Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P., atstovaujamos advokatės D. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką 2021 m. spalio 16 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančio mirties liudijimo kopijos (b. l. 4) nustatyta, kad N. S. mirė (duomenys neskelbtini) I. P. (b. l. 7) yra N. S. dukra (b. l. 5) (N. S. sūnus A. S. yra miręs (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro registre nėra duomenų apie N. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 8). 2020 gegužės 14 d. su „Swedbank“, AB, yra sudaryta Debeto mokėjimo kortelės sutartis, pagal kurią N. S. – klientė, o I. P. – naudotoja (b. l. 9 – 10). 2002 m. balandžio 6 d. testamentu palikėja N. S. visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir visą kitą turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, paliko dukrai I. P. (Š.) (b. l. 11). Anot pareiškėjos, tik po to, kai paaiškėjo, kad nebegali toliau naudotis banko debetine kortele, yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, nes kaip testamentinė įpėdinė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

7. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja kreipdamasi į teismą, nurodė, kad N. S. jokio nekilnojamojo ar kito turto neturėjo, todėl net esant testamentui, po mamos mirties pasiėmė tik kai kuriuos jos daiktus: buities prietaisus, nuotraukų albumus, keletą knygų, kitus jos asmeninius daiktus, taip pradėdama faktiškai juos valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pareiškėja I. P. pagal CK 5. 2 straipsnio 1 dalį yra paveldėtoja pagal testamentą bei pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą yra (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, jog I. P. įgijo teisę paveldėti po motinos N. S. mirties atsiradusį visą palikimą.

8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. N. S. dukra I. P. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes pasiėmė jos daiktus: buities prietaisus, nuotraukų albumus, keletą knygų, kitus jos asmeninius daiktus, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Tačiau I. P. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. Visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog I. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus ir dėl galimybės naudotis banko išduota debetine kortele ir jos sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis.

10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad I. P. mirusios motinos N. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

11. Byla vesta elektronine forma, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P., a.k. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po motinos N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.