- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-05
- Bylos Nr.
- AN2-26-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00129-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.19.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020-11-30 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. Š. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020-09-11 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2020-06-22 7.29 val. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) lenkti draudžiama, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020-11-30 nutartimi S. Š. skundas atmestas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį bei nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Teigia, kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o įrodymai vertinti subjektyviai, nes objektyviai ir nebuvo galima vertinti, kadangi vaizdo registratorių vyr. tyrėjai pateikė komisariato, kuriame ji dirba, vadovas, todėl naivu tikėtis, jog tyrėja galėtų priimti kitokį sprendimą nei apkaltinamąjį nutarimą. Galbūt dėl to tyrėja tik paviršutiniškai nagrinėjo bylą, į nutarimą ne savo valia įrašė tariamus pažeidimus ir paskyrė neadekvačią, griežtą nuobaudą.
3.2. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas neatskleidė svarbių faktinių bylos aplinkybių, nevisapusiškai nagrinėjo skundą, nenagrinėjo labai svarbių aspektų, netinkamai įvertino skunde nurodytus faktus bei teisinę poziciją, nesivadovauja ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatomis. (duomenys neskelbtini) buvo šios bylos iniciatorius, o po to ir pagrindinis liudininkas, jis veikė kaip policijos pareigūnas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23-25 straipsnių nuostatas. Teismas šiam pareigūno elgesiui, slapta filmuojant lenkimo manevrą, didinant savo automobilio greitį, privalėjo taikyti aukštesnius pateiktos informacijos ir pareigūno etikos vertinimo standartus nei eiliniam eismo dalyviui, besinaudojančiam vaizdo registratoriumi automobilyje.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į asmens duomenų apsaugą ir asmens teisių užtikrinimo aspektus. Įsigaliojus Europos Sąjungos Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (toliau – Reglamentas), yra detaliai reglamentuojama galima asmens duomenų fiksavimo ir naudojimo tvarka, kuri atsispindi ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad įstatymas būtų taikomas kitų asmenų duomenis renkantiems ir tvarkantiems fiziniams asmenims. Fiziniai asmenys, kurie nėra oficialūs kitų asmenų duomenų tvarkytojai, nepatenka nei į šio įstatymo, nei į Reglamento taikymo sritį, kas reiškia, kad kitų fizinių asmenų privačius duomenis, surinktus vaizdo registratoriumi, vaizdo registratoriaus naudotojas gali panaudoti tik išimtinai asmeniniais tikslais, pvz. nustatyti eismo įvykio, kuriame dalyvauja pats duomenų rinkėjas aplinkybes ir pan. Pagal Reglamentą asmens duomenimis laikomas ne tik žmogaus atvaizdas, vardas, kontaktinė informacija, bet ir unikalūs automobilio numeriai. Taip pat numatoma, jog asmuo turi žinoti, kas ir kokią informaciją apie jį renka, kokiais tikslais, kaip tvarko, taip pat gali paprašyti ją pašalinti, ištrinti. Taigi vaizdo registratoriumi yra renkami asmens duomenys, tokiu atveju vaizdo registratoriai turi būti naudojami laikantis asmens duomenų apsaugos tvarkos, reglamentuotos įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais.
