Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, 118 straipsnio 1 ir 2 dalis, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį bei 272 straipsnio 2 ir 3 dalis laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2002 m. kovo 28 d., bausmės pradžia nustatyta nuo 2000 m. spalio 15 d.

3. Anksčiau teistas tris kartus.

4. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2021 m. gruodžio 7 d. iš Marijampolės kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmės atlikimo metu 10 kartų pažeidė nustatytą tvarką ir buvo baustas už pažeidimus, paskutinį kartą 2019 m. liepos 16 d. (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas), įkalinimo metu 11 kartų skatintas, paskutinį kartą 2023 m. balandžio 18 d. (už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje). Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nepilnamečių įkalinimo įstaigoje baigė 5 klases. Nuo 2022 m. liepos 22 d. užregistravęs individualios veiklos vykdymą Sodros sistemoje, kuri nėra prilyginta darbinei veiklai.

4.2. Nuteistasis praeityje turėjo mokymosi sunkumų, iki laisvės atėmimo bausmės nebuvo įgijęs pagrindinio išsilavinimo. Bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, motyvuotas ateityje įgyti ir profesinę kvalifikaciją. Iki laisvės atėmimo bausmės stokojo darbinės patirties. Darbinė motyvacija įkalinimo įstaigoje yra aukšta, užsiima individualia kūrybine veikla. Nuteistojo nuostata į darbą yra teigiama, motyvuotas dirbti, darbo pobūdžiui neišrankus. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atveju, po jos atlikimo, planuoja dirbti individualios veiklos pagrindu – tęsti kūrybinę individualią veiklą. Darbinė patirtis yra siejama su darbais atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nėra patvirtinęs įsidarbinimo galimybės galimo terminuoto laisvės atėmimo paskyrimo atveju (lygtinio paleidimo ar po laisvės atėmimo bausmės atlikimo), tačiau darbinės patirties, įgytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gali būti vertintinas kaip teigiamas veiksnys, siekiant sėkmingai adaptuotis socialinėje aplinkoje.

4.3. 2022 m. rugpjūčio 31 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo mamai priklausančiame name, nurodo, jog turėtų galimybę apsigyventi pas savo motiną. Tiesioginis gyvenamosios vietos bei gyvenimo sąlygų ryšys su nusikalstamumu nenustatytas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui „gyvenimo sąlygų“ sritis nėra aktualus kriminogeninis poreikis. Iki laisvės atėmimo jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo iš vykdomų nusikaltimų gaunamos pajamos, finansiškai buvo remiamas tėvų. Iš darbinių santykių gaunamos lėšos buvo nedidelės bei nepastovios. Laisvės atėmimo bausmė paskirta ir už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas – plėšimus bei vagystes. Šiuo metu nesusiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais.

4.4. 2023 m. birželio 27 d. atliktu pakartotiniu vertinimu, taikant OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, lyginant su paskutiniojo vertinimo rezultatais, išliko nepakitusi, t. y. vidutinė. Nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos statinės dalies pokytis, kuris nėra siejamas su asmens elgesiu ar pastangomis valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau siejamas su objektyviais, iki šiol neįvertintais duomenimis. Nustatyti statiniai ir dinaminiai veiksniai.

5. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, prokurorė prašė teikimą atmesti, nes išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė teikimą tenkinti, akcentavo aplinkybes, kad nuteistasis užsiima kūrybine veikla, deda pastangas gerinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turėtų gyvenamąją vietą.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

7. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. spalio 15 d. Vis dėlto vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

9. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam A. M. 2016 m. spalio 21 d. buvo sudarytas individualus Socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paskutinį kartą buvo papildytas 2022 m. sausio 11 d. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam buvo nustatytos priemonės. Pirmoji priemonė – bausmės atlikimo metu ieškoti galimybės dirbti. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. liepos 22 d. jam buvo leista užsiimti individualia veikla ir šią veiklą jis užregistravo Sodros sistemoje, tačiau darbine veikla iki šiol neužsiima. Antroji priemonė – kreiptis dėl galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programą. Duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programą, negauta. Trečioji priemonė – dengti turimus įsiskolinimus. Kaip matyti, įsiskolinimai buvo padengti, tačiau ne savanoriškai. Ketvirtoji priemonė – dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. dalyvavo 23 pozityvaus užimtuose užsiėmimuose bei renginiuose. Penktoji priemonė – dalyvauti individualioje terapijoje elgesio keitimui. Nuteistasis paskutinį kartą pas psichologus lankėsi tik 2021 m. gruodžio 10 d. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad vykdė jam paskirtas priemones, tačiau ne visas. Taigi, nuteistasis nededa pakankamai pastangų įgyvendinti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

10. Sprendžiant dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiama ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. ir anksčiau nuteistajam buvo nustatoma didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2022 m. rugpjūčio 29 d. atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. birželio 27 d. atliktu vertinimu taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys rodo, kad nusikalstamo elgesio rizika nuo 2022 m. nepakito ir išliko ta pati – vidutinė. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį, nuo 2019 metų nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų, kaip jau minėta užsiima kūrybine veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vienuolika kartų skatintas, kas leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo. Nuteistojo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

11. Teisėjų kolegija šią išvadą daro įvertinusi Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus duomenis. A. M., jau daugiau kaip 22 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar išskiriami dvidešimt septyni nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie gali skatinti pakartotinį jo nusikalstamą elgesį. Nustatyti aštuoni statiniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. A. M. nuteistas dėl nusikalstamų veikų tarp kurių ir labai sunkūs nusikaltimai sukėlę negrįžtamas pasekmes (trijų žmonių nužudymai) padarymo. A. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų eilės nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei.

12. Taip pat nuteistajam nustatyti net 19 dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, t. y. nestabili darbo patirtis, maža darbo patirtis, dažnas užsiėmimas veikla skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, elgesio problemos vaikystėje, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų klausimu. Minėti kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomo tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiant klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jų pobūdį ir A. M. elgesį bausmės atlikimo metu, asmens bylos medžiagoje esančius duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu nėra pagrindo.

14. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nuteistajam nustačius du kriminogeninius veiksnius, susijusius su nestabilia ir maža darbo patirtimi, jis užsiima tik kūrybine veikla, kuri neprilyginama darbinei veiklai. Kriminogeninis veiksnys, susijęs su maža darbine patirtimi, buvo nustatytas ir ankstesnio vertinimo metu, taigi nuteistojo pastangos mažinti šio kriminogeninio veiksnio įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nepakankamos. Taip pat įvertinama ir tai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis dešimt kartų baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. Nors paskirtos nuobaudos jau negaliojančios, tačiau aplinkybė, jog asmuo praėjus beveik devyniolikai metų nuo bausmės pradžios, net ir struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog net ir ilgas atliktos bausmės laikas iš esmės nepakeitė nuteistojo elgesio, jis nesugebėjo elgtis nepriekaištingai. Svarbu ir tai, kad nuteistajam šiuo metu nustatomos savitvardos, emocijų valdymo problemos, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų ir įvertinti savo elgesio pasekmių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jis ateityje daugiau nenusikals.

15. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad A. M., kuris nuteistas ir už labai sunkius nusikaltimus, teisminio proceso metu kaltę pripažino ne dėl visų nusikaltimų, dėl kai kurių nusikaltimų pripažino iš dalies, nusikalsdavo impulsyviai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis iš šiuo metu minimalizuoja kaltę ir nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti. Šios aplinkybės kelia abejonių, ar nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų neigiam, o kai kuriais atvejais ir negrįžtamų pasekmių.

16. Aptartų aplinkybių visuma, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio ir mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingos teigiamos įtakos, jog būtų galima teigti, kad sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę, bausmės tikslai bus pasiekti, o nuteistasis yra pakankamai motyvuotas laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam A. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. M. (A. M.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.