Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-20 · Byla Nr. ATP-483-468/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
ATP-483-468/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02039-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-483-468/2015Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02039-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.1., 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutarimo, kuriuo Š. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 str. 6 d. 340 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. N. nubaustas už tai, kad 2014-09-09 apie 16 val. 50 min. Anykščių r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 16,76 km, vairuodamas automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 51 km/h viršijo šiame kelio ruože didžiausią leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 101 km/h greičiu.

Šalies argumentai

Š. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta byloje esančiais įrodymais, teismo išvados padarytos nesilaikant įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik apelianto kaltę tariamai pagrindžiančiais įrodymais, tačiau visiškai nevertino kaltę paneigiančių įrodymų, tuo pažeidė jo teisę į nešališką ir sąžiningą teismo procesą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Š. N. teiginius, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ne jis vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis priklauso UAB „G“, ir kad jis buvo laikinai paskolintas iš Ukrainos atvykusiems verslo partneriams, Ukrainos įmonės „G“ darbuotojams J. P. ir I.M., patvirtina Ukrainos įmonės „G“ raštas, kad automobilį vairavo ne apeliantas, o J.J. P.. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo teiginiai, jog ne jis vairavo automobilį, yra melagingi.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-18253560-14 bei Vilniaus apskrities VPK KPV AVS Paieškos poskyrio pareigūno tarnybiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį, ir kad automobilio naudotojas - Š. N.. Tačiau kelio (duomenys neskelbtini) 16,76 km viršijantis greitį buvo fiksuotas tik automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio vairuotojas fiksuotas nebuvo. Byloje nėra pateiktos greičio matuokliu darytos nuotraukos, kuriose aiškiai ir neginčijamai būtų matoma, koks konkretus asmuo vairavo automobilį. Anot apelianto, iš bylos medžiagoje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą, kad būtent jis vairavo minėtą automobilį 2014-09-09 apie 16 val. 50 min. Anykščių r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 16,76 km, kuriuo buvo viršytas greitis.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teiginiai apie tai, jog automobilį įvykio metu vairavo J. P., yra melagingi. Tokiai išvadai paremti teismas rėmėsi Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus pateiktais duomenimis, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį J. P. nebuvo kirtęs Lietuvos valstybės sienos. Tačiau, apelianto teigimu, J. P. yra ne vieną kartą lankęsis Lietuvoje, ir vien riboti duomenys, kad jis nebuvo kirtęs Lietuvos Respublikos sienos 2014 m. rugsėjo mėn. Vilniaus oro uoste, nepaneigia fakto, jog jis į Lietuvos Respubliką galėjo būti atvykęs kitu metu, t.y. į Lietuvos Respubliką minėtas pilietis galėjo atvykti bet kokia transporto priemone per Lietuvos Respublikos sieną su Latvija arba Lenkija. Todėl teismo išvada, kad ne J. P. vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokole nurodytu metu ir vietoje, yra paremta neišsamiai surinktais duomenimis. Juo labiau, kad tiek apeliantas, tiek ir Ukrainos įmonė „G“ raštiškai tvirtina, kad greitį viršijusį automobilį vairavo būtent J. P.. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad būtent jis vairavo automobilį, padarė iš esmės remdamasis prielaidomis, o ne vienareikšmiškais įrodymais.

Apelianto vertinimu, ši administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta ir dėl to, kad yra suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas, numatytas ATPK 35 str. Tariamai jo padarytas pažeidimas buvo fiksuotas 2014-09-09, todėl nuobaudos skyrimas baigėsi 2015-03-09, o nuobauda paskirta 2015-03-18, tai yra praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo Š. N. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2015-03-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ištirtos pažeidimo padarymo aplinkybės patvirtina tai, kad Š. N., vairuodamas automobilį „Volkswagen Touareg“, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 101 km/h. Savo veika jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą bei padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog Š. N. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. N. neigia savo kaltę padarius šį pažeidimą, apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, tvirtina, kad įvykio metu jis automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, šį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavo iš Ukrainos atvykęs verslo partneris, įmonės „G“ darbuotojas J. P., kuriam minėtas automobilis buvo perduotas laikinam naudojimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, pateikė užklausimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui dėl duomenų apie J.J. P. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30 pateikimo (b.l. 19). Iš minėtos policijos įstaigos gauti duomenys patvirtina, kad J.J. P. nurodytu laikotarpiu Lietuvos Respublikos sienos nekirto (b.l. 20-21). Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad šie duomenys patvirtina, jog J.J. P. nekirto Lietuvos Respublikos sienos ne tik per Vilniaus oro uostą, bet ir per pasienio kontrolės punktus. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad šis asmuo į Lietuvos Respubliką galėjo būti atvykęs kitu metu, t.y. į Lietuvos Respubliką jis galėjo atvykti bet kokia transporto priemone per Lietuvos Respublikos sieną su Latvija arba Lenkija, yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto Š. N. teisme duotų parodymų, jis aiškino, kad verslo partneriai iš Ukrainos I.M. kartu su J.J. P. atvyko apžiūrėti objektus Ignalinos rajone, Lietuvoje viešėjo keletą dienų, jiems buvo rezervuotas viešbutis, kartu su jais buvo dirbta „pora“ dienų, šis jų vizitas atvykus buvo pirmas. Vertinant minėtus Š. N. paaiškinimus, darytina išvada, kad šis asmuo visais įmanomais būdais siekia išvengti administracinės atsakomybės, pateikia teismui versijas, kurių taip pat nepagrindžia jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Tokiu atveju teismui tikėti administracinėn atsakomybėn patraukto Š. N. parodymais, kad ne jis, o J.J. P. įvykio metu vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio pagrindo.

Be paminėtųjų aplinkybių įvertintina ir tai, kad 2015-02-09 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog Š. N., atvykęs į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą ir susipažinęs su Kelių eismo taisyklių duomenų protokolu Nr. 39U-18253560-14, sutiko, kad 2014-09-09 vairavo minėtame protokole užfiksuotą automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį Anykščių rajone. Tik pareigūnei pasakius, kokia numatyta sankcija už jo padarytą pažeidimą, Š. N. pradėjo neigti minėtą dieną vairavęs paminėtą automobilį ir atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 6). Be to, 2015-01-09 paaiškinime Š. N. nurodė, kad atvykęs į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą sužinojo, jog įmonei „G“ priklausantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-09 Anykščių rajone viršijo greitį. Šiame paaiškinime jis vienareikšmiškai nepatvirtino, kad minėtas automobilis buvo perduotas naudojimui atvykusiems verslo partneriams iš Ukrainos, nurodė, kad „galimai“ jis buvo perduotas. Be to, nenurodė, ir kas tiksliai vairavo minėtą automobilį (b.l. 7). Tik vėliau pagal jo pateiktą prašymą iš Ukrainos įmonės „G“ gavus atsakymą, kad 2014-09-09 16.50 min. kelio (duomenys neskelbtini) 16,76 km automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo RAB „G“ darbuotojas J.J. P. (b.l. 15), teisme Š. N. tvirtino, kad minėtą automobilį vairavo J.J. P.. Taigi, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš pradžių Š. N., kuris iki atvykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą turėjo laiko pamąstyti ir prisiminti, ar galėjo 2014-09-09 16.50 kelyje (duomenys neskelbtini) vairuoti automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, t.y. iš esmės patvirtino, jog nurodytą dieną, nurodytu laiku jis buvo nurodytame kelio ruože, pareigūnams nenurodė, kad minėtas automobilis įvykio metu buvo perduotas laikinam naudojimui verslo partneriams iš Ukrainos, tik vėliau ėmė savo kaltę neigti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtąsias aplinkybes, o taip pat byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl Š. N. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Vien tai, kad Kelių eismo taisyklių duomenų protokole Nr. 39U-18253560-14 nėra užfiksuota aiški fotonuotrauka su Š. N. atvaizdu, Institucija ir apeliacinės instancijos teismui negalėjo pateikti geresnės kokybės fotonuotraukos, vienareikšmiškai nepaneigia šio asmens kaltės, kadangi byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma yra pakankama pagrįsti išvadą, kad Š. N. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama ir tai, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta ir dėl to, kad yra suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas, numatytas ATPK 35 str. Bylos medžiaga patvirtina, kad Š. N. padarytas pažeidimas buvo fiksuotas 2014-09-09. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-09 nutartimi, įvertinęs šią aplinkybę, ATPK 35 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos, o taip pat tai, kad bylos nagrinėjimas dėl pateisinamų priežasčių dar nebuvo baigtas, pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nuo 2014-09-09 vieneriems metams. Taigi, nuobauda skundžiamu 2015-03-18 nutarimu paskirta nepraleidus ATPK 35 str. 1 d. numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutarimą nepakeistą ir Š. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė