Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui Džigintui Žebeliui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058168192, kurioje J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2016 m. balandžio 17 d., apie 10.10 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus, Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

J. Š. Teismo posėdyje sakė, kad buvo su automobiliu Subaru. 09.00 val. atvažiavo į Šaltkalvių gatvę, Naujininkuose prie kiosko pastatė mašiną, grįžo, sėdo į automobilį ir išvažinėjo. Kada išvažinėjo ten stovėjo mašinų eilė, kai išvažinėjo nepajuto, kad užkabino kitą automobilį, buvo raudonas šviesoforo signalas, priekyje ėjo vyras su buteliu alaus, jis priėjo prie J. Š. automobilio kapoto, vyras atrodė linksmas, vėliau, atrodo, pakėlė nuo žemės centus ir kažką J. Š. parodė. Tas vyras trinktelėjo per J. Š. vairuojamo automobilio kapotą ir šokinėjo prie mašinos. J. Š. pasirodė, kad jis tiesiog linksmas taip stovi, nepastebėjo, kad jis kažką kalbėtų. Vėliau užsidegė žalias šviesoforo signalas ir J. Š. išvažiavo. Kai vyko automobilių sugretinimas, suvokė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Labai gailisi, kad apgadino kito asmens automobilį.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone daro išvadą, kad J. Š. padaryta veika atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes ji apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško J. Š. prisipažinimo, jos kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; liudytojų G. B., E. M. paaiškinimais; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog automobiliui Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis (kampas) dešinėje pusėje. Yra likę žalios spalvos dažų likučių. Apgadinimo aukštis nuo 0,44 iki 0,65 m., o automobiliui Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis sparnas, galinės durys – apdailos juosta dešinėje pusėje. Apgadinimo aukštis nuo 0,44 iki 0,65 m.. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimo aukštis ir nubrozdinimai atitinka; nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.

Taip pat teismas pastebi, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t.y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Teismas pastebi, kad nežymūs automobilių apgadinimai rodo, kad smūgio būta labai nestipraus, J. Š. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ji eismo įvykio metu buvo blaivi, nes nevartoja alkoholio. Todėl teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą ir surinktus įrodymus daro išvadą, kad J. Š. nestipriai apgadindama automobilį Renault Clio galėjo nepajausti įvykio ir nesuvokti, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad J. Š. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad J. Š. administracine tvarka nebausta. Todėl J. Š. skirtina nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 31, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.