- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- eI-559-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03348-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Kretingos rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Beata Vilienė
- Kategorijos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Kretingos rajono savivaldybės administracija, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Kretingos vandenys“ pateikė teismui skundą (1 t., b. l. 1–35), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-737 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-004 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ grąžinimo“ (toliau – Įsakymas).
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) ir pareiškėja, veikdama kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2009 m. gruodžio 30 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-004 (toliau – Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/58 (toliau – Sutartis). Sutartyje numatyta Projekto finansavimo pradžia – Sutarties įsigaliojimo data, finansavimo pabaiga – 2012 m. vasario 30 d. Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 850,00.Nuo 2010 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu ir susitarimais buvo keičiamos Sutarties sąlygos, be kita ko, 2014 m. gegužės 6 d. susitarimu Nr. 7 (toliau – Susitarimas) pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas” 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas”, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 330 būstų ir prie vandentiekio tinklų 320 būstų; pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas” 7 lentelė, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 987 gyventojai, o prie vandentiekio tinklų – 960 gyventojų.Pareiškėja, siekdama įgyvendinti Sutartyje numatytas veiklas, įvykdė viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo vykdomos 7 veiklos. Įgyvendinus šias veiklas nutiesta 13,314 km vandentiekio tinklų, t. y. 101,9 proc. planuotų apimčių, 14,138 km nuotekų tinklų, t. y. 99,3 proc. planuotų apimčių, pastatyti 2 vandens gerinimo įrenginiai, rekonstruoti 3 nuotekų valymo įrenginiai, įsigyta 1 transporto priemonė dumblui vežti, suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio tinklų 960 gyventojams (320 būstų), o prie nuotekų tinklų – 987 gyventojams (330 būstų).Pareiškėjos 2014 m. gegužės 12 d. galutinėje Projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, jog įgyvendinus Projektą iki 2014 m. gegužės 12 d. prie naujų vandentiekio tinklų buvo prijungti 489 gyventojai (163 būstų), o prie nuotekų tinklų – 600 gyventojų (200 būstų). Galutinė Projekto įgyvendinimo ataskaita buvo patvirtinta APVA 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1097.Pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 3. Ataskaitoje buvo pateikti šie stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 667 (iš planuotų 960), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 812 (iš planuotų 987). Ataskaita buvo patvirtinta APVA 2017 m. gegužės 5 d. pranešimu dėl ataskaitos po projekto užbaigimo Nr. 3 patvirtinimo.APVA 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Kartu pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, rodiklio nepasiekimas sudaro 12 proc., tokiu būdu pareiškėja pažeidė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. Dl-401 (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (toliau – Rekomendacijos) 26.³2 punktu, taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 420 866,85 Eur suma.Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjai išmokėta lėšų suma yra 385 840,27 Eur, iš jų 345 225,5 Eur Europos Sąjungos fondų lėšos ir 40 614,77 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Šias lėšas pareiškėja ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos banko sąskaitą.Pareiškėja pažymi, kad APVA ir atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), 191¹ punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu, o tai sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, ir pagrindą stebėsenos rodiklio nepasiekimą nepripažinti pažeidimu.Pareiškėjos teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – tai gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjai kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.Pareiškėja gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti. Vadovaudamasi pateiktais duomenimis, pareiškėja teigia, kad 139 gyventojai neprisijungė prie vandentiekio tinklų dėl to, kad būstas tapo negyvenamas, gyventojai įsirengė nuosavus gręžinius, būstas neturi sanitarinio mazgo ir gyventojai atsisako jį įsirengti, statyba atidėta neapibrėžtam terminui, o 23 gyventojų neprisijungimas prie vandentiekio tinklų įvyko dėl gyventojų skaičiaus Kretingos rajone sumažėjimo. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.Pareiškėjos vertinimu, APVA nepagrįstai nusprendė į pasiekto rodiklio skaičių neįtraukti gyventojų, prisijungusių prie vandentiekio tinklų 2017 m. Jau nuo 2017 m. kovo 29 d. prijungimo prie vandentiekio tinklų rodiklio nepasiekimas yra mažesnis nei 10 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo tyrimo išvada parengta tik 2017 m. rugpjūčio 28 d., rodiklio skaičiai, pasiekti iki šios išvados pateikimo, turėjo būti įtraukti į pasiekto rodiklio skaičių.Pareiškėja teigia, kad pažeidimo tyrimo išvada priimta neatsižvelgus į pareiškėjos pateiktas pastabas, todėl perskaičiuotinas prie vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičius: prie išvadoje nustatyto prijungtų gyventojų skaičiaus – 815 – turėtų būti pridėta 15 gyventojų. Tokiu būdu laikytina, kad prie vandentiekio tinklų prijungta 830 gyventojų iš 928, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 10,56 proc., t y. vos 0,56 proc. daugiau už 10 proc., kuriems esant pažeidimas iš viso net negalėtų būti nustatomas. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja daro išvadą, kad pažeidimas, net jei jis konstatuotinas, yra mažareikšmis, faktiškai yra neprijungti vos 5 gyventojai, t. y. 1,72 būsto.Pareiškėja teigia, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai — „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo VI skyriaus „Aplinka ir darnus vystymasis“ I skirsnis „VP3-3.1-AM-V priemonė „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“). Taigi, pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją, gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 nusprendė pakeisti priemonės „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir minimo nutarimo 2 punkte nurodė naujus stebėsenos rodiklius: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų ir gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Dl-650 buvo pakeistas ir Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos infrastruktūros skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius. Prijungtų būstų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykį, gaunamas gyventojų, prisijungusių prie naujų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičius.Pareiškėjos vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas, 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėja tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą.Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo naujų vandens gerinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos bei įsigytos transporto priemonės dumblui vežti vertės (nuo šių rangos sutarčių verčių sumos 5 proc. sudaro net 182 502,27 Eur), kadangi šie veiksniai nėra susiję su Įsakyme konstatuotu pažeidimu. Be to, finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros vertės, neatsižvelgiant į tai, kad pažeidimas dalyje dėl prijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičiaus nebuvo konstatuotas. Finansinė korekcija siekia net 19,7 proc. pareiškėjos praėjusiųjų finansinių metų visų pardavimų pajamų.Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Pareiškėjos vertinimu, finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėja, vykdydama Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio. Be to, pareiškėja pažymi, kad teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjos vykdomos veiklos atlikimui, o kartu ir visuomenės viešojo intereso užtikrinimui.APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjos paaiškinimų, Įsakymu yra tik formaliai nukreipiama į APVA išvadą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, taip pat netyrė pareiškėjos pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, priimdama Įsakymą, pažeidė procedūrines nuostatas, kadangi Įsakymas priimtas nesibaigus APVA tyrimo išvados apskundimo Aplinkos ministerijai terminui – APVA tyrimo išvada pareiškėjai buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu, kuriame buvo nurodyta galimybė ją skųsti PAFT 211 punkte numatyta tvarka. Taigi, pareiškėja turėjo teisę APVA tyrimo išvadą skųsti Aplinkos ministerijai per 10 darbo dienų nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., tačiau Įsakymas buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. dar nesuėjus APVA tyrimo išvados apskundimo terminui.Pareiškėja teigia, kad Metodikos 26³.2 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Metodikos punkto teisėtumą. Be to, pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje aktualiu klausimu: ar PAFT ir Rekomendacijų nuostatos, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.
II.
