- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-88-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15061-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. kovo 15 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šį bausmės laiką įskaityta pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį (pakeistu 2018 m. kovo 15 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) atlikta bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 29 d., 14.15 val. iki 2017 m. kovo 31 d., 14.10 val. (2 paros). Viena laikino sulaikymo diena prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, todėl laikytina, kad A. S. yra atlikęs 2 (dviejų) parų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 68 straipsniu, A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui. Pradžia skaičiuotina nuo jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2017 m. kovo 31 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas valstybės naudai automobilis „SUBARU LEGACY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)
A. S. paskirtos kardomosios priemonės – 2017 m. kovo 31 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintini. A. S. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Priteista iš A. S. 57,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteista iš A. S. 220,82 Eur proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. kovo 29 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini)ties namu numeris (duomenys neskelbtini), vairavo M. P. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „SUBARU LEGACY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 14.15 val. alkoholio matuokliu „ALCOTEST 6810“ numeris ARBH-0030, turinčiu metrologinę patikrą numeris (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2017 m. birželio 8 d., tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas, o paimtame kraujo mėginyje, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą numeris (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, bei sukėlė techninį eismo įvykį automobiliu „SUBARU LEGACY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties namu numeris (duomenys neskelbtini), kliudė L. K. naudojamą automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. G. vardu, jį apgadino bei iš įvykio vietos pasišalino, po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) namo kieme.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
3. Skunde nurodo, kad viso proceso metu jis nuosekliai neigė savo kaltę ir tvirtino, kad automobilį vairavo D. G.. Skunde nuteistasis aiškina įvykio aplinkybes, teigia, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų D. G. bei M. N. parodymai. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojos L. K. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kuriuos iš esmės patvirtino ir liudytojos sugyventinis R. G.. Skunde teigia, kad liudytojos L. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu kelia daug abejonių dėl jų patikimumo, kadangi, liudytojos L. K. stresinė situacija ir būklė po eismo įvykio, baimė dėl nėštumo, žodiniai įžeidimai įvykio vietoje ir tai, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų tik vienas asmuo, kuris jai buvo parodytas, suponavo jos tuometinį įsitikinimą, kuris nebuvo patikimas. Pažymi, kad liudytoja L. K. neturi jokio intereso keisti parodymus A. S. naudai, o pastarasis negali daryti jokios įtakos ar poveikio asmenims dėl jo šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje už kitą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir neigia, kad jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
7. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nepagrįstai laikė vienus įrodymus patikimesniais nei kitus, tokiu būdu suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažindamas nuteistąjį A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281 straipsnio 7 dalyje, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais (liudytojų L. K. bei R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų K. Ž., J. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pastarųjų bei liudytojų J. Z., I. T., A. R. parodymais duotais teismo posėdžio metu, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolais, akistatų protokolais bei kitais rašytiniais bylos duomenimis) pakankamai detalizuotai pasisakė, kodėl vienus įrodymus (liudytojų L. K., R. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu) laiko patikimais, o kitus (liudytojų D. G., M. N. parodymus ir liudytojų L. K., R. G. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu) atmeta, kartu įvertindamas ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles padarydamas faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka bei nepritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kvalifikuodamas A. S. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nepagrįstai atmetė liudytojos L. K. parodymus duotus teismo posėdžio metu, kuriuos iš esmės patvirtino ir liudytojos L. K. sugyventinis R. G., tokiu būdu padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės. Tačiau kaip minėta anksčiau, šie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
