- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- eI2-11002-931/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07569-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. ATRS-5110 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministro 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 12-01-1118 „Dėl 2023 m. birželio 2 d. skundo“; 3) įpareigoti Krašto apsaugos ministrą išspręsti klausimą ir priimti sprendimą pareiškėjui L. B. atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2024 m. kovo 10 d.
Pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą. Jam buvo nurodyta iki 2023 m. kovo 17 d. (imtinai) pateikti reikalingus dokumentus Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Telšių poskyriui (toliau – ir Poskyris). Pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. su prašymu kreipėsi į Poskyrį, kad individualia tvarka vienerių metų laikotarpiui atidėtų tarnybą. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisija (toliau – ir Atrankos komisija) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. ATRS-3649 (toliau – ir Panaikintas sprendimas) tarnybą atidėjo iki 2023 m. birželio 30 d. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministras 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 12-01-841 nusprendė ginčytą sprendimą panaikinti ir įpareigoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją pareiškėjo prašymą atidėti tarnybą nagrinėti iš naujo. Tačiau Atrankos komisija 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. ATRS-5110 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) prašymo netenkino ir tarnybos vienerių metų laikotarpiui neatidėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Su Atrankos komisijos sprendimu pareiškėjas nesutiko, kadangi Atrankos komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, šabloniškas ir formalus, nes priimtas neatlikus individualizuoto prašymo atidėti tarnybą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimo. Atrankos komisijos sprendimas neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nesuprantama, kaip tas pats prašymas atidėti tarnybą bei tos pačios tarnybos atidėjimo priežastys Atrankos komisijos galėjo būti du kartus įvertinti kardinaliai skirtingai – t. y. Panaikintu sprendimu konstatuojant, kad yra pagrindas tarnybą atidėti (tik nemotyvuojant, kodėl tik iki 2023 m. birželio 30 d.), o Skundžiamu sprendimu – kad nėra pagrindo tarnybą atidėti. Todėl Pareiškėjas dėl Atrankos komisijos sprendimo Krašto apsaugos ministrui pateikė skundą dėl Atrankos komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. ATRS-5110.
Krašto apsaugos ministras, įvertinęs ginčijamą Atrankos komisijos sprendimą, 2023 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 12-01-1118 sutiko su ginčijamame Atrankos komisijos sprendime padarytomis galutinėmis išvadomis.
Pareiškėjo įsitikinimu, jis įrodė aplinkybes, jog privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas jam sukels neproporcingai didelę žalą ir, kad tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta, tuo tarpu Krašto apsaugos ministro sprendimas priimtas neatlikus individualizuoto prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimo, neteisingai įvertinus jo nurodytas aplinkybes bei motyvus. Tiek Atrankos komisijos sprendimas, tiek Krašto apsaugos ministro sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas sprendimas Pareiškėjui atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2024 m. kovo 10 d.
Pareiškėjo Atrankos komisijai bei Krašto apsaugos ministrui pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjui išvykus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą dėl egzistuojančių su darbo santykiais bei Pareiškėjo partnerės darbo santykių sukūrimu susijusių priežasčių neišvengiamai kils neproporcingai didelė žala, kurios būtų galima išvengti privalomąją karo tarnybą atliekant kitu metu. Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad ne vienerius metus gyvena ir veda bendrą ūkį su savo partnere, kuri prašymo atidėti tarnybą metu buvo (duomenys neskelbtini) IV kurso studentė, studijas baigė 2023 m. birželio 30 d. Kadangi ji, kol nebuvo baigusi studijų, negalėjo įsidarbinti pagal specialybę ir tai užtruks, pareiškėjas buvo ir vis dar yra tas maitintojas, kurio gaunamomis pajamomis yra išlaikoma jo šeima, įskaitant išlaidas gyvenamojo būsto nuomai ir mokesčiams. Jei pareiškėjas šiais metais turėtų atlikti tarnybą, jo šeima liktų be maitintojo, o karo prievolininkui tarnybos metu mokamos išmokos šeimos bei gyvenamojo būsto išlaikymui nepakaktų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti.
LK KPKT Atrankos komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame numatyta, jog PPKT atidėjimas, jeigu būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti tarnybą atliekant kitu metu ir Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašu (toliau – tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (norminis) bei atsižvelgusi į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir juos pagrindžiančius dokumentus, 2023 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. ATRS-5110 neatidėti PPKT.
Atsakovė pabrėžia, kad abi institucijos priimant sprendimus pareiškėjo atžvilgiu elgėsi atidžiai ir rūpestingai, veikė taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Tiek iš LK KPKT Atrankos komisijos sprendimo, tiek iš LR KA ministro sprendimo matyti, kad buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo prašyme bei skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakyta, o išvados pagrįstos objektyviais duomenimis susietais su taikomomis konkrečiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti (nutraukti) socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams.
Pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo preambulėje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno šalies piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Iš šios pareigos išplaukia pareiga gavus šaukimą atlikti PPKT.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo prašymą LK KPKT bei skundą teismui iš esmės grindžia galimais bendrovės nuostoliais, partnerės išlaikymu bei nuoma. Prašymu pareiškėjas nepagrindžia neproporcingai didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams atsiradimo, o iš esmės kalba apie žalą bendrovei. Bendrovės galimai patiriama žala lieka nepagrįsta – nuostolių atsiradimas yra tik tikėtinumas, įmonė nuostolių gali ir nepatirti.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjo partnerė būtų netekusi darbo, lauktųsi, augintų mažamečius vaikus ar dėl kitų priežasčių negalėtų savimi pasirūpinti, todėl laikinas finansinės paramos teikimo sustabdymas partnerei nelaikomas neproporcingai didele žala pareiškėjo šeimai. Nuomos santykių egzistavimo faktas, taip pat įnešto depozito praradimas nuomos sutartį nutraukus nėra laikomas esminiu žalos aspektu, atsveriančiu konstitucinę pareigą atlikti karo prievolę.
Aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo ar jo darbdavio, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti PPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistą gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o įmonė turėtų patirti tokią žąlą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę. Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nebuvo pagrįstos tokiais įrodymais svarstant PPKT atidėjimo klausimą, kurie įrodytų, jog pašaukus pareiškėją į tarnybą būtį patirta neproporcingai didelė žala, kuri atsvertų Konstitucijoje numatytą piliečio pareigą atlikti karo tarnybą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių (patvirtintų dokumentais), kurios galėtų būti pripažintos kaip darančios neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Galimų nepatogumų, apribojimų ir nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, tinkamai neįvertindamas rizikos patekti į šauktinių sąrašus ir pareigos atlikti PPKT.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti.
Teisės aktai neįtvirtina baigtinio sąrašo atvejų, kurie būtų pagrindas dėl karo prievolės atlikimo galinčią kilti žalą pripažinti neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl pagrindas atidėti ar atsisakyti atidėti PPKT vertinamas atskirai kiekvienu individualiu atveju ir pagal esamas faktines aplinkybes sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu.
Ministerijos sprendime pareiškėjui motyvuotai buvo paaiškinta dėl jo keliamo klausimo (kurį kelia ir teisme) kodėl Tarnyba du kartus nagrinėdama pareiškėjo prašymą atidėti PPKT priėmė skirtingus sprendimus (t. y. pirmu sprendimu atidėjo tarnybą iki 2023 m. birželio 30 d., galutiniu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino ir tarnybos vienerių metų laikotarpiui neatidėjo). Ministerijos sprendime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 12-01-841 tarnybos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. ATRS-3649 buvo panaikintas ir pareiškėjo prašymas atidėti PPKT grąžintas nagrinėti iš naujo, nes neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Jame nebuvo nurodyti išsamūs ir aiškūs motyvai, kuriais remiantis PPKT atidėta iki 2023 m. birželio 30 d., o ne iki kito termino, arba kodėl buvo atidėta tarnyba.
Tarnybos atrankos komisija, dar kartą įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir motyvus, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra tarnybos atidėjimo pagrindų pagal KPĮ 15 str. 1 d. 14 p. Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Atrankos komisija pašalino nurodytus trūkumus, prašymą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, ginčijamame sprendime išdėstė pakankamus ir aiškius motyvus bei priėmė sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. KPĮ ir kiti įstatymai, pakartotinai nagrinėjant karo prievolininkų prievolės atidėjimo klausimus, neįpareigoja Tarnybos atrankos komisiją tenkinti karo prievolininko prašymus arba, dar kartą įvertinus aplinkybes, priimti tapatų arba pareiškėjui palankesnį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei pateikti dokumentai neįrodo tokio pobūdžio žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas PPKT atliktų kitu metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. ATRS-5110 ir Krašto apsaugos ministro 2023 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 12-01-1118 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui pateikė prašymą dėl tarnybos atidėjimo. Prašyme nurodė, kad neproporcingai didelės žalos galėtų išvengti tarnybą atlikdamas nuo 2024 m. kovo 10 d. Pažymėjo, jog turi nuolatinį darbą, kuriame atlieka (duomenys neskelbtini) funkcijas, yra atsakingas už darbdaviui svarbių projektų įgyvendinimą, todėl dėl tarnybos atlikimo sutriktų ūkio subjekto veikla, nes nėra kitų darbuotojų, galinčių perimti pareiškėjo funkcijas. Taip pat nurodė, kad yra sudaręs buto nuomos sutartį, kuria įsipareigojo nuomotis būstą iki 2023 m. liepos 30 d.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu atidėjo pareiškėjo privalomąją pradinę karinę tarnybą iki 2023 m. birželio 30 d.
Pareiškėjas dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo pateikė skundą krašto apsaugos ministrui.
Krašto apsaugos ministras 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 12-01-841 panaikino Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2023 m. kovo 20 d. prašymą dėl tarnybos atidėjimo išnagrinėti iš naujo. Krašto apsaugos ministras konstatavo, kad 2023 m. balandžio 13 d. sprendime prašyme nurodytų aplinkybių įvertinimas nėra pakankamai individualizuotas, dauguma aplinkybių neišnagrinėtos ir dėl jų nepasisakyta, prašymas išnagrinėtas nevisapusiškai ir neišsamiai, sprendimo motyvai neatitinka aiškumo ir faktinio pagrįstumo reikalavimų, jame nenurodyti išsamūs ir aiškūs motyvai, kuriais remiantis tarnyba atidėta iki 2023 m. birželio 30 d.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. ATRS-5110 padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir balsavimo būdu priėmė sprendimą neatidėti tarnybos.
Pareiškėjas dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo pateikė skundą krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministras 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 12-01-1118 Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Krašto apsaugos ministras sprendime nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei pateikti dokumentai neįrodo tokio pobūdžio žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą pareigą atlikti karo tarnybą ir kurios būtų galima išvengti, jeigu pareiškėjas atliktų karo tarnybą kitu metu.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. ATRS-5110 ir Krašto apsaugos ministro 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 12-01-1118 bei įpareigoti Krašto apsaugos ministrą išspręsti klausimą ir priimti sprendimą pareiškėjui atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2024 m. kovo 10 d.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad tas pats prašymas atidėti tarnybą bei tos pačios tarnybos atidėjimo priežastys Atrankos komisijos du kartus buvo įvertintos kardinaliai skirtingai. Jo įsitikinimu, jis įrodė aplinkybes, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas jam sukels neproporcingai didelę žalą ir tai, kad tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta.
Pareiškėjas skundui pagrįsti pateikė savo bakalauro ir magistro diplomų kopijas, (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 8 d. rašto kopiją, pareiškėjo sugyventinės V. M. pažymos apie studijas kopiją, 2021 m. liepos 21 d. buto nuomos sutarties ir patalpų perdavimo akto kopijas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau Konstitucijoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytos visos galimos karo tarnybos rūšys, privalomosios karo tarnybos formos, reikalavimai karo tarnybos subjektams; Konstitucijoje taip pat expressis verbis nėra įtvirtinta pareiga atlikti tokią privalomąją karo tarnybą, kuri įstatymuose įvardyta kaip privalomoji pradinė karo tarnyba; nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą Konstitucijoje pavesta įstatymų leidėjui; taigi Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo prerogatyva paisant Konstitucijos normų ir principų nustatyti krašto apsaugos sistemos, inter alia (lot. be kita ko) karo tarnybos, reguliavimą. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad įstatymais reglamentuodamas krašto apsaugos sistemos organizavimo, inter alia, karo tarnybos, santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją; jis įstatymu gali nustatyti karo tarnybos rūšis, privalomosios karo tarnybos formas, amžiaus, sveikatos ir kitus reikalavimus karo tarnybos subjektams, karo tarnybos atlikimo tvarką, atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos (amžius, sveikatos būklė ir kt.).
Įstatymų leidėjas konstitucinę diskrecijos teisę nustatyti atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos, realizavo, be kita ko, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 skyriaus 2 skirsnio nuostatose. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo bendra tvarka sąlygos yra nustatytos minėto įstatymo 14 straipsnyje, o privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka yra reguliuojamas Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje.
Pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą, privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Privalomosios karo tarnybos atidėjimo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu atveju tvarką nustato krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtintas Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 5 punktą, karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Aprašo 6 punktas). Aprašo 15 punkte įtvirtinta, kad prašymus ir pranešimus nagrinėja Tarnybos Atrankos komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.
Taigi, karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi nurodyti, jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir įrodyti, kad tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta, t. y. pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytos sąlygos – neproporcingai didelė žala ir karo tarnybos atlikimas kitu metu nėra alternatyvios, todėl atidėjus karo tarnybą, ją privaloma atlikti kitu metu.
Pažymėtina, kad teisės aktai konkretaus sąrašo atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele, neįtvirtina, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi pagrįsti galimą neproporcingai didelę žalą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-556/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2024-629/2021).
Pareiškėjas yra šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 9 mėnesius (Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nurodo, kad atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu tarnybą atliktų kitu metu. Neproporcingai didelė žala būtų padaryta, nes pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), išklausė įvadinius kursus, jo žinios yra naujai įgytos, todėl, vieneriems metams neatidėjus tarnybos, šios žinios pasimirštų ir iš jų neliktų naudos. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu jis šiais metais turėtų atlikti tarnybą, būtų padaryta didelė žala ne tik jo asmeniniams, bet ir įmonės interesams. Darbdavio pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo teorinės žinios yra šviežios, jas būtina įtvirtinti atliekant praktines užduotis, todėl, jei jis atliks 9 mėnesius trunkančią tarnybą, įmonė patirs tiesioginių žmogiškųjų resursų ir finansinių nuostolių.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad išlaiko sugyventinę, kuri nedirba, t. y. jis vienas moka būsto nuomos ir komunalinius mokesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti finansiniai (sutartiniai) įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai apie nuostolius negalint išlaikyti sugyventinės jam vienam mokant būsto nuomos ir komunalinius mokesčius negali būti pagrindu atidėti karo tarnybą. Pažymėtina, kad tam tikro masto nepatogumai atliekant privalomąją karo tarnybą yra tikėtini, tačiau pareiškėjo nurodomi finansiniai (sutartiniai) įsipareigojimai nėra tokio masto, kad dėl jų taptų neįmanoma atlikti privalomosios karo tarnybos.
Kaip minėta, skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti tokio pobūdžio žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą. Skundžiamame krašto apsaugos ministro sprendime nurodyta, kad Atrankos komisija tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nurodytos aplinkybės pagrįstai nepripažintos galinčiomis sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Karo prievolės įstatymo 40 straipsnį, karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą. Remiantis Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalimi, draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Įvertinus tai, pareiškėjui nepateikus jo teiginius dėl žalos, susijusios su darbo santykiais, pagrindžiančių įrodymų, darytina išvada, kad privalomosios karo tarnybos atlikimas pareiškėjui nesudarys problemų grįžti į tą pačią darbo vietą.
Teismo įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jam karo tarnybą atliekant 2023 metais, būtų padaryta neproporcingai didelė žala visuomeniniams interesams. Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nėra numatoma neproporcingai didelės žalos kilimas darbdaviui. Vertinant pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl žalos darbdaviui visuomeninių interesų kontekste, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jam atliekant karo tarnybą 2023 metais, darbdaviui kiltų tokia žala, kuri iš esmės pažeistų visuomeninius interesus.
Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, aiškiai motyvuoti, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. kad administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija, išnagrinėję pareiškėjo prašyme ir skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgę į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasiesi įstatymu, įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir skundą atmeta.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra pagrindo jam priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.