Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Pauliui Čerkai, advokato padėjėjui Tomui Juodeikiui, atsakovų atstovei Laurai Zapolskienei, Tretiesiems asmenims P. D., UAB „Vilius ir partneriai“ atstovui V. A., VŠĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos direktorei J. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Projekto konkurso sąlygose reikalauti pateikti dokumentai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau - STR) 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ (toliau – STR priedas) 8.2 ir 8.3 punktus bei dalinai 8.1 punktą, todėl pareiškėja teigia, kad dalyviai Projekto konkursui iš esmės pateikė visą KKK rūmų meninę projektinių pasiūlymų dalį ir ne mažą dalį KKK rūmų techninės projektinių pasiūlymų dalies.

Pabrėžė, kad Projekto konkurso laimėtojų pateiktos KKK rūmų architektūrinės idėjos ir pagrindiniai techniniai sprendiniai, iš esmės sudarantys projektinių pasiūlymų turinį, yra autorių teisių objektas, kuriam taikoma autorių teisių apsauga, todėl Techninio projekto konkursas pagal atrinktas KKK rūmų statybos vietas su KKK rūmų architektūrinėmis idėjomis iš esmės yra negalimas. Dėl neįvertinto egzistuojančio autorystės ryšio Projekto konkursas tapo beprasmis, jam įvykus buvo atskleisti laimėjusių projektų autoriai, jiems užkertamas kelias dalyvauti naujame konkurse su Projekto konkursui pasiūlytomis idėjomis, buvo pažeistas ir Projekto konkurso laimėtojų lygiateisiškumas. Pareiškėja teigė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pagrįstas vieninteliu motyvu, t. y. tariamu tiesioginio funkcinio ryšio nebuvimu, todėl turi būti panaikintas.

Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į Projekto konkurso sąlygas, Projekto konkurso pavadinimą („Kongresų, konferencijų ir koncertu rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinis supaprastinta atviras projekto konkursas“), Projekto konkursui projektus teikusių tiekėjų aiškinamuosiuose raštuose išdėstytus teiginius, Projekto konkurso darbų vertinimo dokumentus (recenzentų pasisakymai), esminis Konkurso projekto tikslas buvo tinkamiausia vieta KKK rūmų statybai, o ne KKK rūmų statybos vietai kartu su KKK rūmu architektūrine idėja, kaip teigia pareiškėja, išsirinkti. Atsakovė akcentavo, kad įvykdyto Projekto konkurso objektas ir Pirkimo objektas nesutampa, t. y. Projekto konkursas buvo vykdomas KKK rūmų vietai parinkti, o neskelbiamų derybų būdu norimo vykdyti Pirkimu norima įsigyti paslaugas KKK rūmams projektuoti, todėl pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai neįrodo, kad tarp Projekto konkurso ir Pirkimo egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys ir kad yra pagrindas vykdyti pirkimą VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu. Pabrėžė, kad neskelbiamų derybų vykdymas yra VPĮ nustatyta išimtis, sąlygos, leidžiančios atlikti pirkimus neskelbiamu derybų būdu turi būti aiškinamos itin siaurai. Atliekant pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjų, laimėjusių Projekto konkursą, būtų apribota kitų, galinčių pasiūlyti šių paslaugų teikimą, tiekėjų konkurencija ir pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai bei neužtikrintas racionalus šiam pirkimui skirtų lėšų panaudojimas. Be to, tinkamiausios KKK rūmų statybos vietos išrinkimas nelaikytinas autorių teisių objektu. Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas neatitinka faktinių aplinkybių, todėl yra nepagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo P. D. ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad toks pirkimas galėtų būti pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kuomet nėra organizuojamos tokios svarbos objektui naujas konkursas.

