Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. S., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

3. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdiniai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

4. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

5. Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Civilinio kodekso 5.13 straipsnyje nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. ir A. K. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje, A. K. iš valstybės 1991-11-27 Pirkimo- pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 14-9 nusipirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas palikėjo vardu. Turtas buvo įgytas santuokoje, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pareiškėja turėjo kreiptis į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo.

7. Pareiškėja nurodė, kad ji šiame bute gyveno iki sutuoktinio mirties ir tebegyvena dabar. Po sutuoktinio mirties pareiškėja butą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius (ieškinio priedas Nr. 4).

8. Kauno miesto 6-tojo notarų biuro 2021 m. liepos 8 d. rašte Nr. S-43 nurodyta, kad po A. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 25 d. nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. Gyventojų registro 2021 m. liepos 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad A. K. mirė būdamas santuokoje su S. K.. Jis turėjo du vaikus – V. K. ir R. S.. Suinteresuoti asmenys V. K. ir R. S. prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nepareiškė.

9. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos atstovo paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. K. mirties jo sutuoktinė S. K. priėmė jo palikimą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja gyveno paveldėtame bute, juo naudojosi kaip savo, rūpinosi ir prižiūrėjo.

10. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra palikėjo A. K. įpėdinė Civilinio kodekso 5.1, 5.2, 5.13 straipsnių prasme, po jo mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po A. K. mirties jo palikimą priėmė S. K., pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.