- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- Ik-2164-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00413-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui S. B., atsakovo atstovui Giedriui Galentai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo S. B. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) direktoriaus 2011-01-12 įsakymą Nr. V-4 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotam asmeniui S. B., vykdančiam bankroto procedūras UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Skunde nurodė, kad Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda-įspėjimas už Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 2 d. reikalavimų pažeidimą. Su paskirta nuobauda pareiškėjas nesutinka ir laiko, kad ji yra nepagrįsta. Tvirtino, kad teismo nustatytais terminais 2010-09-02 įvyko pirmasis BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ kreditorių susirinkimas. Apie susirinkimo datą ir darbotvarkę su pridedamais darbotvarkės klausimų sprendinių projektais buvo pranešta visiems įmonės kreditoriams. Bendra susirinkime dalyvavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 345 341,07 Lt., t. y. 80,06 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Visais darbotvarkės klausimais buvo priimti rezultatyvūs sprendimai, išskyrus administratoriaus atlyginimo nustatymą, nes buvo teikiami 3 pasiūlymų variantai ir nė vienas nesurinko daugiau 50 proc. balsų. Atitinkamai nesvarstytas klausimas dėl įgaliojimo suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi. Skundo pareiškėjas-kreditorius UAB „Indovox“ raštu balsavo „prieš“ darbotvarkės klausimus dėl administratoriaus ataskaitos, administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimo ir dėl bendrovės turto pardavimo. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 2 d., jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Ši nuostata buvo įtraukta į administratoriaus pranešimą kreditoriams dėl susirinkimo sušaukimo ir balsavimo raštu biuleteniuose dėl planuojamo pakartotinio susirinkimo, nepriėmus sprendimų darbotvarkės klausimais pirmajame kreditorių susirinkime. Susirinkime raštu balsavusiems kreditoriams, taip pat ir UAB „Indovox“, 2010-09-08 buvo išsiųstas pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas ir papildomai pranešta dėl įvyksiančio pakartotinio kreditorių susirinkimo. Apie nuomonės pakeitimą dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų sprendimų balsavimo kitaip negauta nė iš vieno kreditoriaus. Pakartotiniam susirinkimui balsavimo raštu biuletenį atsiuntė tik pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius R. G., balsuodamas visais darbotvarkės klausimais „už“. Įvykęs 2010-09-17 pakartotinis kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d., kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir 24 str. 3 d. nuostata, kad pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos , priėmė sprendimus nepriimtais pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais. Kadangi atsakovas, skirdamas nuobaudą už Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 2 d. reikalavimų pažeidimą organizuojant ir vykdant kreditorių susirinkimus BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“, nenurodė šio straipsnio pažeidimo argumentų, todėl mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas Įsakymą priėmė net negavęs pareiškėjo paaiškinimų, kuriuos 2011-01-07 elektroniniu pranešimu prašė pateikti iki 2011-01-10. Atsiliepimą nurodytu terminu išsiuntė atsakovui, tačiau atsakovas Įsakymą priėmė pateikiamų jo argumentų nesvarstęs.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2011-02-01 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas 2010-09-02 ir 2010-09-17 kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo klausimas, buvo nutarta, kad nutarimai teisėti, todėl mano, kad negalėjo būti nubaustas už teisėto pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 32-35) nurodė, kad Departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo UAB „Indovox“ 2010-11-30 skundą „Dėl bankrutuojančios UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ administratoriaus veiksmų“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 5 p., skundą nagrinėjo Departamento Administratorių veiklos tikrinimo komisija (toliau – ir Komisija) 2010-12-28 posėdyje. Komisija, išnagrinėjusi BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ (toliau – ir Bendrovė) administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgalioto asmens S. B. (toliau – ir Administratorius) pateiktą informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo nustatytu terminu, t. y. 2010-09-02 įvyko Bendrovės pirmasis kreditorių susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė apie 80,06 proc. visų teismo patvirtintų Bendrovės kreditorių reikalavimų sumos, t. y. kvorumas buvo ir susirinkimas laikytinas įvykusiu. Tačiau šiame susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos (darbotvarkės 3 klausimas). Administratorius 2010-09-17 sušaukė Bendrovės kreditorių pakartotinį susirinkimą minėtu darbotvarkės klausimu, be to, jame, kaip ir pirmajame kreditorių susirinkime pirmininkavo. Komisija konstatavo, kad Administratorius netinkamai pasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 24 str. 2 d. nuostatomis dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo. Komisijos nuomone, Administratorius, siekdamas išspręsti jam rūpimą klausimą (administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą), vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, turėjo sušaukti Bendrovės kitą, o ne pakartotinį kreditorių susirinkimą. Komisija pasiūlė Departamentui už ĮBĮ 24 str. 2 d. nuostatų pažeidimą skirti Administratoriui nuobaudą. Departamentas išnagrinėjęs Administratoriaus pateiktą informaciją bei atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę ir siūlymą, turėjo pagrindo teigti, kad Administratorius šaukdamas 2010-09-17 pakartotinį susirinkimą pažeidė ĮBĮ 24 str. 2 d. nuostatas. Už nurodytą pažeidimą Įsakymu įgaliotam asmeniui S. B. buvo skirtas įspėjimas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde minimas 2011-01-10 raštas Departamente buvo gautas 2011-01-12, t. y. sprendimo priėmimo dieną. Pažymėjo, kad minėtas Departamento sprendimas bei pakartotinio kreditorių susirinkimo instituto aiškinimas yra pagrįstas susiklosčiusia teismų praktika bei teisės doktrina komentuojant ĮBĮ normas. 2008-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-162/2008 Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad „Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu sąvokos „nepakanka kreditorių balsų susirinkime priimti nutarimus“ aiškinimu (ĮBĮ 24 str. 2 d.), nes apelianto teikiamas šios įstatymo nuostatos aiškinimas yra pernelyg išplėstas, neatitinka ĮBĮ normų prasmės ir turinio dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslo ir sąlygų“. „Kreditorių teises bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 21 straipsnio normos. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Balsavimas kreditorių susirinkimuose taip pat neatsiejamas su kreditorių reikalavimų gynimu. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditorių balsai skaičiuojami ne nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos, bet nuo visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos (išskyrus balsavimą pakartotiniame susirinkime). Jeigu į kreditorių susirinkimą susirinko kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos, toks susirinkimas nei vieno nutarimo negalės priimti. Ši situacija aptariama ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje dėl reikalingumo sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Susirinkime priimti nutarimui nepakakus balsų, administratoriui reikia per 15 dienų sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 2, 3 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. kovo 22 d. vykusio bankrutuojančios UAB „LRG farmacija" kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, turintys 76,087 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimų projektų visais darbotvarkėje numatytais klausimais ir priimti atitinkami nutarimai arba fiksuojama, kad nutarimai pagal pateiktus pasiūlymus nebuvo priimti, nes pasiūlymai negavo reikiamo balsų skaičiaus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant ĮBĮ nuostatas darytina išvada, kad pakartotinį kreditorių susirinkimą reikia šaukti tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusę visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos atstovaujantys kreditoriai (ĮBĮ 24 str. 1, 2 d.). Įstatymas nenumato galimybės šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, jeigu kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų nutarimui priimti pakako, tai yra buvo atstovaujami kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau nutarimas nebuvo priimtas, nes balsuota „prieš" pateiktą jo projektą (pasiūlymą). Kitaip sakant, pakartotinis kreditorių susirinkimas neturi būti šaukiamas, jei nutarimo priėmimui balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo (nors visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos konkretaus nutarimo priėmimui būtų užtekę). Kitoks ĮBĮ 24 straipsnio normų aiškinimas neatitiktų pakartotinio kreditorių susirinkimo teisinio instituto prasmės. Be to, priešingu atveju būtų susiaurinamos kreditorių teisės bei ribojama galimybė išreikšti nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl teikiamo priimti nutarimo. Tokia situacija galima tada, jei kreditorių susirinkime dalyvautų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau jie išreikštų valią „prieš" nutarimo priėmimą. Sušaukus pakartotinį kreditorių susirinkimą, nutarimas būtų laikomas priimtu, kai už jį balsuotų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarytų vos daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos“. „Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas sukurtas tam, kad tais pačiais klausimais, kurių priėmimas nebuvo galimas tik dėl to, kad nesusirinko pakankamas skaičius kreditorių, tokios pačios apimties klausimais būtų šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis kreditorių susirinkimas nešaukiamas tada, kai dalyvauja pakankamas skaičius kreditorių, tačiau jie nepritaria siūlomiems nutarimams. Tokios pozicijos laikomasi ir teisės doktrinoje komentuojant ĮBĮ normas (žr. žurnalą „Verslo ir komercinė teisė“, 2002 m., Nr. 2-3, psl. 111)“.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011-01-12 įsakymo Nr. V-4 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotam asmeniui S. B., vykdančiam bankroto procedūras UAB „Klaipėdos juodasis katinas“, paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 27, 39).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėto Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – nuobaudos skyrimo administratoriui sąlygos ir tvarka.
ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėk kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas UAB Verslo administravimo kompanijos 2010-05-03 įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-05-03 yra įgaliotas 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bendrovės vardu atlikti visus juridinius veiksmus, susijusius su UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) administravimu (b. l. 7). Pareiškėjas minėto įgaliojimo pagrindu 2010-08-23 raštu 2010-09-02 sušaukė BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ kreditorių susirinkimą (b. l. 62). Iš minėto 2010-09-02 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 80,06 proc. teismo patvirtintų reikalavimų sumos (b. l. 8-11). Susirinkime nebuvo priimtas nutarimas 3 darbotvarkės klausimu „Administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimas“. Nepriėmus nutarimo šiuo darbotvarkės klausimu, o 4 darbotvarkės klausimas – Įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi suteikimas – atidėtas pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Pareiškėjas 2010-09-08 raštu dėl 2010-09-02 susirinkimo darbotvarkės klausimais nepriimtų sprendimų sušaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą 2010-09-17 (b. l. 14).
Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo, jis priimtas atsižvelgiant į atliktą UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ veiklos patikrinimą (b. l. 49-50), kurį inicijavo UAB „Indovox“ 2010-11-30 pateikdama skundą „Dėl bankrutuojančios UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ administratoriaus veiksmų“ (b. l. 18, 84-85). Pareiškėjas 2010-12-08 raštu pateikė atsakovui atsiliepimą į UAB „Indovox“ skundą dėl BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ administratoriaus veiksmų (b. l. 55-56) ir 2011-01-10 atsiliepimą į Administratorių veiklos tikrinimo komisijos 2011-01-03 posėdžio protokolo Nr. BK-21 išvadas bei nutarimą siūlyti skirti nuobaudą (b. l. 24-25). Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas ginčo Įsakymą ir skirdamas pareiškėjui nuobaudą, turėjo rašytinius įrodymus, kad kreditorė UAB „Indovox“ dėl kreditorių 2010-09-02 ir 2010-09-17 susirinkimų dalies nutarimų panaikinimo (b. l. 42-48) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir susirinkimų teisėtumo klausimas bus išspręstas teismo sprendimu.
Atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymo Nr. 4-377 „Dėl Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 2 p., 17 p. (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 2 p. nustatyta kad administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių (toliau – įmonės) bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t.t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Taisyklių 17 p. reglamentuojama, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: 17.1. įspėjimą, 17.2. viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje. Nors ginčo Įsakyme nenurodytas 17 p. papunktis, t.y. 1 ar 2, tačiau iš turinio matyti, kad paskirta nuobauda – įspėjimas – yra skirta pagal Taisyklių 17.1 p., nes nuorodos apie nuobaudos paskelbimą nėra.
Kaip teisės aktų pažeidimas Įsakyme nurodytas Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 2 d., kurioje nustatyta, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Kaip matyti iš administratoriaus pranešimo kreditoriams, ši nuostata buvo įtraukta į pranešimo turinį dėl planuojamo pakartotinio susirinkimo, nepriėmus sprendimų darbotvarkės klausimais pirmajame kreditorių susirinkime. Pirmame 2010-09-02 kreditorių susirinkime raštu balsavusiems kreditoriams 2010-09-08 buvo išsiųstas šio kreditorių susirinkimo protokolo nuorašas bei papildomai pranešta dėl įvyksiančio pakartotinio kreditorių susirinkimo. Byloje nėra duomenų, kad raštu balsavę kreditoriai būtų pranešę apie nuomonės pakeitimą. To nenurodė ir atsakovas. Pareiškėjas ir atsakovas skirtingai aiškina ĮBĮ 24 str. 2 d. nustatyto pakartotinio susirinkimo sušaukimo galimybę. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, taip pat pateikdamas teismui atsiliepimą į skundą, laikosi nuostatos, kad pareiškėjas neturėjo teisės sušaukti pakartotinio kreditorių susirinkimo, o turėjo, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis sušaukti kitą, o ne pakartotinį susirinkimą, nes mano, kad pirmasis kreditorių susirinkimas laikytinas įvykusiu. Tai, kad pirmajame susirinkime nebuvo priimtas nutarimas 3 darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos, negalima taikyti ĮBĮ 24 str. 2 d. nuostatos, kad nutarimui priimti susirinkime nepakako balsų. Atsakovas atsiliepime remiasi ir teismų praktika, nurodydamas 2008-02-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-162/2008 pateikiamą „nepakanka kreditorių balsų susirinkime priimti nutarimus“ sąvokos aiškinimą. Tačiau ginčo atveju pareiškėjas pateikė teismui 2011-02-01 įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos nutartį civilinėje byloje Nr. B2-577-159/2011, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 2010-09-02 ir 2010-09-17 nutarimų teisėtumo. Jame buvo nagrinėjama kreditorių pakartotinio susirinkimo sušaukimo tvarka, terminai bei konstatuota, kad „esant tokiai kreditorių pakartotinio susirinkimo sušaukimo nustatytai tvarkai, terminams ir pakartotinio kreditorių susirinkimo nustatytai teisei priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad kreditorės UAB „Indovox“ skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo naikinti BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 2010-09-17 pakartotinio kreditorių susirinkimo 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtų nutarimų“.
ABTĮ 57 str. reglamentuojama, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ankščiau nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrusi rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nustačiusi, kad esant nevienodam ĮBĮ 24 str. 2 d. sąvokos aiškinimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad pareiškėjas Taisyklių 17 p. prasme pažeidė teisės aktus ir jam turėjo būti paskirta nuobauda. Be to, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl pakartotiniame susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo, pareiškėjui paskirta nuobauda dėl ĮBĮ 24 str. 2 d. reikalavimų pažeidimo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytais motyvais Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ABTĮ 89 str. nuostatas, todėl jis naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo S. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011-01-12 įsakymą Nr. V-4 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotam asmeniui S. B., vykdančiam bankroto procedūras UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ skyrimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.