Tretysis suinteresuotas asmuo atstovas V. A. taip pat prašė spręsti ginčą teisumo nuožiūra, nurodė, kad jis dalyvavo vietos parinkimo konkurse ir jį jo vadovaujama firma laimėjo.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Trys A.M.“ į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Remiantis elektroninėje byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2014-05-02 kreipėsi į atsakovę, prašydama duoti sutikimą vykdyti KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 3 dalimi. Tarnyba 2014-06-02 priėmė sprendimą Nr. 4S-1810 duoti sutikimą Kauno miesto savivaldybės administracijai KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

KAUET 2014-07-23 atsakovei pateikė prašymą atšaukti sutikimą KKK rūmų pastato projekto pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, todėl, kad nesutampa 2012 metais įvykdyto konkurso objektas ir Viešųjų pirkimų komisijos 2014-04-30 sprendimu vykdomo paslaugų pirkimo objektas: rinkta rūmų statybos vieta, o neskelbiamų derybų būdu perkamos paslaugos jau pastatui projektuoti ir kviečiami I-III vietų laimėtojai, iš kurių du siūlė KKK rūmus statyti net ne toje vietoje, o konkrečiai III vietos laimėtojas – kitoje Nemuno pusėje, Naujamiestyje, Britanikos viešbučio teritorijoje.

Tarnyba, atsižvelgusi į papildomai gautą informaciją pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos kreipimąsi ir 2014-08-06 priėmė sprendimą Nr. 4S-2568 panaikinti 2014-06-02 sprendimą Nr. 4S-1810 sprendimą duoti sutikimą ir priėmė naują sprendimą neduoti sutikimo Kauno savivaldybės administracijai KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 3 dalimi. Tarnyba ginčijamame sprendime, įvertinusi Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Perkančioji organizacija), 2014-05-02 raštu Nr. (33-194)R-2832 pateiktus dokumentus bei papildomą informaciją nustatyta, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-21 Įsakymu Nr. A-1029 (pakeistas Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2012-06-01 įsakymu Nr. A-2117) KLAUET buvo įgaliota organizuoti supaprastintą atvirą projekto konkursą „Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinis supaprastintas atviras projekto konkursas“ (toliau ir – Projekto konkursas), atliko viešojo pirkimo procedūras, nustatė Projekto konkurso laimėtojus bei skyrė jiems premijas. Taip pat nustatyta, kad Projekto konkurso tikslas buvo išrinkti tinkamiausią vietą KKK rūmų statybai. Atkreipė dėmesį, kad Perkančioji organizacija kreipėsi į Tarnybą dėl sutikimo atlikti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų projektiniu pasiūlymu ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi Įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Akcentavo, kad Perkančiosios organizacijos pateikti argumentai neįrodo, jog ketinamos sudaryti KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugos tiesiogiai susijusios su Projekto konkurso įgyvendinimu ir kad šias paslaugas negalima pirkti kitais Įstatymo nustatytais būdais. Atliekant projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjų, laimėjusių Projekto konkursą, būtų apribota kitų, galinčių pasiūlyti šių paslaugų teikimą, tiekėjų konkurencija. Tarnyba konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės neatitinka Įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei racionalaus šia pirkimui skirtų lėšų panaudojimo. Atsižvelgusi į tai, panaikino Tarnybos 2014-0602 raštą Nr. 4S-1810 priimtą sprendimą.

Konkurso sąlygų III skyriuje „Konkurso tikslas ir vertinimo kriterijai“ 5 punkte nustatyta, kad Konkurso I - VIII vietų laimėtojus numatyta apdovanoti. Konkurso laimėtojams apdovanoti iš Savivaldybės biudžeto skiriama 50000 litų. I vieta – 15000 Lt, II vieta – 12000 Lt, III vieta – 8000 lt ir 5 paskatinamosios premijos po 3000 Lt kiekvienai. 6 punkte nustatytas Konkurso tikslas: vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais bei Konkurso sąlygomis išrinkti tinkamiausią vietą Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybai ir, įvertinus infrastruktūros plėtros programą sukurti patrauklią visuomeninę erdvę su statiniu, kurie skatintų gretimos aplinkos kokybinę plėtrą bei gerintų miesto įvaizdį. Pagrindiniai projekto vertinimo kriterijai: teigiamas poveikis miesto visumos ir jo dalių kokybinei plėtrai (kl); sprendinių integralumas pasirinktame urbanistiniame kontekste (k2); urbanistinės architektūrinės vizijos įtaigumas (k3); socialinės, kultūrinės ir ekonominės sprendimų motyvacijos pagrįstumas (k4); perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą turi teisę nutraukti supaprastintą projekto konkursą jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos paslaugos tapo nereikalingos, nėra lėšų už jas sumokėti).