3.4. Kaip teigia apeliantas, teismas, atmesdamas skundą, nepagrįstai pripažino (duomenys neskelbtini) , kuris nuolat naudoja neforminame automobilyje privataus pobūdžio vaizdo registratorių tam, kad keliaujant automobiliu iš darbo ir į darbą, kaip civilis asmuo fiksuotų pažeidimus, parodymus tinkamais, priimtinais ir objektyviais. Teismas policijos komisaro veiksmus slapta darius vaizdo įrašą bei lenkimo eigoje padidinus greitį, taip sudarius jam, S. Š., kliūtį po lenkimo saugiai bei operatyviai grįžti į savo juostą, nepagrįstai įvardijo kaip civilinio liudininko teisėtus veiksmus. Nors teismas, žinodamas šio liudininko statusą ir einamas pareigas (duomenys neskelbtini) , privalėjo šio asmens parodymus vertinti kaip suinteresuoto, nes jis nuolat, aukštam pareigūnui neleistinu būdu, filmuoja kitus eismo dalyvius, siekiant nubausti galimus pažeidėjus. Tokius policijos komisaro veiksmus, slapta, su nežymėtu automobiliu nuolat fiksuojant buitiniu registratoriumi asmenų atliekamus veiksmus, jų neįspėjus, galima prilyginti kilnojamųjų įrenginių naudojimui – fotografavimui kelių eismo dalyvius, jų neįspėjus, ar net provokavimu padaryti pažeidimą, atliekant tam tikrus manevrus kelyje. Šiuo atveju filmavęs asmuo didino greitį ir tai sutrukdė spėti grįžti į savo eismo juostą nepažeidus taisyklių. Ne tik vyr. tyrėja L. B., bet ir pirmos instancijos teismas, neatsižvelgė, kad jis, S. Š., yra profesionalus vilkiko vairuotojas ir jam privalu laikytis kelionės grafiko, prekių pristatymo terminų, todėl tuo atveju, kai priekyje lėtai važiuoja automobilis, neretai ryžtasi lenkimui. Dažniausiai, pradėjęs lenkimą leistinoje zonoje, priekyje važiuojantysis sulėtina greitį, kad sunkiasvoris transportas saugiai ir pagal taisykles grįžtų į savo juostą. Kaip matyti iš teismui pateikto įrašo, lengvojo automobilio vairuotojas didino greitį, taip sutrukdydamas didelių gabaritų automobiliui sugrįžti į savo juostą.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas A. L. patvirtino, jog yra ne visas įrašas, o kažkurio komisariato darbuotojo išimtas iš bendro kelionių įrašo ir koreguotas. Šio asmens buitinio registratoriaus nuolatinis naudojimas kitų asmenų filmavimui yra neleistinas ir šie faktai bei registratoriaus filmavimo įrašo suformavimas, šio įrašo pateikimas teismui, teismo turėjo būti kruopščiai ištirtas, įvertinant ne tik įrašo dalį, bet ir imantis priemonių, jog ekspertų pagalba būtų ištirtas ir viso šio įrašo atitikimas įvykio eigai.
3.6. Apeliantas teigia, jog nepatikimi ne tik registratoriaus duomenys, bet ir liudytojas A. L. yra suinteresuotas, kadangi registratoriaus duomenys buvo redaguoti ir pateikti pagal tą laiką, kurį komisaras nurodė savo pavaldiniams.
3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pagal administracinių nusižengimų teiseną, kitus įstatymus iš pareigūnų reikalaujama, kad jų naudojama įranga būtų metrologiškai tikrinama ir licencijuota, t. y., kad būtų atlikta visuma nustatytų veiksmų, apimančių kalibravimą ir patikrą, taip pat derinimą, taisymą, pakartotinį kalibravimą ir neeilinę patikrą, įskaitant plombavimą ir ženklinimą, skirtų nustatyti matavimo priemonės metrologinių ir techninių charakteristikų ir jos paskirties bei naudojimo reikalavimų atitiktį, kad būtų aišku, jog ten jokio faktų neatitikimo nėra, tai akivaizdu, kad tai turi būti taikoma ir visai įrangai, kuri yra naudojama bet kurio iš vairuotojų ir skirta kitų asmenų duomenų rinkimui, fiksavimui, kaip šiuo atveju byloje.
3.8. Apeliantas pažymi, jog toje kelio vietoje, kur pradėjo lenkimo manevrą, jokio intensyvaus eismo nebuvo, jokio automobilių srauto nebuvo. Tai matyti iš įrašo dalies. Tačiau, kaip matyti iš nutarimo, jis apkaltintas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip asmuo, pažeidęs KET 140, 140.1 punktą, 1 priedo 110 punktą ir nubaustas 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. Taip buvo padaryta, nes buvo būtina apkaltinti kelių pažeidimų visuma, kuri įtikinamai parodytų chuliganišką vairavimą.
3.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neanalizavo apelianto pozicijos dėl ženklo pastatymo ir sumontavimo remonto metu teisėtumo aplinkybių, nepatikrino, jog lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje ir dėl objektyvių priežasčių (neįvertinus savo vilkiko greičio galimybių, lenkiamasis didino greitį) nespėjo laiku grįžti į savo eismo juostą, į priešingą eismo juostą išvažiavo ne dėl chuliganiškų paskatų, niekam kliūties ir pavojaus nesukėlė. Dažnai šiuo keliu važinėja, mano, jog anksčiau šio ženklo toje vietoje nebuvo.