10. Nors A. S. neigė įvykio metu vairavęs automobilį, tačiau liudytoja L. K. viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai, patikimai ir neprieštaraujančiai tvirtino, jog automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. S.. Kaip matyti, liudytoja L. K. 2017-03-29 pateiktame paaiškinime nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) kai iš po posūkio dideliu greičiu atlėkė Subaru automobilis ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio „Peugeot 406“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairę pusę. Ji paaiškino, kad susidūrimo metu matė automobilio vairuotoją bei šalia jo sėdintį keleivį. Kai ji išlipo iš automobilio, vaikinai išvadino ją necenzūriniais žodžiais, o jai pasakius, kad ji kvies policiją, vaikinai pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Po pranešimo pareigūnams, kad kaltinamasis pasišalino, A. S. buvo tuoj pat sulaikytas ir atvežtas į įvykio vietą, buvo parodytas ir ji atpažino, kad tai tikrai tas vaikinas, kuris vairavo automobilį (t. 1, b. l. 79). Tai, kad liudytoja L. K. neabejotinai atpažino Subaru automobilio vairuotoją, patvirtina ir liudytojas K. Ž., kuris tiek tarnybiniame pranešime, tiek 2017-04-06 apklausos metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog liudytojai L. K. pristačius sulaikytą asmenį (A. S.), ji pasakė, kad būtent šis asmuo vairavo automobilį (t.1, b. l. 20; 74-75; t.2, b. l. 107-111). Aplinkybę, jog L. K. atpažino sulaikytą asmenį – A. S., kaip automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, patvirtina ir policijos pareigūnų J. P., A. R., I. T., J. Z. parodymai, kuriuose jie vienareikšmiškai parodė, jog liudytoja L. K. iš karto, tvirtai, užtikrintai ir nesiblaškydama nurodė, jog A. S. vairavo automobilį ir jį atpažino pagal veido bruožus, ūgį, rūbus. Kad A. S. yra tas vaikinas, kuris 2017-03-29 vairavo automobilį, L. K. patvirtino ir praėjus kelioms dienoms po įvykio, t. y. 2017-03-31 apklausos metu, kuomet L. K. buvo apklausta kaip liudytoja ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Ji parodė analogiškas įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jaunuolis, kuris vairavo automobilį buvo apsirengęs tamsiais rūbais, šviesių plaukų, neaukštas, tvirto kūno sudėjimo, o keleivis - irgi pasirengęs tamsiai, tačiau smulkaus kūno sudėjimo, smulkiau to jaunuolio išvaizdos detalių neįsidėmėjo, bet tikrai juos atpažintų ir gyvai ir iš nuotraukų (t. 1, b. l. 80-82). Papildomos apklausos metu 2017-08-17, liudytoja L. K. tvirtino ankstesnius parodymus ir dar kartą parodė, kad jaunuolis, kuris vairavo automobilį Subaru Legacy buvo šviesių plaukų, nelabai trumpų, tvirto kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos sportbačiais, tamsios spalvos treninginėmis kelnėmis, kiek prisimena, jo akys didelės, plati nosis (t.1, b. l. 83-85). Kad, bylai reikšmingu laiku automobilį vairavo būtent A. S., liudytoja L. K. patvirtino ir 2017-08-17, kuomet atliekant asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką veiksmus, liudytoja L. K. iš pateiktų 4 asmenų nuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, t. y. A. S., kaip asmenį, kuris 2017-03-29 vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį. Jokių abejonių atpažindama A. S. kaip asmenį, vairavusį automobilį, liudytoja L. K. neišreiškė, priešingai, ji nurodė, kad asmenį atpažino iš plaukų, bendrų veido bruožų, nosies formos, akių, lūpų, veido formos (t.1, b. l. 86-89). 2018-01-15 akistatos su įtariamuoju A. S. metu, liudytoja L. K. taip pat atpažino A. S., kaip asmenį, kuris vairavo automobilį 2017-03-29 ir sukėlė eismo įvykį (t.1, b. l. 137-140), tuo tarpu akistatos su liudytoju D. G. metu, 2018-01-23 liudytoja L. K. nenurodė, kad D. G. vairavo automobilį Subaru Legacy, o kaip tik patvirtino, kad jis išlipo iš keleivio pusės, o ne vairuotojo pusės (t.1, b. l. 143-145). Taigi viso ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodė, kad automobilį Subaru Legacy 2017-03-29 vairavo būtent A. S., o ne kas kitas. Manyti, kad liudytoja L. K. galėjo nematyti arba supainioti vairuotoją su keleiviu, nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad 2018-01-15 akistatos su A. S. metu, ji aiškiai parodė, kad vairuotoją matė 10 metrų atstumu ir vairuotoją atpažino pagal veido bruožus bei kūno sudėjimą – vairuotojas buvo stambesnis.
11. Liudytojos L. K. nurodytas aplinkybes, jog ji matė automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį ir, kad tai yra A. S., iš dalies patvirtino ir jos sugyventinis R. G.. Kaip matyti, 2017-06-01 liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad automobilis „Peugeot 406“ priklauso jam, tačiau juo naudojasi jis ir jo sugyventinė L. K.. Taip pat parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2017-03-29 apie 14 val. jam paskambino L. K. ir pasakė, kad įvyko avarija (duomenys neskelbtini), kad į ją įvažiavo automobilis Subaru Legacy, o iš automobilio išlipęs vairuotojas ir keleivis pasišalino iš įvykio vietos. L. K. apibūdino jam kaip atrodo jaunuoliai, o būtent - vairuotojas tvirto kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apsirengęs juodos spalvos striuke, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, o keleivis taip pat apsirengęs tamsios spalvos rūbais, tačiau smulkesnis už vairuotoją. Aplinkybę, kad tuo metu kai jaunuoliai norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, L. K. paskambino savo sugyventiniui R. G. ir papasakojo apie įvykį bei apibūdino jam tuos jaunuolius, patvirtino ir pati L. K. (t. 1, b. l. 80-82). R. G. tuo metu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) tačiau po sugyventinės skambučio, iškart pasuko link (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad laukuose, netoli