 specialisto išvada Nr. G2576/12902, kurioje konstatuota, kad jai padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 17-18).

Kad po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovę sumušė atsakovė, patvirtino liudytojas A. G.. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad po sumušimo ieškovė buvo nuėjusi pas atsakovę ir prašė ją įleisti, bandė gražiuoju susitarti, tačiau atsakovė jos neįleido, ieškovė nuomojosi butą.

Atsakovės liudytojos L. P. paaiškinimais, kad atsakovė negalėjo sumušti ieškovės, nes 2012-09-15 ji nuo 12 val. buvo pas atsakovę su vaikais, o ieškovės ten nebuvo, teismas nesivadovauja, nes tikslaus vykusio konflikto ir sumušimo laiko ieškovė nurodyti negalėjo, todėl tikėtina, jog ir specialiso išvadą pateikusiam medicinos ekspertui nurodė tik tikėtiną įvykių laiką (b.l. 18).

Dėl sumušimo, išregistravimo, neįleidimo į butą, 2012-10-03 ieškovė kreipėsi į Kauno m. Dainavos policijos komisariatą. (b.l. 19).

2012-10-15 Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas). Pagal šią nusikalstamą veiką ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir procesas pradedamas teisme, esant nukentėjusiojo skundui, t.y. privataus kaltinimo tvarka (b.l. 108).

Nors ieškovė šia įstatyme (BPK 407 str.) numatyta teise nepasinaudojo ir jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika nėra įvertinta baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tačiau tai nekliudo teismui vertinti, kad nėra jokių abejonių, jog ieškovės atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir kad jį panaudojo atsakovė.

Fizinio smurto panaudojimas dovanotojos atžvilgiu vertintinas kaip neabejotinai griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.

Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl nustačius, kad atsakovė atliko prieš dovanotoją ieškovę Jovitą girs CK 6.472 str. 1 d. nurodytus veiksmus, jos ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Iš atsakovės taip pat priteistina ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 550 Lt., bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 23,78 Lt (CPK 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 2 d. buto dalies dovanojimo sutartį (Notarinio registro Nr. MV-5990) ir taikyti restituciją natūra, grąžinti ieškovei J. G. pagal šią sutartį atsakovei E. K. perduotą nekilnojamąjį turtą - 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovės E. K. 100 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. K. 550 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 23,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank”, b. k. 73000, (įmokos kodas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms -5630, procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.