3.10. Apeliantas mano, jog jam paskirta nuobauda yra neadekvati, neteisinga ir neproporcinga jo veiksmams. Tyrėja ir teismas nepasisakė dėl galimybės skirti švelnesnę nuobaudą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Jis yra profesionalus vilkiko vairuotojas, tai vienintelė jo profesija, iš kurios gyvena pats ir išlaiko šeimą. Turi garbingo amžiaus globojamą mamą. Nėra pažeidėjas, nuolat važinėja ir yra kelyje, kartais atsitinka situacijų, kai padaromas pažeidimas, tačiau jo pažeidimai nėra piktybiniai, nuobaudos išnykusios.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, mano, jog administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog S. Š. nubaustas nepagrįstai.
6. Apeliaciniame skunde S. Š. abejoja pareigūnės, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą, nešališkumu, pažymėdamas, jog vaizdo registratoriaus duomenis jai pateikė komisariato, kuriame ji dirba, vadovas, į nutarimą ji ne savo valia surašė tariamus pažeidimų straipsnius ir paskyrė neadekvačią nuobaudą, taip pat suinteresuotumą turėjo ir pats liudytoju apklaustas komisariato vadovas A. L.. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad nutarimą ne teismo tvarka priėmusi vyr. tyrėja L. B. ar liudytoju nagrinėjant S. Š. skundą apylinkės teisme apklaustas A. L. turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra duomenų, kad jie pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtų prieš jį nusistatę, to nenurodo ir pats S. Š.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aiškinosi aplinkybes, kaip buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas byloje nagrinėtas nusižengimas, liudytoju apklaustas A. L. paaiškino, jog tarnybiniu automobiliu, kuriame yra įdėtas vaizdo registratorius, vyko į darbą (duomenys neskelbtini) , draudžiamoje vietoje jį aplenkė automobilis, todėl atvykęs į darbą pateikė registratorių komisariato darbuotojai, kuri dirba su administracinių nusižengimų medžiagomis. Taigi A. L. pats nuo nusižengimo nenukentėjo, jokių procesinių veiksmų neatliko. Bylos duomenimis administracinio nusižengimo tyrimą atliko bei nutarimą ne teismo tvarka priėmė Šilalės rajono policijos komisariato vyr. tyrėja L. B.. Iš ne teismo tvarka priimto nutarimo matyti, jog, sprendimą vyr. tyrėja priėmė žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. Š., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nutarime nurodė duomenis, kuriais rėmėsi, ANK straipsnį, kurį asmuo pažeidė, KET nuostatas, kurių nesilaikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad nutarime nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Tai, jog buvo priimtas S. Š. netenkinantis nutarimas, nerodo pareigūnų suinteresuotumo, savaime nereiškia, jog sprendimas prieštarauja įstatymo reikalavimams. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad vyr. tyrėja nutarimą priėmė nešališkai, savo valia, aplinkybė, kad duomenis apie galimai padarytą administracinį nusižengimą perdavė to paties komisariato vadovas, savaime neduoda pagrindo abejoti proceso ar pareigūnų objektyvumu. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo bylos nagrinėjime, turėjo galimybes naudotis jam procese garantuojamomis teisėmis.
7. S. Š. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neatskleidė svarbių bylos aplinkybių, nenagrinėjo aspekto, jog bylos iniciatorius buvo (duomenys neskelbtini) ir pagrindinis liudininkas, pareigūno elgesiui slapta filmuojant lenkimo manevrą, privalėjo taikyti aukštesnius standartus nei eiliniam eismo dalyviui, besinaudojančiam registratoriumi automobilyje. Apygardos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, aiškinosi aplinkybes, kaip buvo užfiksuotas nusižengimas, teismo posėdyje apklausė tiesiogiai įvykį mačiusį, bei duomenis apie nusižengimą komisariato darbuotojams perdavusį A. L.. Liudytojas pažymėjo, jog tarnybiniuose automobiliuose yra įdėti vaizdo registratoriai, tą rytą jis tarnybiniu automobiliu vyko į darbą, važiavo automobilių sraute, pastebėjo lenkimą neleistinoje vietoje, atvykęs į komisariatą pateikė vaizdo registratorių su vaizdo įrašu. Byloje esančios fotolentelės nuotraukos nėra labai aiškios ir kokybiškos, tačiau, susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu, matyti, jog jis atitinka liudytojo parodymus. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, jog lenkimo manevras buvo nufilmuotas slaptai, neleistinai. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog vaizdo registratoriumi buvo fiksuojamas ne išskirtinai koks nors vienas asmuo, o tiesiog bendras vaizdas kelyje, automobilis, kuriame buvo vaizdo registratorius, važiavo automobilių sraute, paskui kitą transporto priemonę, aiškiai matomi pakelėje esantys objektai, stovintis kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pravažiavus šį ženklą stebima dvi transporto priemones lenkianti krovininė transporto priemonė, kurią bylos duomenimis vairavo būtent S. Š. (šios aplinkybės pats apeliantas neneigia). Taigi iš bylos duomenų akivaizdu, jog vaizdo registratorius buvo naudojamas ne specialiai S. Š. pažeidimui fiksuoti.
8. Apeliaciniame skunde keliamas vaizdo registratoriaus naudojimo teisėtumo klausimas asmens duomenų apsaugos kontekste, atkreipiamas dėmesys, jog vaizdo registratoriumi renkami asmens duomenys turi būti naudojami laikantis asmens duomenų apsaugos tvarkos, reglamentuotos teisės aktais. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vaizdo registratoriais fiksuoti įrašai gali būti įrodymais ANK 569 straipsnio prasme. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau, kaip numatyta 13 straipsnio 2 dalyje, šie nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Lietuvos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad asmuo, darydamas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, žmogaus privataus gyvenimo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Nagrinėjamu atveju A. L., pastebėjęs daromą nusižengimą, vaizdo registratoriumi filmuotą medžiagą perdavė pareigūnams, įgaliotiems tirti pažeidimus, nėra duomenų, jog filmuota medžiaga buvo kur nors paskelbta. A. L. kitiems pareigūnams perdavė įrašą, pats jokių proceso veiksmų byloje neatliko, todėl atmestini ir apelianto argumentai apie Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23-25 straipsnio pažeidimus. Apylinkės teisme nagrinėjant S. Š. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas, apklaustas pažeidimą matęs bei jį automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksavęs A. L., kuris nuosekliai papasakojo su įvykiu susijusias aplinkybes, jo parodymus atitinka bylos duomenys. Nėra duomenų dėl liudytojo šališkumo ar kitokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo manyti, kad vaizdo registratoriumi užfiksuotas įrašas būtų gautas neteisėtu būdu. Vaizdo įrašas apylinkės teisme ištirtas bei pagrįstai vertintas kaip įrodymas kartu su kitais duomenimis administracinio nusižengimo byloje, kaip tai numato ANK 569 straipsnio nuostatos.
9. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama įrašo tikrumu, pažymima, jog jis išimtas iš bendro kelionių įrašo ir koreguotas, pasitelkiant ekspertus turėjo būti ištirtas, ar atitinka įvykio eigą. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog įvykio įrašas išimtas iš bendro kelionės įrašo nekelia abejonių dėl jo tikrumo Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, nepastebima jokių jo koregavimų, iškraipymų ar iškarpymų, vaizdo įrašas yra nuoseklus, pakankamos trukmės, jog būtų galima nustatyti visas šiuo atveju svarbias įvykio aplinkybes. Pats S. Š. neneigia, jog vaizdo įraše užfiksuota būtent jo vairuojama transporto priemonė. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, jog vaizdo įrašas neatitinka tikrovės.
