Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19467-1097/2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-19467-1097/2020 nagrinėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad nušalinimo pareiškimas motyvuojamas nepasitikėjimu visais tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme dirbančiais teisėjais, neteisėta teismo sudėtimi, nepotizmu, sistemine korupcija, teismo „politizavimu“, etc., todėl klausimas dėl nušalinimo perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nušalinimo pareiškime keliamos abejonės ir dėl galimos Vilniaus apygardos teismo pirmininkės įtakos šios civilinės bylos eigai bei procesiniam rezultatui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas, byla neperduodama nagrinėti kitam teismui.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (atsakovas) V. K. prašo nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus teigdamas, jog šių teismų teisėjai yra šališki, politizuoti, priima neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Nušalinimo pareiškime taip pat kvestionuojamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas nušalinimo pareiškimas visiems Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams, civilinėje byloje Nr. e2KT-69-430/2020 teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas nuogąstauja ir dėl galimos Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Nors pareiškėjas nušalinimo pareiškimo argumentus dėsto itin plačiai, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme gali būti išnagrinėta šališkai. Pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą nagrinėjančios teisėjos ir kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19467-1097/2020 medžiaga, bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjos šališkumo, nenustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2020 m. liepos 27 d. nutartis, kuria spręstas nušalinimo pareiškimo visiems Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams klausimas, civilinėje byloje Nr. e2KT-69-430/2020 negali būti revizuojama apeliacine tvarka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog vien tai, kad nurodytoje byloje priimtas procesinis rezultatas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia Vilniaus apygardos teismo pirmininkės nutarties neteisėtumo ar visų šio teismo teisėjų galimo šališkumo.

Siekdamas pašalinti pareiškėjo dvejones dėl galimos Vilniaus apygardos teismo pirmininkės įtakos nagrinėjamai bylai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-19467-1097/2020 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. nušalinimo pareiškimo visiems Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams, pareikšto Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-19467-1097/2020, netenkinti