Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Rimvydas Petrauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1043 2009 m.

Vilnius, 2009 m. lapkričio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal LR BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-31 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 MGL (1 300 Lt) dydžio baudos neišieškota dalimi – 1 215,21 Lt dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 1 215,21 Lt bauda.

Priteista iš A. J. valstybės naudai 36 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padarė plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą, t.y. 2008 m. liepos 12 d., laikotarpyje nuo 03.30 val. iki 10.30 val., Švenčionių rajone, prie Žeimenio ežero, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą BRUNI MOD 92, serijinis numeris V011498, grasino juo J. J. bei panaudojo fizinį smurtą – sudavė delnu ne mažiau kaip septynis smūgius J. J. į dešinį žandą ir ne mažiau kaip tris smūgius į kairį žandą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir taip atimdamas galimybę jam priešintis, bei pagrobė J. J. priklausančią auksinę grandinėlę 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. kaltu už plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą (LR BK 180 str. 3 d.) ir skyrė teisingą bausmę.

Nuteistojo A. J. teiginiai, kad teismas negalėjo objektyviai įvertinti liudytojų parodymų, nes jie skirtingai aiškino plėšimo aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti.

Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje liudytojas A. Z. paaiškino, kad kartu su nukentėjusiuoju J. J., liudytojomis B. Š. ir V. Š. buvo nuvažiavę prie Žeimenio ežero Švenčionių rajone. 2007 m. liepos 12 d., ryte, apie 6.30 val. atėjęs A. J. paprašė dyzelinio kuro. Paskui, atsibudęs apie 08.00 val., pamatė, kad jų hamakas, kabėjęs netoli palapinių, buvo nupjautas ir padėtas A. J. automobilio bagažinėje, kurioje taip pat pastebėjo B. Š. rankinę. Paprašius A. J. atiduoti rankinę, šis išsitraukė pistoletą ir pradėjo grasinti, liepė merginoms išlįsti iš palapinių, o iš J. J. pareikalavo auksinės grandinėlės, sudavė nukentėjusiajam apie dešimt smūgių į veidą ir atėmė grandinėlę. B. Š. rankinę grąžino tik po to, kai jis A. J. reikalavimu nuvažiavo ir nupirko penkis litrus dyzelinio kuro. Visi kartu maždaug iki vidurdienio prašė A. J. grąžinti J. J. auksinę grandinėlę, o kai kaltininkas jos negrąžino, iškvietė policiją.

Liudytojos B. Š. ir V. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad kartu su J. J. ir A. Z. buvo nuvažiavę prie Žeimenio ežero Švenčionių rajone. 2008 m. liepos 12 d. rytą išgirdo kažkokį konfliktą. Išėję iš palapinių pamatė, kad nepažįstamas vaikinas (kaip vėliau sužinojo – A. J.) rankoje laikė šaunamąjį ginklą, sudavė J. J. kelis kartus į veidą ir pareikalavo iš jo atiduoti auksinę grandinėlę. Nukentėjusysis pakluso ir atidavė grandinėlę. Paskui visi prašė ją grąžinti, tačiau A. J. nepakluso, todėl buvo iškviesta policija.

Kolegijos manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad liudytojai A. Z., B. Š. ir V. Š. davė iš esmės vienodus parodymus apie įvykį ir neturi jokio pagrindo sakyti netiesą. Pažymėtina, jog pats kaltininkas A. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę (t.y. kad susikivirčijo su J. J., sudavė pastarajam kelis kartus delnu į veidą, grasino ginklu ir liepė nukentėjusiajam atiduoti auksinę grandinėlę). Tačiau teisiamajame posėdyje nuteistasis teigė, jog nors ir palaikė ginklą rankose kažkiek laiko, tačiau su pistoletu vaikščiojo ir juo prieš žmones mosikavo D. A.. Tuo tarpu pastarasis liudytojas aiškino, kad konflikto metu nei jis pats, nei A. J. prie palapinių, kur buvo kiti įvykio liudytojai, pistoleto rankose neturėjo, tik matė jį nuteistojo automobilyje.

Akivaizdu, jog būtent nuteistojo A. J. ir jo draugo liudytojo D. A. parodymai apie įvykį skiriasi, ir šie skirtumai kitų bylos įrodymų kontekste vertintini kaip bandymas sušvelninti nuteistojo kaltę ir atsakomybės laipsnį. Tokiu būdu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinkti duomenys – liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų patikrinimai vietoje, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai neabejotinai patvirtina, kad A. J., panaudojęs ginklą, apiplėšė nukentėjusįjį J. J..

Atsižvelgiant į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, apylinkės teismas nuteistajam A. J. skyrė teisingą bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką. Padarytas nusikaltimas – sunkus. Apeliantas anksčiau yra teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), baustas administracine tvarka. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Už padarytą nusikaltimą numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas skyrė minimalią jo trukmę, numatytą sankcijoje. Tai, kad nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo neturi jokių pretenzijų, taip pat šeiminės aplinkybės nesudaro pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apelianto skunde išdėstytų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.