Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-15 · Administracinė byla Nr. I2-11365-1161/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
I2-11365-1161/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07924-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Indrė Žvaigždinienė (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
J. L.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-11365-1161/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07924-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 23S121582 panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760250648 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes Migracijos departamento duomenimis, UAB „Fornesta“ nesudarė darbo sutarties su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas tuo pagrindu, kad užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, o jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis nedirba.

Nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu ir mano, jog nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė vienašališkai ir formaliai, t. y. prieš tai nesusisiekęs su pareiškėju ir net nebandęs išsiaiškinti reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsakovas nesidomėjo dėl kokių priežasčių UAB „Fornesta“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė, taip pat ar dėl tokių UAB „Fornesta“ veiksmų, kurie pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ginčas nėra sprendžiamas teisme. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl tokios informacijos/duomenų suteikimo ir pateikimo, o ne formaliai vykdęs leidimų laikinai gyventi panaikinimo procedūras, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę operatyviai išspręsti savo įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje klausimą, o aplinkybės, kurių pagrindu dabar yra priimtas sprendimas dėl leidimo panaikinimo, būtų visiškai likviduotos.

Pažymi, kad pareiškėjas šiuo metu aktyviai sprendžia ir nagrinėja visas įmanomas galimybes įsidarbinti tiek UAB „Fornesta“, tiek kitose įmonėse. Jei bus priimtas sprendimas įsidarbinti UAB „Fornesta“, tuomet pareiškėjas pateiks sudarytą darbo sutartį. Jei vis dėlto pareiškėjas nuspręstų pakeisti darbdavį, tuomet jis ketina artimiausiu metu pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Daro išvadą, kad atsakovas nenustatė visų sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių, kadangi prieš sprendimo priėmimą nesikreipė į pareiškėją dėl reikšmingų duomenų ir informacijos pateikimo, o dėl šios priežasties pareiškėjas nebuvo tinkamai atsakovo informuotas apie galinčias kilti teisines pasekmes dėl susidariusios situacijos ir jam nebuvo suteikta galimybė šios faktinės situacijos ištaisyti/išspręsti tokiu būdu, kad leidimas nebūtų panaikintas.

Mano, kad atsakovas priėmė neteisingą ir neteisėtą Sprendimą,todėl jis naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad UAB „Fornesta“ 2023 m. vasario 17 d. pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Fornesta“ pagrindu. UAB „Fornesta“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230206-023241 buvo nurodyta, kad numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2023 m. kovo 1 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytą informaciją, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. bus įdarbintas UAB „Fornesta“, 2023 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę 2023 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad UAB „Fornesta“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba. Pareiškėjui Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kai darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.

Teigia, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato Migracijos departamento pareigos kreiptis į užsienietį dėl priežasčių, kodėl darbo sutartis nėra sudaryta. Nurodo, kad nėra ir pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principą.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 15 d. (sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo) iki Sprendimo priėmimo (daugiau kaip 2 mėnesius) UAB „Fornesta“ įdarbintas nebuvo, tačiau į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.

Pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas nenumato išimčių, kada užsieniečiui leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, kai nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Paaiškėjus, Sprendimu nustatytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas taikė imperatyvias UTPĮ nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.

Paaiškina, kad UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose.

Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 23S121582, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760250648, galiojusį iki 2025 m. gegužės 18 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Fornesta“ pareiškėjo vardu pateikė 2023 m. vasario 6 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2302-LLG-1336 tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.

UAB „Fornesta“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230206-023241, nurodydama, kad užsienietis ketina dirbti (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tarpininkavimo rašte nurodyta numatoma užsieniečio įdarbinimo data - 2023 m. kovo 1 d. Išnagrinėjęs minėtus dokumentus, Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr.760250648, galiojusį iki 2025 m. gegužės 18 d.

Migracijos departamento teismui pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, pareiškėjas J. L. niekur nedirba.

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Sprendimą Nr. 23S121582, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760250648. Minėtas Sprendimas buvo priimtas, kadangi darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

UTPĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (UTPĮ 44 straipsnio 3-6 dalys).

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 50 straipsnio 2 dalis).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Minėta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas, kadangi 2023 m. rugpjūčio 1 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjas niekur nedirba, t. y. pareiškėjo leidimas laikinai gyventi panaikintas, nes darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad nėra sudaręs darbo sutarties nei su UAB „Fornesta“, nei su kitu Lietuvos Respublikoje esančiu darbdaviu, tai paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė ir įrodymų, kurie liudytų, kad pareiškėjas teisme ginčija jo neįdarbinimą UAB „Fornesta“, taip pat, kad toliau siekia įsidarbinti, ar kad būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo.

Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo Sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė vienašališkai ir formaliai, t. y. prieš tai nesusisiekęs su pareiškėju ir net nebandęs išsiaiškinti reikšmingų faktinių aplinkybių, atsakovas nesidomėjo, dėl kokių priežasčių UAB „Fornesta“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė, taip pat, ar dėl tokių UAB „Fornesta“ veiksmų, kurie pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ginčas nėra sprendžiamas teisme.

Pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Lietuvos Respublikoje veikiančiu darbdaviu, Migracijos departamentui nėra nustatyta ir besąlyginė pareiga kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo. Vien faktas, jog darbo sutartis nesudaryta, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino faktus, vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad šiuo metu aktyviai sprendžia ir nagrinėja visas įmanomas galimybes įsidarbinti tiek UAB „Fornesta“, tiek kitose įmonėse. Teismas pažymi, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentui informacija apie tai, kad pareiškėjas aktyviai bando sudaryti darbo sutartį bei apie tai, dėl kokių kliūčių pareiškėjas negali to padaryti, nebuvo pateikta. Nors iš byloje pateikto tarpininkavimo rašto matyti, kad numatoma užsieniečio įdarbinimo data yra 2023 m. kovo 1 d., teismui pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie aplinkybes, dėl kurių jam per tokį ilgą laiką nepavyksta sudaryti darbo sutarties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei UTPĮ, nei Aprašas nenumato galimybės, esant byloje nurodytam leidimo laikinai gyventi naikinimo pagrindui, Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi naikinimo, vertinti kitų nei UTPĮ tiesiogiai nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo supratimas, jog Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju pakvies pareiškėją papildomai paaiškinti jo situaciją ir atsižvelgs į jo ketinimą sudaryti darbo sutartį su Lietuvos Respublikos darbdaviu, vertintini kaip nepagrįsti lūkesčiai, kurie nėra teisiškai reikšmingi, ypač, kai pats pareiškėjas nėra įvykdęs įstatymo jam numatytų pareigų.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau - teismui. Priešingai, būtent pareiškėjas neįvykdė jam UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis objektyviais (iš oficialių šaltinių – Sodros informacinės sistemos – gautais) duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos. Taip pat, ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 130 punkto nuostatas ir teisingai priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 23S121582, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo J. L. leidimą laikinai gyventi Nr. 760250648, galiojusį iki 2025 m. gegužės 18 d.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė