Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei N. S., dėl testamentų (vienašalių sandorių) teisėtumo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. 2011-04-19, kitu testamentu, visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų skyrė vaikaitei atsakovei N. S.. Aiškinantis su testatore dėl pirmojo ir antrojo testamentų, ji teigė, kad abiem testamentiniams įpėdiniams priklauso jiems skirtas turtas, kad pasirašant testamentus su ja buvo bendraujama dviem kalbomis - lietuvių ir rusų, todėl arba pilnai nesuprato proceso arba suklydo. Neatmetė, jog apie pirmąjį testamentą, dėl senatvės galėjo ir pamiršti. Pripažino, jog 2011-04-19 testamentas turi trūkumų, žadėjo juos pašalinti, tačiau savo pažadų ištesėti nespėjo, nes 2016-11-28 ji mirė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta: 2010 m. kovo 2 d. testatorė V. U. žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2010-02-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 01-2.12-46, savo mirties atveju palieka A. J.. Šis testamentas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š..

Byloje ieškovas ginčija testatorės 2011-04-19 sudarytą testamentą, kuriuo, ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų skyrė savo vaikaitei N. S..

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 str., 5.28 str., 5.30 str., 5.35 str., kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi, minėta, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

Šioje byloje šalys testamento teisėtumo neginčija, tačiau joje svarbu išsiaiškinti ar įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatorės valia atitinka sudaryto testamento turinį, ar išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atitinka tikrąją testatorės valią. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorė V. U. sudarė du testamentus, kurių paskesniame testamente išreikšta valia prieštarauja pirmame testamente išreikštai valiai. Vadovaujantis LR CK 5.35 str. 2 d. vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, jog 2011-04-19 sudarytas testamentas neatitinka tikrosios testatorės valios. Testatoriaus valia tokiu atveju vertinama retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, vertinant byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes. CPK 179 str. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Todėl vertinant byloje esančias aplinkybes vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismo nuomone, testatorė ginčo daiktus paliko atsižvelgiant į abu testamentus. Be to Civilinio proceso tikslai yra ne vien išspręsti šalių ginčą, bet ir atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Pripažinus ginčo turtą esant tik ieškovo, ar tik atsakovės nuosavybėje, tarp šalių ir toliau tęstųsi konfliktai.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad testatorė sudarydama 2011-04-19 neišreiškė tikrosios savo valios, todėl tenkintini ieškovo reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiu 2011-04-19 testamentą, dėl N. S. paliekamo 1,3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei pripažinti galiojančiu 2010-03-02 testamentą, kurio šis žemės sklypas paliekamas A. J..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas bylinėjimosi išlaidų prašė nepriteisti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Testatorės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-11-28, 2011-04-19 pasirašytą testamentą pripažinti negaliojančiu, dalyje, kurioje N. S. paliekamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pripažinti galiojančiu testatorės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010-03-02 testamentą, kuriuo ji ieškovui A. J. palieka žemės sklypą, į kurį pagal 2010-02-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 01-2.12-46 buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.