Atsakovė Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į skundą (4 t. b. l. 2–12), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tyrimas dėl galimo pažeidimo neturėjo būti inicijuotas. Kaip pagrįstai teigia pareiškėja, rodiklių nepasiekimas per se (pats savaime) nelemia nei pažeidimo konstatavimo, nei pažeidimo tyrimo inicijavimo. Vis dėlto, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 26² punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju APVA darbuotojai, tikrindami ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, kad numatyti rodikliai nėra pasieki iki Projekto Finansavimo sąlygų apraše nustatytos datos – 2016 m. gegužės 31 d. Nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.Atsakovė pažymi, kad nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Atsakovės nuomone, veiksniai, kurie, anot pareiškėjos, sąlygojo stebėsenos rodiklių nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjai jau Sutarties pasirašymo metu, kadangi Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėja, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Tuo atveju, jei šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu, ir pareiškėja privalėjo imtis veiksmų tam, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.Atsakovės teigimu, projekto vykdytojo (pareiškėjos) įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjai pasiekus šiuos rodiklius mažiau kaip 90 proc., buvo inicijuotas tyrimas ir nustatytas pažeidimas.Atsakovė pažymi, kad prieš teikdama paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėja turėjo paskaičiuoti ir nurodyti paraiškoje preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi, finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjai buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėja nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai išmokėta didesnė suma, negu priklausytų.Atsakovė nurodo, kad Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais APVA ir atsakovė turi vadovautis, parinkdamos taikytinos finansinės pataisos dydį. Rekomendacijose nustatyta, kad tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis sudaro daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 5 proc. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos tuo atveju, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie iki galo nebuvo realizuoti arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių.Atsakovė pažymi, kad PAFT numato teisę, o ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, bei nustato terminą, per kurį atsakovė turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nepraleisdama PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdama duomenų apie pareiškėjos pateiktą skundą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvados, pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą (2 t., b. l. 10–14), kuriuo prašo pareiškėjos skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, nurodydamas, kad APVA nepagrįstai ir neteisėtai nustatė tariamą pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, pritaikė neproporcingą nustatytiems tariamiems pažeidimams finansinę korekciją, kuri nepagrįstai skaičiuojama nuo naujų vandens gerinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos bei įsigytos transporto priemonės dumblui vežti vertės, nesusijusios su Įsakyme konstatuotu pažeidimu, o atsakovė priėmė nemotyvuotą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies neatitinkantį Įsakymą.
IV.
Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepimu į skundą (3 t., b. l. 1–15) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, 2014 m. gegužės 6 d. laisva šalių valia sudarė Susitarimą. Pasirašydama Susitarimą pareiškėja sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau ji nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Galiausiai, trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjai palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės.Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, pagal kurį už tokio pobūdžio pažeidimus numatytos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos, taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.
V.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. pažeidimas buvo pašalintas, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo suteikti pareiškėjai terminą pažeidimui pašalinti, nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti finansines korekcijas. Pažymėjo, kad iš esmės buvo vykdomi 2 savarankiški projektai (dėl vandens tiekimo ir dėl nuotekų surinkimo), todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo taikyti korekciją nuo visos sumokėtos sumos.Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti vadovaudamasis atsiliepimuose į skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. Įsakymo (1 t. b. l. 688–689), kuriuo nustatyta, kad pareiškėja privalo grąžinti netinkamomis finansuoti lėšomis pripažintą 385 480,27 Eur sumą, pagrįstumo ir teisėtumo.Pareiškėja pateikė paraišką dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo ir plėtros Kretingos rajone projekto finansavimo (1 t., b. l. 562–608). Vykdant Projektą buvo numatyta renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius Kretingoje, Vydmantuose ir Salantuose, įdiegti naujas nuotekų valymo technologijas, pastatyti vandens gerinimo įrenginius, pagerinti tiekiamo geriamo vandens kokybę bei nutiesti 13,061 kv. m vandentiekio tinklų ir 14,234 kv. m nuotekų tinklų Vydmantuose ir Salantuose, sudarant galimybę prisijungti 900 naujų gyventojų prie vandentiekio tinklų ir 850 naujų gyventojų prie nuotekų tinklų. APVA ir pareiškėja 2009 m. gruodžio 30 d. sudarė Sutartį (1 t. b. l. 270–301), kurioje nustatyta, kad didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 28 340 603,00 Lt (8 208 005,97 Eur), projekto finansavimo pradžia – Sutarties įsigaliojimo data, projekto finansavimo pabaiga – 2012 m. vasario 30 d. Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatyti projekto stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų – 850,00; gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (statyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema – 3. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu, pareiškėja, siekdama Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje.APVA direktoriaus įsakymais bei šalių susitarimais (1 t. b. l. 302–329) buvo pakeistos Sutarties sąlygos, be kita ko, Susitarimu (1 t., b. l. 323–324) pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 330 būstų ir prie vandentiekio tinklų 320 būstų; pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 4 lentelė „Trumpas Projekto aprašymas“, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 987 gyventojai, prie vandentiekio tinklų – 960 gyventojų.Pareiškėja 2014 m. gegužės 12 d. pateikė galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą (1 t. b. l. 442–462), kurioje nurodė, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičius iki 2014 m. gegužės 12 d. yra 600, tai sudaro 60,8 proc. planuotos reikšmės; gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų skaičius – 489, tai sudaro 50,9 proc. planuotos reikšmės. Ataskaita patvirtinta APVA 2014 m. liepos 1 d. raštu (1 t., b. l. 463).2017 m. sausio 24 d. pareiškėja pateikė ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 3 (1 t., b. l. 670–674), kurioje nurodyta, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ planuota pasiekti reikšmė yra 960, faktiškai pasiekta reikšmė – 667, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 987, faktiškai pasiekta reikšmė – 812. Ataskaita patvirtinta APVA 2017 m. gegužės 5 d. pranešimu dėl ataskaitos po Projekto užbaigimo Nr. 3 patvirtinimo (1 t. b. l. 529), kuriame nurodyta, jog atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nepasiekė stebėsenos rodiklių, APVA priėmė sprendimą inicijuoti pažeidimo tyrimą, kurio metu bus nagrinėjama visa su stebėsenos rodikliais susijusi medžiaga.APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjos raštu pateiktą Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vydmantų ir Salantų seniūnijų informaciją, 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (1 t. b. l. 677–688), nustatė, kad prie vandentiekio tinklų pareiškėja prijungė 815 gyventojų (įskaitant gyventojus, neprijungtus dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių ir dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Kretingos rajone), todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 12 proc. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, pareiškėjos atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 420 866,85 Eur suma.Aplinkos ministras 2017 m. rugsėjo 4 d. Įsakymu (1 t. b. l. 688–689), vadovaudamasis APVA 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvada, nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjai išmokėta lėšų suma yra 385 840,27 Eur. Pareiškėja Įsakyme nurodytas grąžintinas lėšas privalo pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos banko sąskaitą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo.Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu neturėjo būti pradėtas pažeidimo tyrimas ir neturėjo būti nustatytas pažeidimas, kadangi stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl aplinkybių, kurioms pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sukliudžiusios jai pasiekti Sutartyje numatytus rodiklius, turėjo būti žinomos pareiškėjai Sutarties pasirašymo metu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo.Vadovaujantis PAFT 191¹ punktu, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, PAFT ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.Vadovaujantis Rekomendacijų 26¹.2 punktu, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.Rekomendacijų 26² punkte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant nėra pradedamas pažeidimo tyrimas, kai įgyvendinus projekto veiklas nėra pasiekiamos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklių reikšmės. Tokiu atveju pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu: 1) nebuvo galutinai atsiskaityta už rodiklio pasiekimą vadovaujantis konkrečios veiksmų programos priemonės rodiklio skaičiavimo ir matavimo metodika, patvirtinta projekto finansavimo sąlygų apraše, ir (arba) Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“; 2) 26¹.2. punkte išvardintais atvejais nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės; 3) įgyvendinančioji institucija jau yra patvirtinusi galutinį mokėjimo prašymą ir (arba) ataskaitą po projekto užbaigimo, kuriuose yra nurodyta galutinė faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 4) rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.Taigi, PAFT ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.Nagrinėjamu atveju APVA 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (1 t. b. l. 677–685) nustatyta, kad pareiškėja nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir šio rodiklio nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Išvadoje, vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vydmantų ir Salantų seniūnijų raštais (1 t. b. l. 756–765), ir pripažinta, kad šios aplinkybės – sanitarinio mazgo nebuvimas ir neturėjimas lėšų jam įsirengti, būstų tapimas negyvenamais, gręžinių įsirengimas po projekto inicijavimo – turėjo įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui, kurios pareiškėja negalėjo sumažinti. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad 125 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra įvykęs dėl pirmiau minėtų veiksnių. Be to, 20 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų įvyko dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo Kretingos rajono savivaldybėje, t. y. dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėja taip pat negalėjo sumažinti. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėja prie vandentiekio tinklų prijungė 815 gyventojų, įskaičiuojant gyventojus, neprijungtus dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių ir dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Kretingos rajone.Pareiškėja nurodo, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą sąlygojo ir kiti veiksniai, kurie nebuvo įvertinti APVA pažeidimo tyrimo išvadoje, visų pirma, aplinkybė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Vis dėlto, pažymėtina, kad vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėja turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėja, žinodama apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Todėl teisinio reglamentavimo pasikeitimas pagrįstai nepripažintas aplinkybė, pateisinančią stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą.Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės (pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar yra vykdomi) taip pat nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nenustatyti pažeidimo, kadangi šių aplinkybių atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėja, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo metu. Stebėsenos rodiklio nepasiekimą pateisinančia aplinkybe taip pat nelaikytina ir teisinio reglamentavimo kaita. Kaip pagrįstai pažymi atsakovė, pareiškėja laisva valia sudarė Susitarimą (1 t. b. l. 323–329), kuriuo, be kita ko, pakeistas Sutarties 1 priedo 7 punktas, įtvirtinant jame naują rezultatų stebėsenos rodiklį – gyventojai, prijungti prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Taigi, pareiškėja turėjo suvokti, kad nuo Susitarimo sudarymo momento šis stebėsenos rodiklis bus taikomas jos atžvilgiu ir tam pritarė.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas. Pažeidimo nustatymo atveju rekomenduojami taikyti finansinių korekcijų dydžiai numatyti Rekomendacijų 26³ punkte. Vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, Rekomendacijų 26¹.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10–25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 5 proc.APVA pažeidimo tyrimo išvadoje (1 t., b. l. 677–685) nustatyta, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 12 proc., todėl vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos dydis 5 proc. nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Ginčijamu Įsakymu (1 t. b. l. 688–689), priimtu vadovaujantis APVA pažeidimo tyrimo išvada, netinkamomis finansuoti lėšomis pripažinta 385 840,27 Eur suma, kurią pareiškėja įpareigota pervesti atsakovei. Pareiškėjos vertinimu, tokios finansinės korekcijos pritaikymas jos atžvilgiu prieštarauja proporcingumo principui.Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu, todėl administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Rekomendacijų 4 punkte taip pat pažymėta, kad institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Tarp siekiamo tikslo – ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio proporcingumo principo turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas).Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, kad proporcingumo principas, kuris yra vienas iš Bendrijos teisės bendrųjų principų, reikalauja, kad Bendrijos institucijų veiksmai neviršytų to, kas yra tinkama ir būtina teisėtiems atitinkamų teisės aktų tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikėtų imtis mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturėtų būti neproporcingi nurodytiems tikslams (2002 m. kovo 12 d. Sprendimo Omega Air ir kt., C-27/00 ir C-122/00, Rink. p. I-2569 ir 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Agrarproduktion Staebelow, C-504/04, Rink. p. I-679).Taigi, proporcingumo principas sudaro pagrindą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar taikoma poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo mastą ir yra neišvengiamai būtina tam, kad nustatytas pažeidimas būtų pašalintas, taip pat įvertinti, ar ši priemonė nesąlygos nepateisinamai didelių ribojimų subjektui, kurio atžvilgiu ji yra pritaikoma, atsiradimo.Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, visų pirma, pažymėtina, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas nėra didelis. Pažeidimo tyrimo išvadoje (1 t., b. l. 677–685) nurodyta, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 12 proc., t. y. šio rodiklio nepasiekimas tik 2 proc. viršija 10 proc. ribą, kurios neviršijus, pažeidimo tyrimas nebūtų pradedamas. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, 5 proc. finansinė korekcija yra taikoma tais atvejais, kai stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas svyruoja nuo 10 iki 25 proc., taigi, nagrinėjamu atveju nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra artimas minimaliam rodiklio nepasiekimo procentui, kuriam esant yra taikoma minėto dydžio finansinė korekcija. Kartu pastebėtina, kad Sutartyje buvo nustatytas ir kitas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie vandens nuotekų tinklų – ir APVA pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad šio rodiklio nepasiekimo procentas sudaro vos 0,21 proc., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 26².2 punktu, pažeidimo tyrimas dėl šio rodiklio nepasiekimo nėra pradedamas. Vadinasi, pareiškėja iš esmės pasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ reikšmę, o rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas nežymiai (vos 2 proc.) viršija maksimalią 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas net nebūtų pradedamas.Be to, pareiškėja dar iki APVA pažeidimo tyrimo išvados priėmimo ištaisė padarytą pažeidimą. Byloje nėra ginčo, kad po 2016 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta 12 naujų sutarčių, kurių pagrindu gyventojai prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų ir nuo 2017 m. kovo 29 d. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, rodiklio nepasiekimas nesiekia 10 proc. Taigi, nors pareiškėja pažeidė Sutarties nuostatas, laiku nepasiekusi nustatyto stebėsenos rodiklio, tuo metu, kai pareiškėjos atžvilgiu buvo nuspręsta taikyti finansines korekcijas, pažeidimas jau buvo pašalintas. Ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti, kad pritaikyta priemonė nėra proporcinga pažeidimo mastui ir nėra būtina tam, kad pažeidimas būtų pašalintas.Pažymėtina, kad pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti pareiškėjos galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Iš pareiškėjos pateiktos 2017 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (1 t., b. l. 766) matyti, kad pareiškėjos 2017 m. 6 mėn. pardavimo pajamos sudarė 970 242 Eur (iš šios sumos, pardavimo savikaina – 753 650 Eur), grynasis pelnas – 11 312 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitoje (1 t., b. l. 690) nurodyta, kad pareiškėjos 2016 m. pardavimo pajamos sudarė 1 954 847 Eur (iš šios sumos, pardavimo savikaina sudarė 1 245 098 Eur), grynasis pelnas – 99 834 Eur. Iš pateiktų pareiškėjos finansinių duomenų matyti, kad jos atžvilgiu pritaikyta 385 840,27 Eur finansinė korekcija negali būti vertinama kaip nežymus finansinis praradimas, priešingai, pritaikius Įsakyme nurodytas finansines korekcijas, gali būti apribota pareiškėjos galimybė vykdyti veiklą, kurios vykdymui ji buvo įsteigta. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja turi specifinį statusą – pareiškėja teikia viešąsias nuotekų surinkimo ir vandens teikimo paslaugas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad visuomenė ar atitinkama jos dalis yra suinteresuota dėl vandens surinkimo, valymo ir tiekimo, nuotekų valymo paslaugų teikimo, todėl šioje srityje egzistuoja viešasis interesas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-777/2014). Vadinasi, pareiškėja užtikrina viešąjį interesą gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl tuo atveju, jeigu pritaikius jos atžvilgiu finansines korekcijas, pareiškėjai bus apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti minėtas viešąsias paslaugas, bus pažeistas ir visuomenės, viešasis interesas.Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovė ir nurodo, jog Rekomendacijose yra nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis yra vertinami pažeidimai ir taikomos konkrečios finansines korekcijos, vis dėlto, Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas buvo nežymus, pareiškėja ėmėsi iniciatyvos tam, kad nustatytas pažeidimas būtų ištaisytas ir dar iki APVA pažeidimo tyrimo išvados priėmimo stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas neviršijo 10 proc., todėl darytina išvada, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 385 840,27 Eur pareiškėjai išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, yra neproporcingas nustatytiems pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymas naikintinas.Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos administracini bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo. Vadovaujantis paminėta nuostata, teismas turi dikrecijos teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina tam, kad sprendimas byloje būtų priimtas. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsniu, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 (4 t., b. l. 30–32) konstatavo, kad Rekomendacijos negali būti pripažintos norminio pobūdžio aktu, kadangi neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-737 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-004 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ grąžinimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.