Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tapatybę patvirtinantis dokumentas LR piliečio pasas (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 2 kurse, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tapatybę patvirtinantis dokumentas LR piliečio pasas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2012-05-21 apie 20.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prie Šeškines g. 20-ojo namo, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo A. P. ir kitų asmenų akivaizdoje griebė iš pastarojo rankų turėtą mobiliojo ryšio telefoną “Samsung” 50.00 Lt vertės su „TELE2 PILDYK“ SIM kortele, 5 Lt vertės, priklausantį A. P., po ko iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobdamas A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Samsung” 50.00 Lt vertės su „TELE2 PILDYK“ SIM kortele, 5 Lt vertės ir tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 55.00 Lt turinę žalą, t.y. šias savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis D. M. 2012-07-14 apie 01.00 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. Z., būdamas netoliese Justiniškių g. 111, Vilniuje, iš nugaros pusės pribėgo prie nukentėjusiųjų M. B. ir M. S., pastūmė M. B., o pastarajam pargriuvus, pagrobė M. B. rankinę, 50 Lt vertės, kurioje buvo 650 litų grynųjų pinigų, vairuotojo pažymėjimas, nukentėjusiojo neįvertintas, automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, nukentėjusiojo neįvertintas, draudimo polisas, nukentėjusiojo neįvertintas, pensininko pažymėjimas, nukentėjusiojo neįvertintas, dviejų raktų nuo seifinių durų ryšulys - 780 Lt vertės, dviejų raktų nuo seifinių durų ryšulys- 330 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson" 100 Lt vertės, su SIM kortele 20 Lt vertės, nuolaidų korteles, nukentėjusiojo neįvertintos, akiniai skaitymui -235 Lt vertės, o tuo metu A. Z. iš nukentėjusiosios M. S. rankų išplėšė pastarosios rankinę, 100 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas “NOKIA A300”, 350 Lt vertės su SIM kortele 10 Lt vertės, mobiliojo ryžio telefonas “NOKIA 6300”- 999 Lt vertės su SIM kortele „TELE 2“, 20 Lt vertės, trijų raktų nuo seifinių durų ryšulys - 700 Lt vertės, akiniai skaitymui - 285 Lt vertės, akiniai nuo saulės - 150 Lt vertės, skėtis - 60 Lt vertės, piniginė - 200 Lt vertės, kurioje buvo 130 Lt grynųjų pinigų, SEB banko kreditinė kortelė - 30 Lt vertės, nuolaidų kortelės – „Kamelija vaistinė”, “Medus”, “RIMI”, “IKI”, “Ačiū”, “Senukai”, nukentėjusiosios neįvertintos, M. S. vardu išduotas LR piliečio pasas - 100 Lt vertės, M. S. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, nukentėjusiosios neįvertintas, lūpdažis - 20 Lt vertės, pieštukas akių kontūrams - 10 Lt vertės, 2 telefonų odiniai dėklai - 30 Lt vertės kiekvienas, bendrai 60 Lt sumai, odinis dėklas talonams -30 Lt vertės, po ko kartu su A. Z. iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobdamas nukentėjusiojo M. B. turtą 2165 Lt sumai, tuo padarydamas pastarajam 2165 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiosios M. S. turtą 3254 Lt sumai, tuo padarydamas pastarajai 3254 Lt turtinę žalą, t.y. šias savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Z. 2012-07-14 apie 01.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. M., būdamas netoliese Justiniškių g. 111, Vilniuje, iš nugaros pusės pribėgo prie nukentėjusiųjų M. B. ir M. S. ir tuomet, kai D. M. pastūmė M. B., o pastarajam pargriuvus pagrobė M. B. rankinę, 50 Lt vertės, kurioje buvo 650 litų grynųjų pinigų, vairuotojo pažymėjimas, nukentėjusiojo neįvertintas, automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, nukentėjusiojo neįvertintas, draudimo polisas, nukentėjusiojo neįvertintas, pensininko pažymėjimas, nukentėjusiojo neįvertintas, dviejų raktų nuo seifinių durų ryšulys - 780 Lt vertės, dviejų raktų nuo seifinių durų ryšulys - 330 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson" 100 Lt vertės, su SIM kortele 20 Lt vertės, nuolaidų kortelės, nukentėjusiojo neįvertintos, akiniai skaitymui, 235 Lt vertės, jis iš nukentėjusiosios M. S. rankų išplėšė pastarosios rankinę, 100 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas “NOKIA A300”- 350 Lt vertės su SIM kortele 10 Lt vertės, mobiliojo ryžio telefonas “NOKIA 6300” - 999 Lt vertės su SIM kortele „TELE 2“-20 Lt vertės, trijų raktų nuo seifinių durų ryšulys - 700 Lt vertės, akiniai skaitymui, - 285 Lt vertės, akiniai nuo saulės - 150 Lt vertės, skėtis - 60 Lt vertės, piniginė - 200 Lt vertės, kurioje buvo 130 Lt grynųjų pinigų, SEB banko kreditine kortelė - 30 Lt vertės, nuolaidų kortelės – „Kamelija vaistinė”, “Medus”, “RIMI”, “IKI”, “Ačiū”, “Senukai”, nukentėjusiosios neįvertintos, M. S. vardu išduotas LR piliečio pasas - 100 Lt vertės, M. S. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, nukentėjusiosios neįvertintas, lūpdažis -20 Lt vertės, pieštukas akių kontūrams - 10 Lt vertės, 2 telefonų odiniai dėklai - 30 Lt vertės kiekvienas, bendrai 60 Lt sumai, odinis dėklas talonams - 30 Lt vertės, po ko kartu su D. M. iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobdamas nukentėjusiojo M. B. turtą 2165 Lt sumai, tuo padarydamas pastarajam 2165 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiosios M. S. turtą 3254 Lt sumai, tuo padarydamas pastarajai 3254 Lt turtinę žalą, t.y. šias savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. P.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. P. padarymo visiškai ir parodė, kad gali būti, kad viskas buvo 2012-05-21 prie Šeškinės g. 20. Buvo su draugais, buvo R., jos sesuo R., kitų nelabai prisimena. Atėjo A., jo pavardės nežino, pažįstamas iš matymo, pradėjo rėkti, kad jis visus išsodins. Tuomet jis, D. M., užlipo ant kalno, greitai paėmė iš jo telefoną, kad jis nekviestų policijos, ir tuomet A. pabėgo. Bandė jam grąžinti telefoną, bet jis nuėjo. Telefoną vėliau išmetė. Kai A. išėjo, išsigando, galvojo, kad atvažiuos policija, todėl pasišalino. Pamatęs policijos ekipažą išmetė telefoną prie Šeškinės poliklinikos, aikštelėje. Telefonas nebuvo rastas. Ieškojo telefono, bet nerado. Savo elgesį vertina blogai. Paimdamas telefoną smurto nenaudojo. Visi draugai matė, kad paėmė telefoną. A. P. bandė atlyginti žalą, tačiau jis nesutiko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla šioje dalyje išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2012-05-21 jis buvo Šeškinėje, apžiūrinėjo konteinerius, ieškojo butelių, metalo, tam, kad priduotų ir gautų pinigų. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nakvoja, kur pasitaiko, dažnai Šeškinės mikrorajone. 2012-05-21 apie 20.00 val. netoli LNK televizijos pastato, Šeškinės g. 20, Vilniuje, pamatė grupę jaunuolių, kuriuos pažįsta apie metus laiko. Grupelėje buvo Č. Ž., M. P., 2 seserys R. ir R., pavardės nežino, R. draugas, kurio vardo nežino, ir dar vienas vaikinas, kuris buvo pristatytas į komisariatą. Pamatė, kad R. nešė alų, suprato, kad šie gėrė ir išgirdo, kad kažkas pasakė “pidaras”. Į ką buvo nukreipti tie žodžiai nežino, negirdėjo. R. draugas, vėliau sužinojo, kad šis vardu D., pasakė jaunuoliui, kuris buvo pristatytas į komisariatą, kad “tuoj čiulpsi”. Tuomet jis buvo nuo šių 10-15 metrų atstumu. Šie jį matė. Jis nieko šiems nesakydamas, ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną “Samsung” pilkos spalvos, IMEI numerio nežino ir surinko bendrosios pagalbos centro numerį 112 pranešti, kad grupė jaunuolių nori sumušti kitą jaunuolį. Tuomet prie jo priėjo R. ir paklausė “Ką jau policijai skambini?” Atsakė, kad taip. R. pavadino jį gaidžiu, pidaru ir paprašė, kad atiduotų telefoną. Atsakė, kad neduos. Ši pasakė “Aš tave užmušiu”. Jis atsakė “davai, davai, užtrenk”. Iš karto pribėgo D., bet jis surinko 112 numerį ir pranešė, kad jį muša. D. dešine ranka trenkė jam į smilkinį, jam pasidarė bloga, pradėjo suktis galva. D. ar R. paėmė iš rankų telefoną, jis nukrito. D. dar 2 kartus koja sudavė jam į nugarą. Kompanija pasitraukė link poliklinikos. Netoli prie suoliuko sėdėjo 3 jaunuoliai. Vieno iš šių paprašė paskambinti pagalbos numeriu. Šis surinko numerį, kalbėjo su operatoriumi, pasakė, kur privažiuoti. Grupė jaunuolių, pamatę policiją, pabėgo link Šeškinės g. 29, Vilniuje. Vaikiną, kurį D. norėjo sumušti, pristatė į komisariatą. Nori patikslinti, kad ne D. norėjo sumušti, o M. P. ir L. Kur D. padėjo jo telefoną, nežino, bet girdėjo, kad išmėtė prie poliklinikos. Bandė ieškoti, bet nerado. Dėl kūno sužalojimų į med. ekspertus nesikreips. Ar išskyrus D., jį kas nors dar mušė, atsakyti negali, nes nematė. Girdėjo, kad Č. Ž. rėkė “užmušk tą gaidį, išbadyk akis”. Telefono vertė 50 LT, SIM kortelės TELE2 Pildyk – 5 Lt. Turtinė žala 55 Lt. Iki šiol telefonas jam negrąžintas, prašo padėti grąžinti telefoną bei nubausti kaltus asmenys (t. 1, b.l. 6, 7, 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2012-05-21 apie 20.05 val. buvo netoliese LNK televizijos pastato, prie parduotuvės “IKI”, Šeškinės g. 22, VIlniuje. Prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, apie 40 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, šviesių plaukų, apsirengęs purvinais drabužiais ir paprašė telefonu iškviesti policijos pareigūnus, nes šį sumušė nepilnamečiai. Iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Nr. 112. Po kelių minučių atvažiavo pareigūnai ir šis nubėgo prie jų. Kas šį sumušė, jis nematė. Vyriškio nepažįsta, bet šis sakė, kad padeda policijai (t.1,b.l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad dabar jau tiksliai neprisimena, kada būtent tai buvo, bet galimai 2012-05-21 vakare, valandos irgi nepamena, kartu su savo pažįstamais R., R., šios yra seserys, jų pavardės nežino, D., pavardės nežino, Č. Ž. buvo netoliese LNK televizijos pastato, Šeškinėje. Atrodo, kad buvo dar kažkas iš pažįstamų, bet kas būtent jau dabar neprisimena ir pasakyti negali. Bendravo ir kažkokiu momentu garsiai aiškinosi dėl tarpusavio santykių. Tuomet iš kažkur toje vietoje atsirado iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu A., pavardės nežino. Ankščiau jam teko šiek tiek bendrauti su A., bet jokių santykių su šiuo nepalaiko. Buvo atvejų, kai A. jaunimo kompanijai, kur buvo ir jis, sėdint ir bendraujant viešoje vietoje, be jokios priežasties kvietė policiją, grasino, kad visus susodins į kalėjimus. Kai tą vakarą pamatė A., pastebėjo, kad šis turi rankose mobilaus ryšio telefoną, kalbasi su kažkuo telefonu ir, šiam priėjus arčiau jų, jau girdėjo, kad šis nurodinėja tos vietos, kur jie tuomet buvo, adresą, kažką aiškina, todėl iš karto suprato, kad šis eilinį kartą kviečia policiją. Tačiau prie šio neėjo, su juo nebendravo. Kaip suprato, visi kiti irgi pamatė A. ir suprato, ką šis daro. Tada D. nieko niekam neaiškindamas ir nesakydamas nuėjo prie A. Kiek pamena, po to prie D. ir A. nubėgo ir R. Matė, kad šie pradėjo kalbėtis, tačiau jis negirdėjo šių pokalbio ir negali pasakyti kas, kam ir ką sakė. Šie buvo nuo jo apie 20 metrų atstumu. Jis nelabai žiūrėjo, kas tarp šių vyksta, bet kažkokiu momentu pamatė, kad besikalbant, D. paėmė iš A. rankų mobilaus ryšio telefoną. Tada jis dar girdėjo, kad A. kažką šaukė, kažką panašaus, kad šį muša, nors nei tuomet, nei prieš tai, nei po to A. niekas nemušė, jokio fizinio smurto šio atžvilgiu niekas nenaudojo. Netrukus D. ir R. grįžo prie jų ir pradėjo iš tos vietos judėti. Kai D. su R. grįžo, tai, kiek pamena, A. telefonas buvo pas D. Nei D., nei R. nesakė apie ką kalbėjosi su A., niekas neklausė apie tai, nes niekam tai nebuvo įdomu. Apie A. telefoną niekas nekalbėjo. Kodėl ir kam D. paėmė A. telefoną jis nežino, šio apie tai neklausinėjo, pats D. jam nieko neaiškino. Jis pagalvojo, kad D. paėmė telefoną tam, kad A. neskambinėtų policijai. Bet D. jam to nesakė. Ar D. paėmė tą telefoną be A. sutikimo, ar A. leidus, jis nežino ir nieko apie tai pasakyti negali. Kai buvo prie Šeškinės poliklinikos, tai matė, kad A. buvo priėjęs prie kažkokių 2 vaikinų, kaip suprato, prašė šių paskolinti telefoną, kad paskambinti į policiją. Tada kažkas iš jų kompanijos pasakė, kad gal reikia grąžinti A. tą telefoną, tačiau niekas iš jų nenorėjo eiti prie A., nes niekas nenorėjo su šiuo bendrauti. Taip telefono niekas A. nenunešė. Telefonas visą laiką, kiek pamena, buvo pas D. Tada netrukus pamatė, kad atvažiavo policijos ekipažas. Ir tada D. išmetė tą A. telefoną toje aikštelėje, kur stovėjo. Po to visi išsiskirstė ir kiekvienas nuėjo savo reikalais. Policijos darbuotojai prie jų priėję nebuvo. Jis A. nemušė, telefono neatiminėjo. Vėliau, kai pažįstamus draugus kvietė į policiją, tai su draugais susitarė atiduoti A. kitą telefoną arba atlyginti žalą, tačiau šis atsisakė, pareiškė, kad nori, kad byla nueitų iki teismo ir visus susodintų (t. 1, b.l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Č. Ž. parodė, kad dabar jau tiksliai neprisimena, kada būtent tai buvo, bet galimai 2012-05-21 vakare, valandos irgi nepamena, susitiko su drauge R., pavardės nežino, M., pavardės nežino, V. S. Tuomet R. paskambino šios sesuo R. ir pasiūlė susitikti. Tada pradėjo judėti link LNK televizijos pastato, Šeškinėje. Kai ten atėjo, tai ten jau buvo R. ir šios vaikinas, vardu D., jokių kitų šio duomenų nežino. Atrodo, kad buvo dar kažkas iš pažįstamų, bet kas būtent jau dabar neprisimena ir pasakyti negali. Bendravo ir kažkokiu momentu iš kažkur toje vietoje atsirado iš matymo pažįstamas vyriškis A. P. Jis su šiuo susipažino prieš metus, stotyje, kur dirbo. Su šiuo šiek tiek bendravo, bet jokių santykių nepalaiko, tik šį pažįsta. Nei vieną kartą buvo atvejų, kai A. jaunimo kompanijai, kurioje buvo ir jis, būnant viešose vietose, be jokios priežasties kvietė policiją, grasino, kad visus susodins į kalėjimus. Šis tiesiog persekioja jų kompaniją. Kai tą vakarą pamatė A., pamatė, kad A. turi rankose mobilaus ryšio telefoną ir kažkam skambina. Suprato, kad A. kviečia policiją, nes girdėjo žodžius „reikia ekipažo“. Tada ir visi kiti suprato, kad A. eilinį kartą kviečia jiems policiją. Tada R., irgi supratusi, kad A. kviečia policiją, o visi nuo to labai pavargo, pasakė D., kad šis nueitų prie A. ir paimtų iš šio telefoną, kad A. dar kartą nepaskambintų į policiją. Po tokių R. žodžių D. nubėgo paimti iš A. telefoną. Tačiau pirma, dar prieš D. nubėgant prie A., prie A. priėjo R. ir jis girdėjo, kad R. pasakė A., kad šis baigtų skambinėti policijai be reikalo. Matė, kad tuomet prie A. priėjo ir D., tačiau kas vyko toliau, jis jau nematė, nes pradėjo eiti iš tos vietos. Kartu su juo ėjo R. Kaip D. paėmė iš A. telefoną jis nematė. Jis nematė kas vyko tarp A., R. ir D., nieko apie tai pasakyti negali. Jokių šauksmų negirdėjo. Jo akivaizdoje A. niekas nemušė, jokio fizinio smurto šio atžvilgiu niekas nenaudojo. Netrukus D. ir R. pasivijo juos ir tada D. pasakė, kad turi A. telefoną. Matė, kad D. turėjo seno modelio telefoną „Samsung“, kaip suprato, tai ir buvo A. telefonas. A. telefonas buvo pas D. Nei D., nei R. nesakė, apie ką kalbėjosi su A., šių neklausė apie tai, nes tai nebuvo įdomu. Kaip būtent D. paėmė A. telefoną, jis nežino, šio apie tai neklausinėjo, pats D. nieko neaiškino. Ar D. paėmė tą telefoną be A. sutikimo, ar A. leidus, nežino ir nieko apie tai pasakyti negali. Tada D. pradėjo kalbėti, kad reikia grąžinti A. tą telefoną, tačiau niekas iš jų nenorėjo eiti prie A., nes niekas nenorėjo su šiuo bendrauti. Taip telefono niekas A. nenunešė. Telefonas visą laiką buvo pas D. Po kažkiek laiko pamatė, kad atvažiuoja policijos ekipažas. Ir tada D. išmetė tą A. telefoną toje aikštelėje, kur jie buvo, netoli Šeškinės poliklinikos. Po to visi išsiskirstė. Jis nuėjo savo reikalais. Kur nuėjo kiti, jis nežino. Policijos darbuotojai prie jų priėję nebuvo. Jis A. nemušė, telefono neatiminėjo. Vėliau, tą pati vakarą, su draugais ieškojo to telefono, tačiau nerado. D. nuėjo paimti iš A. telefoną tik tam, kad A. neskambinėtų į policiją, nes A. persekiojimas visiems jau labai atsibodo. Niekas iš jų nesiruošė apiplėšinėti A. ir jo neapiplėšinėjo (t.1 , b.l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad dabar jau tiksliai nepamena, kada būtent tai buvo, galimai 2012-05-21 vakare, tikslios valandos irgi negali nurodyti, ji buvo su savo pažįstamu Č. Ž. Susitiko su M. P., V. S. Tuomet paskambino sesuo R. ir pasakė, kad ši su savo draugu D. M. eina link LNK televizijos pastato, Šeškinėje ir pasiūlė susitikti. Apie tai pasakė savo draugams ir pradėjo judėti link paminėto pastato. Kai ten atėjo, tai ten jau buvo R. ir D. Kiek prisimena, tuomet ten buvo dar kažkokie žmonės, bet kas būtent dabar neprisimena ir pasakyti negali. Sėdėjo ir tarpusavyje bendravo. Tuomet iš kažkur, netoliese to pastato, atsirado iš matymo pažįstamas vyriškis A., jokių kitų šio duomenų nežino. A. anksčiau matė gal 2-3 kartus, su šiuo jokių reikalų neturi, nebendrauja. Žino, kad šis Č. draugas. Žino, kad tas A. labai dažnai, be jokių rimtų priežasčių kviečia policiją, skundžia visus be reikalo policijai, grasina, kad visus pasodins į kalėjimą. Tas A. darė taip ir jos pažįstamų kompanijai. Tą vakarą pamačiusi A., visiškai nenustebo, kad A., pamatęs juos, vėl skambina policijai. Matė, kad A. turėjo rankose mobilaus ryšio telefoną ir su kažkuo kalbėjo, šaukė „aš jus pasodinsiu“. Visi draugai, pamatę A., taip pat suprato, kad A. eilinį kartą kviečia policiją. Tada R. pasakė, kad nueis ir pakalbės su A. kam šis taip daro. Matė, kad R. priėjo prie A., matė, kad šie kalbėjosi, tačiau pokalbio negirdėjo. Tik girdėjo, kad A. šaukė ant R., bet ką būtent tas rėkė nepamena. Išgirdęs, kad A. rėkia ant R., R. vis dar stovint šalia A. ir kalbant su A., prie šių nubėgo D. Kai D. pribėgo prie A., tai A. tuomet laikė telefoną rankoje ir D. paėmęs A. už rankos, kurioje buvo telefonas, paėmė tą telefoną iš A. rankos. Tuomet kai D. paėmė A. už rankos, A. pradėjo šaukti „muša, muša“. Tada iš karto R. su D. nuėjo nuo A. Visi irgi pradėjo iš ten eiti. Ką toliau darė A. nematė ir nieko apie tai pasakyti negali. Tada juos pasivijo D., šis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, modelio nežino, tik pamena, kad buvo atlenkiamas telefonas. Tada D. norėjo kam nors iš jų duoti tą telefoną, sakydamas „paimkite tą telefoną, grąžinsite jam telefoną“. Tačiau niekas iš jų nenorėjo imti to telefono ir eiti prie A., nes niekas nenorėjo su šiuo bendrauti, visi žinojo, kad šis vėl kvies policiją. Taip telefono niekas A. nenunešė. Jos akivaizdoje A. niekas nemušė, jokio fizinio smurto šio atžvilgiu niekas nenaudojo. Telefonas visą laiką buvo pas D. Po kažkiek laiko pamatė, kad netoliese važiavo policijos ekipažas ir tada D. išmetė tą A. telefoną aikštelėje, kur jie tuomet buvo, netoliese Šeškinės poliklinikos. Po to visi išsiskirstė. Ji nuėjo savo reikalais, kas vyko toliau nežino. Kur nuėjo kiti draugai, nežino. Policijos pareigūnai prie jų nei priėję, nei privažiavę nebuvo. Tik vėliau sužinojo, kad policija tada išvežė V., bet kur V. buvo sulaikytas, ji nežino. Kitą dieną su draugais ir policijos pareigūnais ieškojo to telefono, tačiau nerado. D. nuėjo paimti iš A. telefoną tik tam, kad A. neskambinėtų į policiją, nes A. pastoviai persekioja juos ir dėl to visiems labai atsibodo. Jie irgi skambino į policiją dėl to A., bet policija neatvažiavo. Niekas iš jų neapiplėšinėjo A. R. nuėjo pasikalbėti su A. pati, savo noru. D. nubėgo prie šių irgi pats, niekas šiam neliepė eiti prie šių ir kažką daryti ar sakyti. Nubėgdamas prie A., D. niekam nesakė, kad nori atimti iš A. telefoną. Paimdamas iš A. rankos telefoną, D. A. nemušė, jokio smurto nevartojo. Matė, kad tuomet kai D. greitu žingsniu ėjo link R. ir A., A. kažkodėl nukrito ir kai A. kėlėsi, prie šio priėjęs D. paėmė iš šio rankos telefoną. Tada A. ir rėkė „muša, muša“. Tačiau šio niekas nemušė. Nematė, kodėl A. nukrito. R. A. nemušė, nestumdė, nespardė, jokio smurto nevartojo (t.1,b.l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu LR BPK 81 str. 1 p., 82 str. 3 d. tvarka liudytoja apklausta liudytoja R. S. parodė, kad dabar jau tiksliai nepamena kada būtent tai buvo, galimai 2012-05-21 vakare, tikslios valandos irgi nepamena, buvo su savo draugu D. M.. Netrukus susitiko su seserimi R., kuri tuomet atėjo su savo pažįstamais Č., M., V. Buvo netoliese LNK televizijos pastato, Šeškinėje, kur ir susitiko su seserimi ir šios pažįstamais. Ji dabar neprisimena, ar tuomet ten buvo dar kažkas. Jie visi sėdėjo ir tarpusavyje bendravo. Tuomet iš kažkur, iš kur būtent nežino, netoliese to pastato atsirado iš matymo pažįstamas vyriškis A., jokių kitų šio duomenų nežino. Su šiuo jokių reikalų neturi, nebendrauja, tik žino, kad šis labai savotiškas ir keistas, išdarinėja visokias nesąmones. Žino kad šis dažnai be jokių priežasčių kviečia kitiems asmenims policiją, skundžia visus ką tik sugalvoja be reikalo policijai, grasina, kad visus pasodins į kalėjimą. A. taip darė ir jos pažįstamų kompanijai. Tą vakarą, kai pamatė A., tai išgirdo, kad šis, tik juos pamatęs, pradėjo šaukti, kad visus pasodins. Matė, kad A. turėjo rankose mobilaus ryšio telefoną ir su kažkuo kalbėjo, šis tada dar šaukė „aš jus pasodinsiu“. Tada visi suprato, kad A. eilinį kartą kviečia policiją. Tada ji sugalvojo nueiti ir pakalbėti su A., norėjo išsiaiškinti kodėl ir kam šis taip daro. Priėjo prie A. ir pradėjo su šiuo kalbėtis. Ji šio ramiai, normaliai klausė kam šis rėkia, kam šaukia, kam kviečia policiją. Tačiau šis buvo neadekvatus, toliau šaukė, kad pasodins, sakė, kad šiam liepė juos pasodinti. A. šaukė ant jos, ant jų visų, tačiau ką būtent šis sakė, jau nepamena, nes to nesusireikšmino. Jai besikalbant su A., prie jų priėjo D. Tada D. irgi pradėjo kalbėtis su A., klausė šio kam šaukia, A. tuomet laikė telefoną rankoje. Tada A. pradėjo šaukti „muša, muša“, bet ji nežino ar šis kažkam skambino ar vaidino. Bet po tokių žodžių D. paėmė mobilaus ryšio telefoną iš A. rankos. Tada A. vėl pakartojo, kad juos pasodins ir pabėgo iš ten. Prieš A. nubėgant iš ten, D. norėjo grąžinti šiam telefoną, tačiau A. telefono nepaėmė. Netrukus po to, kai ji su D. dar stovėjo toje vietoje, kur bendravo su A., atėjo jų draugai. Tada D. norėjo kam nors iš sesers pažįstamų duoti tą A. telefoną, nes šie geriau pažįsta A. Tačiau niekas nenorėjo imti to telefono, nes niekas nenorėjo su A. bendrauti, visi žinojo, kad šis vėl kvies policiją, pridarys problemų. Taip telefono niekas A. nenunešė. Jos akivaizdoje A. niekas nemušė, jokio fizinio smurto šio atžvilgiu niekas nenaudojo. Po kažkiek laiko pamatė, kad netoliese važiavo policijos ekipažas ir tada D. išmetė tą A. telefoną aikštelėje, kuri yra netoliese Šeškinės poliklinikos. Po to visi išsiskirstė. D. paėmė iš A. telefoną tik tam, kad A. neskambinėtų į policiją, nes A. pastoviai persekioja juos ir dėl to visiems labai atsibodo. Niekas neapiplėšinėjo A. Jos akivaizdoje A. nukritęs nebuvo. Jos akivaizdoje A. niekas nemušė. Ji A. nemušė, nespardė, jokio smurto šio atžvilgiu nevartojo, tik su šiuo bandė normaliai pasikalbėti. Jos akivaizdoje D. A. nemušė, nespardė, jokio smurto šio atžvilgiu nevartojo. D. tik paėmė iš A. rankų telefoną (t.1, b.l. 56).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis D. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį A. P. Savo kaltę kaltinamasis D. M. visiškai pripažino, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiojo A. P. parodymai, liudytojų A. M., M. P., Č. Ž., R. S., R. S. parodymao. Kaltinamasis mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo pagrobė veikdamas viešai, esant ir matant nukentėjusiajam, kitiems asmenims, nukentėjusiajam ir kitiems asmenims suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl laikytina, jog svetimas, nukentėjusiajam A. P. priklausantis turtas buvo pagrobtas atvirai. Kaltinamojo D. M. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys šioje dalyje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiuosius M. B. ir M. S.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiuosius M. B. ir M. S., padarymo ir parodė, kad jis pastūmė M. B., pastarasis pargriuvo, o moteris stovėjo šalia. Kai M. B. pargriuvo, jie griebė abi tašes ir pabėgo. Iš moters nieko nepaėmė, nes ji nieko neturėjo, abi tašes turėjo M. B. Nukentėjusiajam tikrai netrenkė, tik pastūmė, kad nugriūtų ant žemės. Sutinka, kad paėmė visus kaltinamajame akte nurodytus daiktus. Žala jau atlyginta. Nuoširdžiai prisipažįsta kaltu, tik neprisipažįsta dėl mušimo, nes nukentėjusįjį tik pastūmė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Z. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiuosius M. B. ir M. S., padarymo visiškai ir parodė, kad liepos 14 d. su D. susitiki, buvo kartu iki vakaro, sugalvojo naktį nueiti prie Buivydiškių ežero. Stotelėje pamatė M. B. ir M. S. M. B. stovėjo, o M. S. sėdėjo, jau beveik miegojo. M. B. pasakė, kad gali juos sutvarkyti viena ranka. M. B. nešė dvi tašes. Jie pribėgo iš galo, D. pastūmė M. B., pastarasis nukrito. Tuomet jie pasiėmė tašes ir pabėgo. M. B. pastūmė D. Ten yra toks kalniukas žemyn, tai M. B. nukrito. Supranta, kad tai vis tiek yra smurtas, ne šiaip jis nugriuvo. Sutinka, kad paėmė visus kaltinamajame akte išvardintus daiktus. Kai kuriuos daiktus pasiėmė sau, o nereikalingus išmetė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. S. parodė, kad ji liepos 14 d., naktį, ėjo namo, buvo gana vėlu. Ėjo namo iš Justiniškių į Pašilaičius, ją palydėjo žmogus. Su savimi turėjo rankinuką. Pasitraukusi į tamsą pamatė, kad du jaunuoliai trenkė nukentėjusiajam per galvą, užgriuvo ant jo. Nukentėjusysis nešė ir jos rankinuką, ir savo. Ji buvo šoke, negalėjo net rėkti. Jaunuoliai atėmė tuos du rankinukus. Jos rankinuke buvo dokumentai, raktai nuo buto. Nukentėjusysis gulėjo, nejudėjo. Ji išsigando, neturėjo telefono, todėl negalėjo iškviesti pagalbos. Po kiek laiko nukentėjusysis atsikėlė, atsipeikėjo, po ko jie grįžo pas jos dukrą į Justiniškes. Kreipėsi į policiją, užblokavo banko kortelę. Iš jos rankų nieko neišplėšė, nes jos rankose nieko nebuvo. Tų vaikinų prieš tai ji nepastebėjo, jie pasirodė labai staigiai iš nugaros. Vaikinus pastebėjo tik tada, kai užpuolė M. B. Matė svetimą ranką, praslystančią pro M. B. galvą, po ko jis pargriuvo. Nematė, kuris asmuo paėmė rankinuką, nes buvo tamsu. Rankinės vertė 100 Lt, joje buvo kaltinamajame akte išvardinti daiktai, kurie buvo pavogti. Buvo grąžintas telefonas. Į policiją kreipėsi kitos dienos ryte. Grįžusi prie namų durų rado užrašų knygutę su visais telefono numeriais. Kaltinamieji jos atsiprašė, atlygino žalą, ji materialinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, atleido jiems, tikisi, kad jie pasitaisys. Prieš ją smurto kaltinamieji nenaudojo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. B. parodė, kad pakeliui jis palydėjo M. S. Apie pirmą valandą nakties nešė abi tašes, priėjo prie „Taikos“ stotelės, ten stovėjo jaunuoliai, kurių jis paklausė, ko jie čia laukia. Jaunuoliai atsakė, kad laukia šiaip sau. Tuomet jis jaunuoliams pasakė, kad viešasis transportas jau nevažiuoja. Taip pat pasakė jaunuoliams, kad jis 40 metų dirba kūno kultūros mokytoju, sportinės gimnastikos treneriu, su tokiais įpratęs, su jais dirba. Kadangi transportas nevažiavo, nusprendė su M. S. eiti toliau. Tamsoje gavo smūgį į galvą, prarado sąmonę. Atsikėlęs neberado daiktų. Kažkuris jaunuolis jam smūgiavo su kažkuo rankoje, nes smūgis buvo ne kumštinis, o kaip su bokso pirštine. Draudimas jam atlygino turtinę žalą. Susitarė dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamieji dar liko skolingi 1000 Lt. Nukentėjusiesiems atleido, linki jiems gero. Iš jo rankų pagrobė M. S. ir jo paties rankines. Jo rankinė 50 Lt vertės, joje buvo kaltinamajame akte išvardinti daiktai. Jam padaryta 2165 Lt turtinė žala. Nukentėjusieji jam jau atlygino 2000 Lt neturtinės žalos, liko skolingi dar 1000 Lt., pasižadėjo sumokėti iki kovo 1 d. D. M. tėvelis atsiprašė, jaunuoliai irgi lygtai atsiprašė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla šioje dalyje išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad 2012-07-22 jos draugas D. M. padovanojo jai mobiliojo ryšio telefoną “NOKIA 300” raudonos spalvos, be dokumentų, į kurį buvo įdėjusi savo SIM kortelę (duomenys neskelbtini) ir minėtu telefonu naudojosi. Kad telefonas buvo vogtas nežinojo. Dovydas sakė, kad nupirko iš kažkokio draugo (t. 1, b.l. 162).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad mobilaus ryšio telefonas “NOKIA 300”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – apžiūrėtas, prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai M. S. (t. 1 , b.l. 163).