10. Apeliantas nurodo, kad pareigūnų naudojama įranga turi būti metrologiškai patikrinta ir licencijuota, tačiau tokie apelianto argumentai neduoda pagrindo abejoti byloje esančio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo patikimumu. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog šiuo atveju naudotas vaizdo registratorius, neatliekantis jokių matavimų, o tik registruojantis vaizdą, turi būti metrologiškai tikrinamas. Pastebėtina, jog šiuo atveju vertinamas tik pats registratoriumi fiksuojamas vaizdas, o ne garso takelis ar papildomi vaizdo įraše pateikiami duomenys (įvykio laikas, data, ir pan.). Teismų praktikoje visomis vaizdo fiksavimo priemonėmis (mobiliuoju telefonu, vaizdo registratoriumi, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan.) užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, šiais duomenimis, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos.
11. Apeliaciniame skunde S. Š. teigia, jog jis lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tačiau filmavęs asmuo padidino greitį ir tai sutrukdė grįžti į savo eismo juostą nepažeidus taisyklių, taip pažeidimas galėjo būti netgi išprovokuotas. Šie argumentai vertinami kaip pasirinkta apelianto gynybinė pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, juos paneigia apylinkės teisme apklausto liudytojo A. L. parodymai taip pat vaizdo įrašas. Liudytojas A. L. patvirtino, jog važiavo automobilių sraute, laikydamasis saugaus atstumo nuo priekyje važiavusios transporto priemonės, lenkiamas specialiai greičio nedidino, jei yra 3-4 km/val. greičio padidėjimas, tai jis nežino. Vaizdo įrašas atitinka liudytojo parodymus. Abejoti nuosekliais ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais A. L. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, pagrindo nėra. Vaizdo įraše 07.29.07 laiku aiškiai matoma priekyje važiuojanti transporto priemonė, dešinėje pusėje šalia kelio pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ (KET 1 priedas), ekrano apačioje stebimas vaizdą fiksuojančios transporto priemonės greitis 56 km/val. Kaip numato KET, Nr. 110 kelio ženklu kaip ir kitais įspėjamaisiais kelio ženklais žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50–100 m gyvenvietėje ir 150–300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Taigi pamačius kelyje minėtą kelio ženklą, vairuotojai turi įvertinti, ar gali atlikti atitinkamus manevrus kelyje, ar spės juos užbaigti, todėl apelianto teiginiai, kad jis manevrą pradėjo leistinoje vietoje, nepateisina padaryto nusižengimo. Nagrinėjamu atveju vaizdo įraše matoma, jog, pravažiavus kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“, laiku 07.29.13 vaizde pasirodo priešinga eismo juosta lenkimą atliekanti krovininė transporto priemonė, taigi ji lenkimo manevrą vykdė jau už kelio ženklo bei priešpriešinėje eismo juostoje pravažiavo pavojingą kelio ruožą, apie kurį įspėja kelio ženklas. Vaizdo įrašo duomenimis, lenkiamo automobilio (bylos duomenimis jį vairavo A. L.) greitis lenkimo metu nežymiai (keliais kilometrais per valandą) padidėja, tačiau akivaizdu, jog ne tiek, kad būtų galėjęs sutrukdyti krovininės transporto priemonės vairuotojui grįžti į savo eismo juostą, jeigu jis tai būtų daręs. Tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, jog prieš A. L. vairuojamą automobilį važiavo dar viena transporto priemonė, kurią S. Š. taip pat lenkė, taigi S. Š. lenkė du ta pačia kryptimi vienas paskui kitą važiavusius automobilius ir toks ir buvo jo atlikto manevro tikslas. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo pažeidimas buvo išprovokuotas, ar kad jam sukliudė kitas automobilis.
12. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybė patrauktas S. Š. nurodo, kad teismas nepagrįstai neanalizavo jo pozicijos dėl kelio ženklo pastatymo ir sumontavimo remonto metu teisėtumo aplinkybių. Tačiau su tuo sutikti negalima. Kelio ženklo pastatymo teisėtumo klausimas keltas ir nagrinėjant skundą apylinkės teisme ir šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė pažymėdamas, jog kelių eismo dalyviai privalo laikyti kelių ženklinimo, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Iš vaizdo įrašo matyti, jog minėtas kelio ženklas Nr. 110 yra pastatytas šalia kelio važiuojamosios dalies, aiškiai matomoje vietoje, vizualiai jis atitinka KET 1 priede pateiktus įspėjamuosius kelio ženklus. Jį pravažiavus, netrukus aiškiai pastebimas ir pavojingas kelio ruožas (laikas 07.29.18), apie kurį įspėja ženklas ir kuriuo važiuojant iš vairuotojų reikalaujama atitinkamų atsargumo priemonių. Taigi kelio ženklas atspindi realius vietovės ypatumus (prie pagrindinio kelio iš kairės pusės iš tikrųjų prisijungia šalutinis kelias). Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti kelio ženklo pastatymo teisėtumu. Nors apeliantas atkreipia dėmesį, jog anksčiau kelio ženklo šioje vietoje nebuvo, be to, dėl lenkimo manevro jis niekam kliūties ar pavojaus nesukėlė, būdamas profesionalus vilkiko vairuotojas turi laikytis kelionės grafiko, prekių pristatymo terminų, tačiau tai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis KET, kelių ženklų reikalavimų paisymo. Net jei kelio ženklo atitinkamame kelio ruože anksčiau ir nebuvo, vairuotojo pareiga kelyje valdant padidinto pavojaus šaltinį yra būti dėmesingam, stebėti kelio ženklus bei jų laikytis, priešingu atveju kyla administracinė atsakomybė, kas šiuo atveju S. Š. ir atsitiko. Apelianto teiginiai, kad pavojus niekam nekilo, o jis turi laiku pagal grafiką pristatyti prekes, nepateisina KET pažeidimo.
13. Apeliantas atkreipia dėmesį į jam inkriminuotus KET pažeidimus, mano, jog tuo apkaltintas siekiant įtikinamai parodyti chuliganišką vairavimą. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ne teismo tvarka priimtu nutarimu S. Š. buvo nubaustas dėl KET 140, 140.1 punkto (draudžiamo lenkimo sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame be kita ko kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, o šiuo atveju sankryža pažymėta minėtu kelio ženklu, taigi lenkimas joje negalimas), 1 priedo 110 punkto (kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“) nesilaikymo. Būtent tokius S. Š. padarytus pažeidimus, t. y. automobilių lenkimą neleistinoje vietoje, ir patvirtina įrodymų visuma (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, duomenys apie tai, kas įvykio metu vairavo transporto priemonę, paties S. Š. paaiškinimai bei liudytojo A. L. parodymai). Priešingai nei teigia apeliantas, jam procese nebuvo inkriminuotas chuliganiškas vairavimas. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (dėl šio nusižengimo nagrinėjamu atveju S. Š. ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn); 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Įrodymų visuma patvirtina, jog S. Š. padarė vieną iš alternatyvių ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų ir dėl to yra pagrįstai nubaustas.
14. Apeliaciniame skunde S. Š. mano, jog yra nubaustas per griežtai, teigia, kad nesvarstytas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, prašo atsižvelgti, jog yra profesionalus vilkiko vairuotojas, tai vienintelė jo profesija, iš kurios gyvena pats ir išlaiko šeimą, turi garbingo amžiaus globojamą mamą, nėra piktybinis pažeidėjas, nuobaudos išnykusios. S. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuri užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, o šio straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ne teismo tvarka priimtu nutarimu S. Š. skirta 200 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, taigi apeliantui skirtos vidurkį atitinkanti bei vidurkiui artima atitinkamai administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, tai atitinka ANK 34 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus. S. Š. padarytas nusižengimas pavojingas, tyčinis, apeliantas kaltę pripažino iš dalies, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bylos duomenimis S. Š. neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (iki skundžiamo nutarimo paskutinį kartą baustas dėl 2020-05-07 greičio viršijimo). Vertinant administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas būtų nubaustas per griežtai, neteisingai ar neproporcingai.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
16. Nagrinėjamu atveju išskirtinių pažeidėjo naudai bylojančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas prašo atsižvelgti, jog yra vilkiko vairuotojas, iš to išgyvena pats ir išlaiko šeimą, globoja garbingo amžiaus mamą, tačiau šios aplinkybės asmeniui buvo iš anksto žinomos ir nesulaikė jo nuo nusižengimo padarymo. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat jo artimųjų ratui dėl daromo teisės pažeidimo. Aplinkybės, susijusios su S. Š. poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad taikytos sankcijos sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusižengimą padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
17. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad S. Š. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020-11-30 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.