Projekto specifikacijoje nurodomi šie Projekto tikslai: 1.1 Išrinkti tinkamiausią teritoriją Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybai; 1.2 Sukurti patrauklią miestiečiams viešąją erdvę; 1.3 Skatinti parinktos vietos gretimos aplinkos kokybinę plėtrą; 1.4 Plėsti Kauno visuomeninių objektų ir erdvių tinklą bei gerinti miesto aplinkos kokybę; 1.5 Formuoti semantinį miesto akcentą. 2 punkte nurodomi Projekto uždaviniai: 2.1 Atlikti visuomeninių Kauno miesto objektų ir erdvių sistemos ir jos sąveikos su likusiu miestovaizdžio audiniu urbanistinę analizę; 2.2 Pateikti minėtos sistemos plėtros viziją; 2.3 Parinkti Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietą siejant ją su konkrečios miesto dalies raida; 2.4 Pateikti principinę parinktos vietos ir jos gretimų erdvių bei objektų architektūrinę detalizaciją. 3 punkte nurodoma Apimtis ir funkcija: 3.1 2200– 3000 vietų kompleksas (priklausomai nuo pasirinktos situacijos galimybių) su 700 ir 1500 vietų didžiosiomis salėmis, (1500 vietų salė – su 300 m2 dydžio scena) mažesnėmis salėmis, artistų, repeticijų patalpomis – tuo pačiu ir derybų kambariais, restoranu, biurų patalpomis, ekspozicijų erdve, parkingu ir kt; 3.2 Infrastruktūros klausimai sprendžiami pagal galiojančias normas ir taisykles; 3.3 Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų ir jų sklypo programa gali būti papildoma priklausomai nuo projekto autorių vizijos ir siūlomos vietos. 4 punkte nurodomi Bendri reikalavimai: 4.1 Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus formuoti kaip reprezentacinį miesto objektą ir semantinį simbolį, atskleidžiantį ir stiprinantį Kauno arcfatektūrinį-urbanistinį tapatumą; 4.2 Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus formuoti kaip miesto urbanistinio karkaso dalį; 4.3 Atitinkamai pasirinktai vietai, Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus formuoti kaip objektą susijusį su Kauno gamtiniu karkasu.

Konkursinio projekto devizu Kaunas C3 Aiškinamajame rašte nurodomas Konkurso tikslas: vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais bei Konkurso sąlygomis išrinkti tinkamiausią vietą Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybai ir, įvertinus infrastruktūros plėtros programą sukurti patrauklią visuomeninę erdvę su statiniu, kurie skatintų gretimos aplinkos kokybinę plėtrą bei gerintų miesto įvaizdį.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. T., buvęs KAUET narys, parodė, kad UAB „Vilius ir partneriai“ yra Konkurso, kuriuo parinkta statinio vieta, laimėtojas ir toliau po šio projekto dirba, todėl daro prielaidą, kad antro Konkurso etapo net ir nereikia. Po konkurso KAUET vyko aptarimas, kuriame dalyvavo ir Kauno miesto meras, kuris davė pažadą, kad tikrai vyks architektūrinis konkursas, o vėliau tai paneigė. Tai rodo, kad savivaldybės atstovai puikiai suprato, jog buvo kalbama apie vietos parinkimą, kuriuo orientuojamasi į vietos parinkimo konkursą. Vyko būtent vietos parinkimo konkursas. Kitas konkursas turėtų būti architektūrinis, nes vieta jau parinkta ir yra šio konkurso laimėtojas UAB „Vilius ir parneriai“. Pabrėžė, kad vietos be statinio KKK rūmams parinkti negalima. Po konkurso eksponuojami visi dalyvių darbai.

Šalių ginčo objektas – Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu teisėtumas.

Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta perkančiajai organizacijai pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo. Proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymų reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą - įsidaryti viešo pirkimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Viešųjų prikimo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai. Būtent ši normos nuostatos tapo šalių ginčo objektu.

Nagrinėjamo ginčo atveju buvo paskelbtas „Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo supaprastintas atviras projekto konkursas“( toliau KKK rūmų ir Konkursas). Konkurso vykdytojas VŠĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba nurodė, kad įvykdė būtent vietos KKK rūmams parinkimo konkursą. Pagal pateiktas Konkurso sąlygas jo dalyviams buvo keliami reikalavimai sukurti viešąją erdvę, skatinti gretimos aplinkos atgaivinimą, plėsti miesto visuomeninių objektų ir erdvių tinklą. Konkurse buvo akcentuojamas pastato vietos parinkimas, atsižvelgiant į miesto dalies vystymosi perspektyvas, simetriją, išdėstymą.

Ginčo atveju akivaizdu, kad įvykęs Konkursas turi išskirtinę visuomeninę reikšmę. Pareiškėjai siekia be atskiro konkurso ieškoti techninio projekto rengėjų ir remiasi konkurso sąlygomis, kur numatyta, kad norint įgyvendinti projektą nebūtina skelbti naujo konkurso, užtenka remtis 1-3 vietų konkurso laimėtojų pasiūlymais. Šis sakinys suformuluotas dviprasmiškai ir leidžia interpretuoti sąlygas. Tačiau teismas, atsižvelgia į trečiųjų asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojo KAUET nario, vykdant konkursą, L. T., duotus parodymus teismo posėdyje. Visi jie nurodė ir patvirtino, jog dalyvavo KKK rūmų statybos vietos parinkimo Konkurse. Minėti proceso dalyviai nurodė, kad tiek tarptautinė , tiek Lietuvoje įprastinė praktika yra tokia, kad turi būti rengiamas architektūrinis konkursas , kaip ir visiems tokios svarbos objektams, koks yra nagrinėjamo ginčo atveju. Architektūrinis konkursas- rengiamas geriausios architektūrinės ar urbanistinės idėjos parinkimui. Ginčijamu atveju vyko tik vietos parinkimas su vizualizacijų parinkimu, tikslu nustatyti geriausią vietą mieste tokio projekto įgyvendinimui.

Tokią tvarką nustato ir Lietuvos Architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatai. Šių nuostatų 9 dalis nustato konkursų etapiškumą ir 9.2. punktas reglamentuoja, kad didelės apimties ir sudėtingiems objektams yra rengiamos dvi konkurso darbų procedūros.

Bendrą visuomeninį interesą labiau atspindi jau daug metų Europoje plačiai naudojamas architektūrinio konkurso metodas. Tinkamai organizuotas architektūrinis konkursas, kuriame sprendimus priima iš ekspertų sudaryta komisija, yra efektyvesnė priemonė, galinti veiksmingiau užtikrinti aukštą kokybę architektūros srityje.

Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2013 05 13 sprendime nurodė rekomendacijas; kurių penktame punkte numatė Lietuvos architektų sąjungai ir kitoms organizacijoms, rengiančioms architektūrinius konkursus, ruošiant ir platinant konkurso sąlygas bei viešinant bet kokią su šiais konkursais susijusią informaciją, rekomenduojama aiškiai atskirti architektūrinės idėjos konkursus, skirtus tam tikros teritorijos geriausių vystymo krypčių, idėjų parinkimui, nuo projekto konkursų, kurių tikslas – nustatyti geriausio pasiūlymo autorių su kuriuo būtų sudaroma sutartis dėl projekto rengimo(žiūrėti www.architektųsajunga.lt; www.architekturumai.lt tinklalapiai).

Lietuvos architektų rūmai (LAR)- atestuotų šalies architektų profesinės savivaldos organizacija. Jų veiklos tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo ir profesinės kvalifikacijos kėlimo, profesinės etikos reikalavimų laikymosi, profesinės veiklos stebėsenos klausimais. Taip pat LAR yra ekspertas, architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais Ir nors sprendime yra suformuluotos rekomendacijos, tačiau teismo nuomone konkursų organizatoriai ir rengėjai bei architektų bendruomenė turėtų į jas atsižvelgti. Teismo nuomone ši rekomendacija nustato aiškias ribas tarp architektūrinės idėjos ir projekto konkursų.

Būtent ginčijamu atveju tokios sprendinių apimties, kokios reikalavo Konkurso sąlygos, nebūtų užtekę įvertinti KKK rūmų, kaip statinio, projektinius pasiūlymus.

Todėl teismas daro išvadą ir sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens KAUET išdėstyta pozicija, kad Pareiškėja netinkamai interpretuoja Konkurso sąlygų 22.1, 22.2, 22.4, 22.6, 22.7 punktus, kaip įrodančius, kad buvo vertinami KKK rūmų projektiniai pasiūlymai, nes „konkurso dalyviai turėjo parengti ir pateikti didžiąją dalį dokumentų, kurie savo turiniu atitinka STR priedo 8 p. reikalavimus, keliamus projektiniams pasiūlymams" (Skundo 20 p.).

Pažymėtina, kad minimas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 13 priedas įsigaliojo tik 2014-01-16, todėl jis netaikytinas sprendžiant šį ginčą. Teismo nuomone projektinių pasiūlymų dokumentacijos sudėtinių dalykų (aiškinamojo rašto, planų ir kt.) pateikimas nerodo, jog yra pateikti tam tikro objekto projektiniai pasiūlymai, kadangi tai apsprendžia ne dokumentų pavadinimai, o juose esantys sprendiniai. Tokie preliminarūs, principiniai statinio projektiniai sprendiniai buvo reikalingi siūlomos vietos įvertinimui, todėl jų pateikimas nereiškia, jog jie buvo Konkurso objektu ir buvo savarankiškai vertinami.

Statybos įstatymas apibrėžia sąvoką „statinio architektūra" kaip „statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis" (2 str. 1 d.).

Projektiniai pasiūlymai, Konkurso rengimo metu Statybos įstatyme buvo apibrėžiami kaip „ eskizinis projektas, kurio tikslas — išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti" (2 str. 31 d.).

Todėl teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens KAUET teiginiais ir argumentais, kuriais jie remiasi įrodinėdami tikrąjį konkurso tikslą. Jei Konkurso tikslas būtų buvęs ne tik KKK rūmų statybos vietos, bet

ir paties statinio projektinių pasiūlymų parinkimas, Konkurso sąlygose būtų buvę įtvirtinti

reikalavimai, apimantys tokius pateiktinus projektinius sprendinius, kokie būtų reikalingi statinio

vidaus erdvės ir išorės pavidalo, statinio dalių išdėstymo, jų formų meninės išraiškos ir

visų statinio elementų tarpusavio santykio įvertinimui. Konkurso sąlygose reikalaujamų

„statinio techninių rodiklių" (22.1 p.), „schematinių planų" (22.4 p.) bei „principinio tūrio" (22.5p.) šiam tikslui nebūtų užtekę.

Taip pat teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentacija , kad statinio projektinių pasiūlymų tinkamam įvertinimui nebūtų užtekę ir Konkurso sąlygose nustatytų projekto vertinimo kriterijų. Tarp šių kriterijų yra minimas „urbanistinės architektūrinės vizijos įtaigumas", tačiau žodžio „architektūrinės" panaudojimas nereiškia, kad yra kalbama apie statinį — pagal Statybos įstatymą, architektūra yra funkcinis erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų formavimas" ( Statybos įstatymo 2 straipsnio. 79 dalis.). Taigi statinių architektūra yra tik sudėtinė architektūros dalis, todėl nei žodžio „architektūra" naudojimas, nei dalyvių kvalifikacijos reikalavimas turėti ne mažiau kaip vieną aukštąjį išsilavinimą turintį architektą, kitaip nei teigia Pareiškėja , nenurodo, jog Konkurso objektu buvo statinio projektiniai pasiūlymai. Keliant šiuos reikalavimus Konkurse buvo laikomasi Statybos įstatymo diktuojamos nuostatos, jog architektūros sąvoka apima bet kokį funkcinį, erdvinį ir vizualiai suvokiamą meninį aplinkos formavimą ir kad jame privalo dalyvauti profesionalus architektas, kurio pateikta urbanistinė architektūrinė vizija būtų profesionali, leidžianti tinkamai ir išsamiai įvertinti siūlomą statinio statybos vietą.

Pareiškėjos teiginys, kad „Projekto konkurse tinkamiausios KKK rūmų statybos vietos buvo atrinktos atsižvelgiant į šiose vietose pasiūlytas KKK rūmų architektūros idėjas su pagrindiniais techniniais sprendiniais, kas de jure sudaro visą projektinių pasiūlymų meninę dalį ir dalį techninės dalies, tai tarp Projekto konkurso ir Techninio projekto konkurso egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys“ kritikuotinas, kadangi pati pareiškėja pripažįsta, jog KKK rūmų projektiniai pasiūlymai Konkurse buvo tik priemonė tinkamiausiai KKK rūmų statybos vietai parinkti.

Teismas daro išvadą, kad konkurso pagalbinė medžiaga, kuria remiamasi siekiant šio konkurso tikslo, tačiau kuri pati nėra vertinama, nelaikytina Konkurso objektu. Atitinkamai, nepagrįsta yra laikyti, jog tarp Konkurso ir Techninio projekto konkurso egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys.

Pareiškėja nurodo, kad „Projekto konkurso laimėtojų pateiktos KKK rūmų architektūrinės idėjos ir pagrindiniai techniniai sprendiniai, savo turiniu iš esmės sudarantys projektinių pasiūlymų turinį, yra autorių teisių objektas, todėl Techninio projekto konkursas pagal atrinktas KKK rūmų statybos vietas su KKK rūmų architektūrinėmis idėjomis iš esmės negalimas".

Kadangi statinio projektiniai pasiūlymai šiame Konkurse buvo tik priemonė Konkurso tikslui pasiekti, nurodytas Pareiškėjos teiginys būtų pagrįstas tik tokiu atveju, jei toje pačioje vietoje būtų įmanomas tik vienas architektūrinis sprendimas. Vis tik tai, kad renkant KKK rūmų statybos vietą kartu buvo pateikta ir tam tikra statinio vizija, nereiškia, jog paskelbus statinio projekto konkursą nebūtų gauta kitų, galimai geresnių pasiūlymų — kiekvienas kūrėjas individualiai vertina tas pačias sąlygas ir gali pateikti skirtingus, tačiau taip pat jas atitinkančius pasiūlymus. Ir tai pilnai atitiktų visuomenės lūkesčius ir interesus, o be to užtikrintų projekto skaidrumą, jo dalyvių lygiateisiškumą. Statinio statybos vietos parinkimo konkursuose pateiktos statinio vizijos padeda išryškinti siūlomos vietos teigiamus ir neigiamus bruožus - kuo įtaigesnė vizija pateikiama, tuo labiau išryškėja teigiami atitinkamos vietos bruožai ir tuo yra aiškiau, kaip gali būti sprendžiamos tam tikros funkcinės, erdvinės ar kitos teritorijos problemos. Taigi kokybiški, apgalvoti statinio projektiniai pasiūlymai gali turėti įtakos statinio statybos vietos parinkimui, tačiau tai nereiškia, kad toje pačioje vietoje negali būti įgyvendinamos kitos, galbūt dar kokybiškesnės, statinio architektūrinės vizijos. Tokia nuostata atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos viešųjų pirkimų institutą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos taip pat išplaukia, kad viešųjų pirkimų įstatymu siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų , reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo , skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. rugsėjo 21d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2008m. gruodžio 23d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008)

Pareiškėjo nuoroda į Konkurso sąlygų 64 punktą „Konkursui pateiktų projektų sprendiniai lieka intelektualine juos pateikusių autorių nuosavybe", teismo nuomone reiškia, jog KKK rūmų statybos naudojimo vietos parinkimui pasitelkiamų preliminarių, principinių statinio projektinių pasiūlymų autoriai jų atžvilgiu išsaugo visas autorių teises ir be jų sutikimo šie sprendiniai negali būti naudojami. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad yra vykdomas būtent statinio projekto konkursas.

Teismas daro išvadą, kad Viešųjų pirkimo įstatymo 56str. 3d. nuostatos skirtos tiems atvejams, kai neskelbiamos derybos gali būti pradėtos, kuomet reikia užbaigti tą patį konkursą ir kitais būdais neįmanoma išrinkti nugalėtojo. Nagrinėjamu atveju nugalėtojas yra V. A. projektas “Kitas krantas“ buvo pripažintas laimėtoju, vietos parinkimo konkursas yra baigtas: vieta parinkta. Ši faktinė aplinkybė paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad konkursas nebaigtas, nėra aiškus laimėtojas yra trys projektai ir t.t. ir būtent todėl pareiškėjų nuomone galimas tolesnis KKK rūmų projektavimo konkursas neskelbtinų derybų būdu. Tačiau teismas aukščiau nurodytais motyvais tokią pareiškėjų argumentaciją atmeta kaip nepagrįstą ir daro išvadą, kad viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos Kauno savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.