Teisminio nagrinėjimo metu gauti pakvitavimai apie tai, kad kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam M. B. likusią neturtinęs žalos dalį (po 500 Lt, viso 1000 Lt).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamieji D. M. ir A. Z. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiuosius M. B. ir M. S. Savo kaltę kaltinamieji abu visiškai pripažino, jų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiųjų M. B. ir M. S. parodymai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tačiau nukentėjusiojo M. B. jis nemušė, o tik jį pastūmė, dėl ko jis ir nugriuvo. Tą patį patvirtino ir kaltinamasis A. Z.. Nukentėjusioji M. S. parodė, kad jaunuoliai nukentėjusįjį M. B. užpuolė staiga, buvo tamsu, atsirado netikėtai, trenkė jam per galvą. Tačiau pats nukentėjusysis davė kitokius paaiškinimus, nurodydamas, jog tai jis užkalbino jaunuolius, kalbėjo su jais dar prieš užpuolimą, po jo jam buvo trenka su kažkokiu daiktu, kurio jis nematė, tačiau tai nebuvo kumštis. Iš tokių nenuoseklių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad nė vienas nukentėjusysis nematė, su kuo jam buvo trenkta, buvo tamsus paros metas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra neabejotinų duomenų apie tai, kad kaltinamasis D. M. būtų trenkęs nukentėjusiajam M. B. per galvą (kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte), todėl teismas tiki kaltinamųjų versija, kad kaltinamasis D. M. pastūmė nukentėjusįjį, po ko šis parkrito. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo pastūmimas taip pat laikomas fiziniu smurtu, smurto panaudojimo būdas nėra esminė faktinė aplinkybė, todėl įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Kaltinamųjų D. M. ir A. Z. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys šioje dalyje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Spręsdamas kaltinamojo D. M. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį klausimą, teismas įvertina, jog veikas D. M. padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis jau yra pilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje, šiuo metu gyvena su drauge (kuri laukiasi) ir tėvais tėvų namuose, neteistas, baustas administracine tvarka, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. D. M. teisiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų nusikalstamų veikų, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje – atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai apysunkiai, baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Taigi, šiuo atveju, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog tikslinga kaltinamąjį D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam D. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė: elgesio apribojimas (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant D. M. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Z., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nusikalstamą veiką, veika smurtinė, baigta, apysunkė, padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, jos dydį, į tai, jog nukentėjusiajam M. B. žala yra atlyginta, į A. Z. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, šiuo metu jis jau pilnametis, mokosi, administracine tvarka nebaustas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-19 nutartimi buvo patvirtintas prokuroro 2010-08-18 nutarimas nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 212 str. 1 d. 8 p., 214 str. 2 d.). Dėl nusikalstamos veikos kaltę prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės atlikti neteko. Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam A. Z. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, už nusikalstamą veiką skirti laisvės atmimo bausmę, jos vykdymą atidedant (Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas daug mažesnis už vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti D. M. auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

pripažinti A. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį A. Z. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.