kelio, link (duomenys neskelbtini)greitu žingsniu eina du jaunuoliai, pagal sugyventinės apibūdinimą tai buvo Subaru Legacy automobilio vairuotojas ir keleivis. Tada jis iškart paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir sujungus su Panevėžio policijos budėtojais, jis bendradarbiavo aiškindamas ką mato. Tada jis pamatė policijos automobilį prie vieno iš gyvenamųjų namų, policijos pareigūnai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) toliau jis tų jaunuolių nematė, jie nubėgo nuo (duomenys neskelbtini) link gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Suprato, kad policijos pareigūnai pastebėjo juos ir sulaikė, tačiau sulaikė kaip vėliau suprato tik Subaru Legacy vairuotoją. Tada jis nuvažiavo į įvykio vietą pas sugyventinę ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai su sulaikytu jaunuoliu. Jis jį atpažino. L. K. taip pat jį atpažino kaip automobilio Subaru vairuotoją. Teigė, kad jis jį atpažintų ir gyvai, ir iš nuotraukų (t.1, 90-92). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. G. iš pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, t. y. A. S., kuris, kaip nurodė jo sugyventinė L. K., 2017-03-29 vairavo automobilį Subaru Legacy ir kurį jis sekė. Atpažino šį asmenį iš veido bruožų, nosies, veido, formos, akių, kadangi matė asmenį iš arti 2017-03-29, kai jį sulaikė policijos pareigūnai ir atvežė atpažinimui jo sugyventinei L. K. (t.1, b. l. 93-96). Abejoti liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, juolab, kad jie sutampa su liudytojos L. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
12. Teisiamojo posėdžio metu tiek liudytoja L. K., tiek ir liudytojas R. G. savo parodymus keitė. Liudytoja L. K. nurodė, kad tikrai nematė, kas vairavo, nes viskas įvyko labai greitai, ji buvo išsigandusi, dabar praėjus kuriam laikui ji permastė ir prisiminė, kad stambesnis vaikinas vadino ją necenzūriniais žodžiais, matė kaip jis stovėjo keleivio pusėje, o smulkesnis vairuotojo pusėje (t.2, b. l.107-111). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir jos sugyventinis R. G.. Posėdžio metu, jis parodė, kad įvykio metu L. paskambino ir pasakė jam, kad padarė eismo įvykį, tačiau kas kaltas L. nesakė ir kas konkrečiai vairavo taip pat neminėjo (t.2, b. l. 107-111). Visgi, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos L. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu laikė objektyviais ir teisingais, todėl jais rėmėsi kaip patikimais, kadangi, kaip minėta anksčiau, juos patvirtina liudytojų K. Ž., J. P., J. Z., I. T., A. R. parodymai, iš dalies R. G. apklausos metu duoti paaiškinimai bei kiti byloje esantys įrodymai (tarnybiniai pranešimai, akistatų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Nors nuteistasis A. S. bando įtikinti, jog liudytoja L. K. įvykio metu buvo sukrėsta eismo įvykio ir žodinių įžeidinėjimu pasėkoje ikiteisminio tyrimo metu davė nepatikimus parodymus, tačiau toks manymas yra nelogiškas ir deklaratyvus. Visų pirma, sutiktina, jog eismo įvykio metu L. K. galėjo būti sukrėsta, tačiau ikiteisminis tyrimas tęsėsi gana ilgą laikotarpį, daugiau nei 6 mėnesius, buvo atlikta daugybė procesinių veiksmų ir L. K. aiškiai nurodė, jog automobilį vairavo būtent A. S.. Tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek baigiant bylą nagrinėti, tiek ir susipažinimo su byla metu, jokių pretenzijų L. K. nepareiškė, dvejonių ar prielaidų dėl asmens vairavusio automobilį, neišreiškė, kas akivaizdžiai leidžia vertinti, jog ji buvo tikra dėl savo parodymų tikrumo ir patikimumo. Kita vertus, nors eismo įvykio metu L. K. buvo įžeidinėjama, tačiau tai nėra pagrindas vertinti, jog būtent dėl to, ji labiau įsiminė A. S. ir įvardino jį, kaip automobilio vairuotoją, juo labiau, kad viso ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. teigė, jog necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu vartojo abu jaunuoliai (t. 1, b. l. 79; 80-82).
13. Teisėjų kolegija vertindama nuteistojo iškeltą versiją, jog automobilį vairavo D. G., pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje nėra jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. G.. Netgi priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia liudytojo D. G. parodymus ir analizuojamos bylos kontekste leidžia juos vertinti kritiškai, ne tik dėl to, kad jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi (nepažįsta A. S., nevairavo, nes įvykio metu jam buvo 17 metų), tačiau ir stokojantys aiškios logikos (buvo nuėjęs į policijos komisariatą, tačiau pareigūnų buvo išvarytas). Tokiu būdu, įvertinus liudytojo parodymų kaitą, jų prieštaringumą ne tik patiems sau, tačiau ir byloje ištirtiems įrodymams, visiškai pagrįstai leidžia juos pripažinti nepatikimais ir vertinti, kaip liudytojo D. G. siekį padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip siekį padėti nuteistajam A. S., teisėjų kolegija, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo argumentacija, vertina ir liudytojo M. N. paaiškinimus. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykio metu automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. S..
14. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, bei tai, jog nuteistasis A. S. neginčija nagrinėjamo įvykio metu buvęs neblaivus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog A. S. vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
15. Remdamasi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.