Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-09 · Administracinė byla Nr. I-5184-331/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
I-5184-331/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03133-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5184-331/2013Proceso Nr. 3-61-3-03133-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės, Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. P. skundu (b. l. 1-3), patikslintu skundu (b. l. 18-20) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013-07-17 sprendimą Nr. 1D-6826(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 3411,11 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2013-07-12 prašymą.

Paaiškino, kad jam buvo paskirta 569,62 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri nuo 2011 m. gegužės mėn. vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis buvo perskaičiuota. Termino kreiptis į teismą nepraleido, nes pensijų išieškojimui taikomas sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo jam susidarė 3 411,10 Lt pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-09-01.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimuose (b. l. 16, 31) nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį į ministeriją kreipėsi tik 2013-07-12, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą. Pažeidimo paaiškėjimo diena laiko Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dieną – 2013-09-21, todėl 6 mėnesių terminas baigėsi 2013-03-21. Viešojo administravimo įstatymo terminas administracinei procedūrai inicijuoti turi prioritetą prieš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo termino analogiją. Apskundimo ikiteismine tvarka ministerijai terminas būtų praleistas net ir taikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, nes pagal šio įstatymo 37 str. d. 3 metų terminas pakeistas 6 metų terminu nuo 2013-01-01.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos, todėl prašo atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014-02-01.

Atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui nuo 2011 m. gegužės mėn. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2010-11-11 sprendimu Nr. 11SP-2904 pareiškėjui nuo 2010-10-25 neterminuotai paskirta 569,62 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 12).

2013-07-12 pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-25 iki 2012-12-25 (b. l. 13).

Vidaus reikalų ministerija 2012-07-17 sprendime Nr. 1D-6826 (11) paaiškino, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi 2013-07-12 pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t.y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21 (b. l. 14).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pensija pareiškėjui buvo mažinta du kartus – pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. dar ir pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu antikonstitucinėmis pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl kurių taikymo pareiškėjui ir susidarė valstybinės pensijos nepriemoka.

Atsakovė pareiškėjo prašymo nenagrinėjo remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, numatančioje, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Paaiškėjimą apie nepriemokos neteisėtumą atsakovė siejo su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo diena – 2012-09-21. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skirta administracinei procedūrai reglamentuoti. Administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nekvestionuoja Vidaus reikalų ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo, t. y. savo teisių pažeidimo nesieja su šio subjekto veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė (Lietuvos Respublikos Seimas) netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius. Pareiškėjas neginčijo atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, todėl administracinę procedūrą reglamentuojančios teisės normos jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko, kad atsakovė nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, jog nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimas, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai, todėl darė išvadą, kad šiems santykiams pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinių draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti. Kolegija konstatavo, kad asmuo dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui. Teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys gali apginti per trejų metų terminą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013 išplėtojo teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo ir konstatavo, kad procesinė analogija nėra taikoma, sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų prašymai administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Šioje nutartyje kolegija sprendė, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad valstybinė pareigūnų ir karių pensija už tarnybą V. P. remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai, buvo perskaičiuojama nuo 2011m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgus į šią faktinę aplinkybę ir nurodytą LVAT praktiką darytina išvada, kad pareiškėjas, skundą teismui dėl pensijos nepriemokos priteisimo pateikdamas 2013-08-12 (b. l. 1), nepraleido 3 metų procesinio termino kreiptis į teismą.

Analizuojant Vidaus reikalų ministerijos 2013-07-17 pažymą Nr. 11PP(P)-4427 (b. l. 15) matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai pareiškėjo perskaičiuota pensijos suma sudarė 9 113,92 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuota ir dar kartą sumažinta pagal šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pritaikius Laikinojo įstatymo 2 priedo koeficientą, pensija, kurios minėtu laikotarpiu faktiškai išmokėta 5 702,82 Lt. Taigi, V. P. iš viso dėl Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo neišmokėta 3 411,10 Lt (9113,92 Lt – 5702,82 Lt) už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai, kurie jam priteistini. Ginčo dėl atsakovės pateiktų duomenų apie pareiškėjui neišmokėtą pensijos sumą byloje nėra. Teismas pareiškėjo reikalavime prašomą priteisti 3 411,11 Lt sumą laiko rašymo apsirikimo klaida. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė priteisti sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį tik pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl pensijos nepriemokos priteisimo, reikalavimas įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2013-07-12 prašymą atmestinas kaip nepagrįstas.

LVAT 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Atsakovė prašo atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014-02-01. Vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pareiškėjo teisė gauti nesumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį pensiją buvo ilgai pažeista. Šiuo atveju pareiškėjo gaunama valstybinė pensija nėra didelė, teismo sprendimu priteisiama suma Vidaus reikalų ministerijai nėra reikšminga. Tuo remdamasis teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, nes toks išdėstymas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri dėl antikonstitucinių taikytų apribojimų buvo mokama mažesnė negu priklausė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

pareiškėjo V. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-07-17 sprendimą Nr. 1D-6826(11).

Priteisti pareiškėjui V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos , 3 411,10 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus vienuolika litų ir dešimt centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Egidija PuzinskaitėNijolė Žalnieriūnienė